Vardijo autoritetus
Pirmasis klausimas kandidatams buvo apie politinę kultūrą ir kaip ją reikėtų gerinti. I.Šimonytė teigė, kad šie rinkimai jau parodė, kad politinė kultūra šalyje keičiasi, nes rinkėjai neišsirinko jais esą manipuliavusių ir melą skleidusių politikų.
G.Nausėda sakė politinę kultūrą demonstruosiąs savo paties pavyzdžiu, tačiau pabrėžė šalyje jaučiantis politinį susipriešinimą. „Prezidentas turėtų garantuoti teisinės valstybės viršenybę. Reikėtų pasimokyti iš prezidento Valdo Adamkaus“, – pabrėžė jis.
Paklausti, ką darytų kitaip nei dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, abu kandidatai kalbėjo apie didesnį įsitraukimą į visuomeninį ir politinį gyvenimą. G.Nausėda kalbėjo apie prezidento bendradarbiavimą su Seimu, nevyriausybinėmis organizacijomis.
I.Šimonytė gyrė D.Grybauskaitę, esą ši savo įpėdiniui palieka „didelius batus ir didžiąja dalimi teks palaikyti tai, ką ji darė“.
„Kas yra tikrai svarbu ir ko teko pasigesti, tai nereikalingas atsiribojimas nuo visų visuomenės interesų grupių, ar tai būtų politinės partijos, ar verslas, ar kitos interesų grupės. Yra neįmanoma derinti skirtingus interesus nebendradarbiaujant su interesų grupėmis ir stengtis atsiriboti į konfliktus žvelgiant iš nuotolio“, – sakė parlamentarė.
Kandidatai buvo paprašyti išvardyti ir jiems imponuojančius politikus, išskyrus V.Adamkų, prof. Vytautą Landsbergį ir D.Grybauskaitę. Čia konkretus buvo tik G.Nausėda, kuris vardijo konkrečius asmenis.
„Aš gerbiu ir I.Šimonytę, ir Roką Masiulį, ir Virginijų Sinkevičių. Mes turime labai nemažai ryškių ministrų ir politikų, tiek ir Seime, kurie sparčiai auga ir atstovauja skirtingoms partijoms. Vienas iš tokių partijos vadovų yra socialdemokratas Gintautas Paluckas, kurio partija šiuo metu augina reitingus ir ruošiasi 2020 metų Seimo rinkimams.
Taip pat ir premjeras Saulius Skvernelis, debatuose esu pasakęs nemažai komplimentų jam, jo Vyriausybė padarė nemažą pažangą“, – vardijo G.Nausėda, pridurdamas, kad svarbiausios politikų savybės yra padorumas ir profesionalumas.
Neatskleidė komandos
O kokie žmonės būtų jų komandoje, jei taptų prezidentais? G.Nausėda teigė savo komandoje matantis bent kelis asmenis iš savo rinkimų štabo, kuriam dėkojo padarius sunkų darbą ir vis akcentavo savo ėjimą į rinkimus be partijos paramos.
Tačiau tiek jis, tiek I.Šimonytė konkrečių pavardžių neatskleidė, nes tam esą dar per anksti ir tai gali pakenkti patiems asmenims. I.Šimonytė akcentavo, kad pasitiki tais politikais, kurie politikoje yra ne dėl kažkokių užkulisinių interesų, o dėl noro prisidėti prie valstybei svarbių klausimų sprendimo.
G.Nausėda aiškino, kad prezidentui reikalingas ir konsultacinės institucijos įkūrimas, kurį sudarytų diplomatai ir politologai, galintys patarti prezidentui. I.Šimonytė tikino, kad jai patarinėti reikėtų ne tik užsienio politikos, bet apskritai visais klausimais.
„Visą laiką yra gerai turėti žmones, kurie nebijo kvestionuoti tavo nuomonės, kurie gali provokuoti nuožmesnei diskusijai“, – teigė ji.
Dėl valdančiųjų galimi keli scenarijai
Klausiami, ką darytų, jei liepos 12 dieną, kaip žadėjo prieš rinkimus, į opoziciją pasitrauktų valdantieji valstiečiai ir atsistatydintų rinkimus prapylęs premjeras S.Skvernelis, kandidatai vardijo ne vieną galimą scenarijų.
„Sprendimų, tokioje situacijoje yra bent keletas, bet viskas priklausytų nuo to, kaip atrodo paveikslas Seime. Jeigu valstiečiai nuspręstų, kad jie nori pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą savimi ir sutartų su kitomis frakcijomis dėl priešlaikinių rinkimų, tuomet paprasčiausias sprendimas yra technokratinė ar laikinai einanti pareigas Vyriausybė“, – vieną iš scenarijų apsvarstė I.Šimonytė.
Anot G.Nausėdos, išankstiniai parlamento rinkimai Lietuvoje sunkiai įgyvendinami, nes paskutinį kartą Seimas juos skelbė dar 1992 metais ir daugelis politikų nebebuvo išrinkti į Seimą.
Jis teigė, kad pagal dabartinę parlamento struktūrą galimi keli variantai, kaip reikėtų elgtis toliau, tačiau jam priimtiniausias – valstiečių darbo tąsa, kurią sustiprintų Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjunga ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
O koks būtų jų vadovavimo stilius? „Aš esu tas žmogus, kur yra apvalus stalas ir daug rutuliukų, o vienas rutuliukas yra juodas. Aš esu tas juodas rutuliukas. Mano principas labai paprastas – esu tas žmogus, kuris priims sprendimą, kada jį reikia priimti, nebandysiu bėgti ar permesti atsakomybės“, – tikino I.Šimonytė.
G.Nausėda pajuokavo, kad ji yra ne juodas, o baltas rutuliukas, apeliuodamas į I.Šimonytės aprangos stilių. Pats jis teigė esąs komandos žmogus. „Mes kartais diskutuojame gana karštai ir mūsų štabe, įvairiais klausimais ir kartais ne iš karto pavyksta rasti tą nuomonę, kartais jos nepavyksta rasti ir iki diskusijos pabaigos. Tada aš suprantu, kad atėjo metas padaryti galutinį sprendimą ir aš jį padarau“, – tvirtino G.Nausėda.
Pasisakė dėl Astravo atominės elektrinės
Kandidatai pasisakė ir apie Astravo atominės elektrinės klausimą. G.Nausėda, paklaustas, kokias klaidas Lietuva padarė, nesutrukdydama Astravo atominės elektrinės statyboms Baltarusijoje, pareiškė, kad klaida buvo padaryta elektrinės statybų pradžioje, kuomet šalis į tai žiūrėjo tik su šypsena ir nieko nesiėmė.
Tiesa, kandidatas pridūrė, kad Lietuvos pagrindinis tikslas dabar turėtų būti Astravo atominės elektrinės ignoravimas neperkant iš jos elektros energijos.
I.Šimonytė priminė, kad Lietuva į tarptautines institucijas dėl nesaugios Astravo jėgainės statybų aikštelės kreipėsi dar 2011 m., tačiau atsakymą gavo tik dabar. Anot jos, dabar Lietuvos užduotis yra nesivelti į intrigas ir po Europos parlamento (EP) rinkimų burti koaliciją Europos Sąjungos (ES) viduje bei kelti šį klausimą Europos lygmeniu.
Tiek I.Šimonytė, tiek ir G.Nausėda sutarė, kad Lenkija Lietuvai yra svarbi partnerė ir santykiai su šia šalimi turi būti artimesni. Jie abu pritarė asmenvardžių rašybai visais lotyniškais rašmenimis, I.Šimonytė pirmajame paso puslapyje, o G.Nausėda – antrajame.
