„Labai dideli kontrastai yra tarp mokyklų finansavimo ir mokinių pasiekimų“, – teigė ministras ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje, pridurdamas, kad tai reikia įveikti sutelkus jėgas su savivaldybėmis.
„Nereikėtų izoliuoti vaikų, kurių pasiekimai žemi (...). Reikėtų peržiūrėti kiekvienoje savivaldybėje, kaip strateginį planą koreguoti mokinių labui“, – pridūrė jis.
Sprendžiant socialinius mokytojų klausimus, ministras įvardija konkrečias priemones: papildomos kvalifikacijos bet kuriam mokytojui suteikimas nemokamai, jam pageidaujant tapti socialiniu pedagogu, mokytojo padėjėju arba mokinio asistentu.
Kartu, teigia jis, būtina skatinti savivaldybes mokyklų tinklą tvarkyti protingai, o jungtinių mokyklų modeliai taip pat yra gera priemonė.
„Tai yra visas kompleksas priemonių, nukreiptas į teisingesnį finansavimą, mažinantį mokinių pasiekimų skirtumus, kurie Lietuvoje iš tikrųjų labai dideli“, – konstatavo A. Monkevičius.
A. Monkevičius: emocinės ir fizinės mokinių sveikatos gerinimui yra numatytos priemonės
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į prastus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvos mokinių fizinės ir emocinės sveikatos tyrimo duomenis, teigia, kad mokinių emocinei ir fizinei sveikatai gerinti yra numatytos priemonės.
Anot jo, sportas, fizinis aktyvumas bei kūno kultūra visais atžvilgiais yra labai susijusi su švietimu sistema. Šiuo metu, pasak A. Monkevičiaus, galvojant apie tai, kaip gerinti švietimo kokybę, sveikatingumo klausimai bei emocinė sveikata taip pat yra neatsiejama ir tai yra sprendžiama kompleksiškai.
Ministerijoje, teigė ministras, integruojant Kūno kultūros ir sporto departamentą, yra einama keliu, kai bandoma susieti sportą su neformaliuoju ugdymu.
„Paminėti (...) sveikatingumo rodikliai yra labai svarbūs. Manytume, kad tos numatytos priemonės, kurias dar stiprinsime, padidėjęs sporto fondas, leistų sujungti visą sistemą“, – ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje kalbėjo ministras, pažymėjęs, kad tai padėtų siekti progresyvumo.
„Sveikata visada yra pagrindas“, – konstatavo A. Monkevičius, pridūręs, jog tikslas yra tokių tyrimų rodiklių tendenciją kuo skubiau keisti.
Naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas parodė, kad Lietuvoje daugiau nei 60 procentų 5-9 klasių vaikų nurodė, jog mokymosi krūvis mokykloje jiems yra per didelis, o tik trečdaliui vaikų mokykla apskritai patinka. Tiek pat mokinių skundžiasi pasikartojančiais emociniais sutrikimais – irzlumu, galvos, pilvo, nugaros skausmais bei nuotaikos svyravimais, o fizinis aktyvumas yra itin žemas.
