Nors profesinės sąjungos, pasak politikos analitikų, nėra išskirtinis įrankis valstybės destabilizavimo įrankių arsenale, prarasti budrumo nereikėtų. „Rusija naudosis visais, visur ir visada, kas tik pasiduos jų manipuliacijoms, ne išimtis ir profesinės sąjungos“, – portalui lrytas.lt teigė politikos apžvalgininkas, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Atitinka manipuliacinių priemonių veikimo logiką
„Rusijos taktika yra labai paprasta: pirmiausia, surasti silpnuosius taškus ir per juos smūgiuoti. Antras dalykas – pasinaudoti žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip gali būti prijungti prie Rusijos buriamo tinko, kurį ši šalis gali išnaudoti savo reikmėms.
Jei į šį tinklą patektų profsąjungų žmonės ir ypač lyderiai, Rusija tikrai neatsisakys galimybės pasinaudoti jais“, – manipuliacinių priemonių, per kurias siekiama destabilizuoti valstybę, logiką aiškino M.Laurinavičius.
Panašios pozicijos laikėsi ir politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Pasak jo, profesinių sąjungų įtraukimas į valstybę destabilizuojančių priemonių arsenalą yra vienas iš hibridinės kovos būdų.
„Profesinės sąjungos gali būti Rusijos taikinyje, bet lygiai taip pat kaip ir kitos visuomeninės organizacijos, kurios turi savo specifinių interesų.
Žinoma, profsąjungos pakankamai daugelyje šalių yra tikrai svarbios organizacijos ir, tikėtina, kad ieškoma įvairių būdų, kokius kanalus sukurti, prie kokių įtakingesnių veikėjų ar organizacijų prieiti, siekiant formuoti atitinkamą nuomonę, kuri gali būti perduodama organizacijos nariams ar kitiems veikėjams“, – nurodė VU TSPMI profesorius T.Janeliūnas.
Masių mobilizavimas ir protesto organizavimas
Nors M.Laurinavičius ir T.Janeliūnas vieningai sutarė, kad siekis paveikti profsąjungas ir jomis manipuliuoti nėra išskirtinė Rusijos propagandiniame kare taikoma priemonė, tačiau kartu politikos analitikai pripažino, kad, galvojant apie profsąjungas kaip priemonę destabilizuoti valstybę, įprastai galvojama apie protesto organizavimo, masių telkimo ir jų išvedimo į gatves galimybes.
„Žvelgiant iš paveikumo perspektyvos, profesinės sąjungos, kaip įrankis destabilizuoti valstybę, nėra išskirtinis, jis nėra išskirtinai paveikus ir nėra geresnis už, pavyzdžiui, įprastus protesto organizavimus.
Dažnai, kai kalbame apie profsąjungas, siejame jas su protesto organizavimu, per kurį galimai destabilizuojama valstybė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad, visų pirma, profsąjungų uždavinys demokratinėse valstybėse yra ginti darbuotojus ir jų interesus“, – dėmesį atkreipė M.Laurinavičius.
Anot politologo T.Janeliūno, daugumoje šalių profesinės sąjungos yra matomos kaip aktyvi politinė jėga, galinti kelti ne tik politinius reikalavimus, bet ir inicijuoti labai konkrečius veiksmus – organizuoti streikus, nepaklusnumo akcijas, tai yra išvesti į gatves žmones ir tokiu būdu išbalansuoti politinę situaciją per tam tikrą veikimą.
„Dėl šios priežasties profesinės sąjungos yra Rusijai labai įdomus objektas, nes jeigu įgaunama kažkokia kontrolė per profsąjungų atstovus, galima tikėtis, kad tai bus sėkmingai panaudojama, siekiant destabilizuoti vieną ar kitą valstybę <..>.
Būtent profsąjungų gebėjimas mobilizuoti žmones ir juos išvesti į gatves kritiniais atvejais yra resursas, į kurį gali taikytis Rusijos specialiosios tarnybos ar kažkokios kitos institucijos, galinčios rengti įvairius destabilizacinius scenarijus vienos ar kitos valstybės atžvilgiu“, – portalui lrytas.lt sakė T.Janeliūnas.
Neaplenkė ir Lietuvos
Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje kartas nuo karto pasirodydavo žinutės apie Lietuvos profesinių sąjungų atstovų išvykas į Rusijos profsąjungų organizuojamus renginius. Tokiose išvykose neretai figūruodavo buvusio Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko pavardė.
„Ryšį tarp Lietuvos profsąjungų ir Rusijos yra fiksavę ir mūsų žvalgybos institucijos. Tokie ryšiai kelia grėsmę, nes Rusijoje profesinės sąjungos yra labai stipriai susiję su valdžios institucijomis. Rusijoje tikrai nėra jokių opozicinių profsąjungų ir tie susitikimai Rusijoje bemaž tiesiogiai yra bendros Rusijos politinės darbotvarkės dalis.
Aišku, kad tokiu atveju bandoma perspėti mūsų profsąjungų vadovus, kad jie atkreiptų į tai dėmesį ir elgtųsi žymiai atsargiau. Nepiktavališkai, bet, nežinant politinių realijų, galima iš menko supratimo, kaip funkcionuoja Rusijos politinė sistema, kokie yra santykiai tarp profesinių sąjungų ir valdžios institucijų, tapti parankiais asmenimis, per kuriuos bandoma formuoti nuomonę jau Lietuvoje“, – atskleidė T.Janeliūnas.
Prieš metus buvusį LPSK pirmininką A.Černiauską pakeitusi Inga Ruginienė neslėpė, kad kadencijos pradžioje susidūrė su galimai ydinga bendradarbiavimo su Rusija praktika.
„Pačioje kadencijos pradžioje buvo susiformavęs stilius, kai iš Rusijos profsajungų išties ateidavo nemažai kvietimų, bandymų užmegzti santykius, bet mano komanda nuo pat pradžių laikėsi tokios nuostatos, kad orientuojamės ne tik į Skandinavijos šalių profsąjungų metodologiją ir stilistiką, bet ir į Vokietijos, Austrijos, Olandijos profsąjungų praktiką, kur profsąjunginiai judėjimai yra stiprūs ir demokratiški.
Galiu pasakyti, kad dabar kvietimų antplūdis sumažėjo. Tek su Rusija, tiek su Baltarusija yra palaikomi neutralūs diplomatiški santykiai. Dažniausiai susitinkame tarptautinių organizacijų lygmens susitikimuose, kur nori nenori dalyvauja daug šalių ir būna bendros diskusijos“, – situaciją komentavo dabartinė LPSK pirmininkė I.Ruginienė.
Apsaugos mechanizmai veikia ir Lietuvos, ir Europos mastu
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė akcentavo, kad bendradarbiavimas su Rusijos profesinėmis sąjungomis yra neįmanomas ne tik dėl tiesioginio šios šalies profesinių sąjungų ir politinių valdžios institucijų ryšio, bet ir dėl paprasčiausio gerosios praktikos nebuvimo.
„Mes turime iš ko mokytis, reikia žiūrėti į tai, ko pasiekė laisvos, nepriklausomos profsąjungos, o ne režimui pavaldžios.
Bendradarbiavimo santykius puoselėjame su Vakarų Europos profesinėmis sąjungomis: Prancūzijos, Skandinavijos, Austrijos profesinėmis sąjungomis. Mokomės, ką galime įdiegti Lietuvoje, kaip Lietuvoje keisti įstatyminę bazę, kaip tobulinti kolektyvines sutartis“, – sakė G.Gruzdienė.
LPSK pirmininkė I.Ruginienė nurodė, kad bendradarbiavimo procesus prižiūri ne tik Lietuvos, bet ir Europos institucijos.
„Rekomendacijos, su kuo turėti kontaktą, o su kuo ne, ateina ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos profesinių sąjungų konfederacijos. Pavyzdžiui, kalbant apie Baltarusiją, pati Europos profesinių sąjungų konfederacija bendrauja tik su viena Baltarusijos profesine sąjunga, kuri yra nepriklausoma ir demokratiška. Tuo tarpu su didžiausia Baltarusijos profesine sąjunga yra rekomendacija vengti kontakto visoms Europoms šalims.
Mes esame priėmę sprendimą, kad kai ateina kvietimas ar paklausimas iš Rusijos ar Baltarusijos, su konsultacija kreipiamės į Užsienio reikalų ministeriją Lietuvoje, o kartu kreipiamės ir į Europos profesinių sąjungų konfederaciją. Lygiai tokia pati situacija yra ir su kai kuriomis Turkijos profesinėmis sąjungomis, su kuriomis nerekomenduojama bendradarbiauti dėl jų vykdomų nedemokratiškų procesų“, – teigė I.Ruginienė.
Vis tik svarbu, kad Rusijos bandymus neigiamai paveikti valstybę atpažintų ir su jais kovotų ne vien oficialios institucijos, bet ir visuomenė.
„Svarbu visada bandyti atskirti – tiek žvalgybai, tiek visuomenei – kur yra transliuojama prorusiška pozicija, kurią tikrai galima atsekti, ir kur nėra. Jei visuomenė sugebės atpažinti tuos žmones, kurie vienaip ar kitaip transliuoja prorusišką poziciją, tai tokiais žmonėmis neturėtų būti pasitikima“, – užduotį visuomenei įvardijo M.Laurinavičius.
Grėsmės kyla ne tik profsąjungoms, bet ir verslui
Pasak politikos analitiko M.Laurinavičiaus, galvojant apie gradaciją, kas yra pavojingiau, Lietuvos verslo ryšiai su Rusija yra kur kas pavojingesni už profsąjungų ryšius su šia šalimi. Tačiau klaidinga būtų galvoti, kad kiekvienas vizitas į šią šalį pats savaime yra žalingas ar grėsmingas Lietuvos saugumui.
„Verslo ryšiai, ypač jei žmonės iš verslo po to ateina į politiką, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Rusijoje nėra nepriklausomų organizacijų, visos organizacijos tarnauja režimui, todėl bet kokie ryšiai – verslo ar profesinių sąjungų – yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – teigė M.Laurinavičius.
