Šlubuojant sėkmei savivaldos ir prezidento rinkimuose, sąlygos valstiečių pasitraukimui nuolat keitėsi, kol galiausiai antradienį vakare R.Karbauskis persigalvojo – jis planuoja ne trauktis, o stiprinti valdančiąją koaliciją.
Ekspertai pastebėjo, kad tokie retorikos pokyčiai buvo užprogramuoti iš anksto, o valstiečių grasinimų dėl pasitraukimo nevertėtų priimti rimtai – tai rinkėjų mobilizacijos stiprinimui skirti politiniai manevrai. Tačiau tolimesni LVŽS veiksmai atskleis, kokia politine jėga – trumpalaike ar ilgalaike – ši partija siekia būti.
Vieno lyderio partijos pavyzdys ir formalūs pasitikėjimo patikrinimai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Norkevičius, analizuodamas valstiečių partijos ir jų lyderio politinės retorikos bei pozicijų pokyčius, akcentavo, kad viešojoje erdvėje matomas elgesys yra akivaizdus įrodymas, jog LVŽS yra vieno asmens, vieno lyderio partija.
Todėl tikėtis, kad penktadienį vyksiančiame partijos tarybos posėdyje išvysime netikėtumų ar paneigimų to, kas buvo išsakyta po antradienį vykusio frakcijos posėdžio, nereikėtų.
„Ši partija yra priklausoma nuo pagrindinių lyderių. LVŽS akivaizdžiai yra vieno lyderio partija.
Jeigu lyderis pasako vieną poziciją, tai partija, visi partijos nariai ir taryba laikysis tos pačios linijos, ką sako partijos pirmininkas. Net jei vyktų išankstiniai partijos pirmininko rinkimai, didesnių pokyčių taip pat nereikėtų tikėtis“, – portalui lrytas.lt sakė M.Norkevičius.
Panašios pozicijos, komentuodamas susiklosčiusią situaciją, laikėsi ir politologas, Vilniaus universiteto (VU) TSPMI docentas Kęstutis Girnius.
„Jei R.Karbauskis iš tiesų norėtų pasitikrinti pasitikėjimą, jis neturėtų tikrintis tik savo sutelktoje taryboje. Kad jis čia bus visiškai palaikomas, tai nėra jokių abejonių. Juo labiau, kad jau suplanuota pasilikti valdžioje“, – teigė politologas K.Girnius.
Išankstiniai rinkimai – valstiečių eros pabaiga?
Politologai vieningai sutarė, kad sprendimo kardinaliai pakeisti retoriką ir likti valdžioje griebtasi dėl paprastos priežasties – daugelis partijos ir frakcijos narių nenorėtų atsisakyti turimo Seimo nario mandato, o priešlaikiniai Seimo rinkimai šiai politinei jėgai, tikėtina, būtų nesėkmingi.
„Pasitraukimas iš valdančiosios daugumos ir ypač išankstiniai Seimo rinkimai dideliai daliai LVŽS narių, esančių parlamente, kurie yra mažai žinomi politikai ir buvo pirmą kartą išrinkti į Seimą, reikštų tai, kad didžiosios dalies jų tikrai nebūtų parlamente po priešlaikinių rinkimų“, – aiškino M.Norkevičius.
Anot VU TSPMI docento K.Girniaus, prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą girdėta retorika buvo bandymai mobilizuoti rinkėjus, kurių nereiktų traktuoti rimtai, nes šios partijos atstovai puikiai supranta, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai žymėtų jų buvimo valdžioje pabaigą.
Todėl bandymas sustiprinti valdančiąją koaliciją, apie kurį pradėta kalbėti antradienį vakare, yra racionali galimybė išsaugoti savo pozicijas ir vietas parlamente.
„Prieš rinkimus matėme desperaciją – valstiečiai mėgino mobilizuoti savo rinkėjus, grasindami pasitraukti ir mėgindami sukurti tokį įspūdį, kad balsuoji prieš valstiečius, tai balsuoji už Landsbergį ir taip nemėgstamus konservatorius. Buvo kuriamas radikalaus pasirinkimo įspūdis, skatinantis rinktis valstiečius.
Tačiau to niekada nebuvo galima labai rimtai traktuoti. Tikimybė, kad jie trauktųsi ar inicijuotų priešlaikinius Seimo rinkimus, buvo labai maža, nes jie smarkiai pralaimėtų, jų deputatai netektų savo darbų.
S.Skvernelio grasinimai, kad jis atsisakys premjerystės, panašėjo į kiek rimtesnį grasinimą, nes tai yra vieno žmogaus sprendimas. Bet jis galimai irgi suprato, kad jei jis pasitraukia iš šito posto, tai yra beveik galas jo politinei karjerai. O jis pakankamai jaunas žmogus, todėl mažai tikėtina, kad jis staiga norėtų visko atsisakyti.
Tuo tarpu R.Karbauskį ir jo žodžius sunku rimtai traktuoti. Jis, pavyzdžiui, buvo paskelbęs, kad laimės visus tris šiemet vykstančius rinkimus. Bet po kiekvieno pralaimėjimo jis gerai randa pateisinimus. Jie, anot jo, gerai pasirodė savivaldos rinkimuose, nors surinko vos 11 proc. balsų. Tai nėra sėkmė.
Dabar jis ėmė kalbėti, kad S.Skvernelio rezultatas nebuvo toks blogas. Rezultatas buvo labai blogas, nes net jei premjeras būtų surinkęs 1,5 karto daugiau balsų, jis vis tiek nebūtų patekęs į antrą turą. Tai ryškūs pralaimėjimai, bet R.Karbauskis nuolat traukiasi atgal.
Tos kalbos, kurias išgirdome antradienį vakare, buvo labai aiškiai prognozuotos – buvo galima prognozuoti, kad tie grasinimai yra politiniai manevravimai, kurie nesukėlė laukiamų rezultatų.
Koalicijos stiprinimas būtų racionalus žingsnis, kuris priklauso nuo R.Karbauskio minėtų partijų [„Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos“ ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ – aut. past.] pritarimo. Jei jie susitartų dėl koalicijos, duotų abiems partijoms po vieną postą, valdančioji dauguma būtų tvirtesnė“, – susiklosčiusią situaciją komentavo K.Girnius.
Perėjimą nuo retorikos prie sprendimų lėmė ir I.Šimonytės bei G.Nausėdos pozicijos
VDU politologas M.Norkevičius atkreipė dėmesį, kad įtakos LVŽS sprendimui turėjo ir pirmojo prezidento rinkimų turo nugalėtojų laikysena premjero S.Skvernelio atžvilgiu.
„Jie pamatė, kaip į S.Skvernelio ir R. Karbauskio pasisakymus reaguoja pirmojo prezidento rinkimų turo nugalėtojai – I.Šimonytė ir G.Nausėda.
Abu kandidatai į prezidentus laikosi labai nuosaikios retorikos, taikydamiesi į tuos likusius 37 proc. rinkėjų ir ypatingai į tuos 19 proc., kurie balsavo už S.Skvernelį, sakydami, jog abu galėtų su juo dirbti bei mato S.Skvernelį ir toliau einantį premjero pareigas.
Valstiečiai, matydami tokią abiejų antrojo prezidento rinkimų turo dalyvių retoriką ir nenorėdami trauktis iš valdančiosios koalicijos, nes priešlaikiniai rinkimai, kadangi rinkėjai dabar rinktųsi jau šiek tiek kitaip nei rinkosi 2016 metais, jiems kaip politinei partijai būtų nelabai dėkingi, atitinkamai pakeitė tiek savo retoriką, tiek sprendimus“, – pastebėjimais dalijosi M.Norkevičius.
Tačiau VU Komunikacijos fakulteto profesorius Gintaras Aleknonis akcentavo, kad turėtume atskirti du dalykus – politinę retoriką ir politinius sprendimus.
„Pirmiausiai, partijos retorika ir vieno žmogaus retorika visada skiriasi ir tai, ką rodo retorikos keitimasis, galbūt yra ne tik retorikos keitimasis, kiek kalbėtojo keitimasis.
Retorika apie traukimąsi iš koalicijos pasigirdo, likus maždaug savaitei iki pirmojo prezidento rinkimų turo. Tai, tikėtina, buvo vienas iš būdų, kaip patraukti, suaktyvinti savo rinkėjus. Kiek tokia taktika pasiteisino, yra kitas klausimas.
Kalbėjimas prieš prezidento rinkimus buvo politinė retorika. Tai, ką girdime dabar, jau yra politiniai sprendimai. Tai jau nebėra vien kalbėjimas. Tai jau ir sprendimai, liečiantys tolesnį buvimą valdžioje“, – portalui lrytas.lt teigė G.Aleknonis.
Politinė partija ar trumpalaikis sambūris: kur suka LVŽS
Tačiau, pasak profesoriaus G.Aleknonio, susiklosčius esamai situacijai, LVŽS elgesys artimiausioje ateityje atskleis tikruosius partijos tikslus ir tai, kiek jiems iš tiesų yra svarbus politinės programos bei politinės strategijos įgyvendinimas.
„Žvelgiant iš šalies, klausimas yra, kiek partija yra vieninga ir ar tai yra vienkartinis sambūris, vienkartinis projektas, ar tai yra ilgalaikis projektas. Jeigu tai yra ilgalaikis projektas, tai traukimasis iš valdžios labai įmanomas.
Jeigu tai yra tik vienkartinis, trumpalaikis sambūris, tada to sambūrio nariams svarbus yra ne savo politikos įgyvendinimas, o kiti klausimai ir savo darbo vietos išsaugojimas.
Jeigu tai yra politinė partija, kuri žiūri į tolimą strategiją, ilgalaikių politinių tikslų įgyvendinimą, ji gali trauktis iš valdžios ir toks pasitraukimas netgi būtų logiškas.
Jeigu tai yra tik pavieniai asmenys, kuriems nesvarbu, kurioje frakcijoje būti, tada jie visais būdais stengsis išsaugoti buvimą valdžioje“, – pabrėžė G.Aleknonis.
