V. Ušackas: S. Skvernelio susitapatinimas su R. Karbauskiu smarkiai kirto per jo populiarumą

„Ir Gitanas Nausėda, ir Ingrida Šimonytė kalba apie susitelkimą, nacionalinius susitarimus, bet ko bus siekiama jais, kokie instrumentai bus panaudoti, kaip ekonominė ir socialinė atskirtis bus mažinama?“, – klausia buvęs diplomatas, ambasadorius Vygaudas Ušackas.

V. Ušackas: S. Skvernelio susitapatinimas su R.Karbauskiu smarkiai kirto per jo populiarumą.<br>Lrytas.lt koliažas
V. Ušackas: S. Skvernelio susitapatinimas su R.Karbauskiu smarkiai kirto per jo populiarumą.<br>Lrytas.lt koliažas
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Loreta ir Vygaudas Ušackai.<br>Organizatorių nuotr.
Loreta ir Vygaudas Ušackai.<br>Organizatorių nuotr.
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas.<br>T.Bauro nuotr.
Vygaudas Ušackas.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis sveikino Ingridą Šimonytę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis sveikino Ingridą Šimonytę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitaną Nausėdą sveikino žmona ir dukra.<br>D.Umbraso nuotr.
Gitaną Nausėdą sveikino žmona ir dukra.<br>D.Umbraso nuotr.
Diana ir Gitanas Nausėdos.<br>LR archyvo nuotr.
Diana ir Gitanas Nausėdos.<br>LR archyvo nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

May 20, 2019, 6:19 AM, atnaujinta May 20, 2019, 9:28 AM

Anot jo, kol kas kandidatai į prezidentus kalba apie vizijas, tačiau nutyli konkrečias priemones, kaip tas vizijas įgyvendintų.

V.Ušackas pasigenda ir aiškumo, kokią komandą užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimams spręsti, laimėjęs rinkimus, suburtų kiekvienas kandidatas

Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Ušacko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.

– Jūs galėjote būti vienas iš tų, kuris pateko į prezidento rinkimų antrąjį turą. Dabar yra pakankamai įdomus rezultatas ar ne?

– Bandžiau, dalyvavau išankstiniuose partijos rinkimuose, bet kadangi nelaimėjau, tenka būti apžvalgininku ir stebėti, analizuoti. Šie rinkimai gana įdomūs yra Lietuvoje, kadangi yra daug įvairių kandidatų.

Galbūt aš būčiau palinkėjęs, kad jų būtų buvę šiek tiek mažiau, gal kokie 5, kad turėti išsamesnę diskusiją, kuri atskleistų, išryškintų kandidatų vertybes, jų skirtumus, panašumus. O labiausiai man trūko didesnio aiškumo, aiškesnės ambicijos.

– Ką turite omenyje, sakydamas aiškumo?

– Kalbant apie valstybės vadovo poziciją, pastarosiomis dienomis apžvalgininkai, filosofai, kai kurie politikai pradeda diskutuoti, kad prezidento pareigybė Lietuvoje yra sureikšminta, sudievinta.

Manau, kad tai yra neatsakingi pareiškimai, nes mes turime Konstituciją, įstatymus, precedentus, kurių reikia laikytis.

Ir šia prasme aš esu konservatyvus – yra norma, jos turime laikytis ir puoselėti tradiciją, kuri būtų. Prezidentas yra labai stipri pozicija, ji beveik tokia pat stipri kaip Prancūzijos prezidento.

Jis atsako ir už užsienio politiką, beveik kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, nacionalinį saugumą.

Ko aš pasigedau – galbūt du likę kandidatai likusias savaites išnaudos, kad išreikštų savo viziją, kokią jie Lietuvą nori matyti po 5-10 metų, ką jie nuveiks per 100 dienų po inauguracijos, ką jie norėtų kartu nuveikti, sutelkdami.

Ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė kalba apie susitelkimą, susitarimus nacionalinius, bet ko bus siekiama jais, kokie instrumentai bus panaudoti, kaip ekonominė ir socialinė atskirtis bus mažinama?

Manau, kad mes turime galimybę ir pareigą reikalauti iš dviejų žymių asmenų, kandidatų į prezidentus, turinčių ekonominį, finansinį išsilavinimą atsiskleisti, išsakyti savo konkrečią ne tik viziją, kokią Lietuvą nori matyti – ne tik 3 mln. Lietuvą, viršijusią Europos Sąjungos vidurkį pragyvenimo lygiu už 5 metų – bet taipogi priemones, kaip tai bus daroma.

– Ne per sunkus čia klausimas?

– Manau, kad to ir reikia Lietuvai. Lietuvai reikia konkrečios vilties.

– Man susidaro įspūdis, kad rinkėjams reikia atsakymų į kur kas paprastesnius klausimus, negu jūs užduodate.

– Taip jau yra, bet aš nesu paprastas rinkėjas. Aš esu reiklus rinkėjas, pats dalyvavęs politinėje veikloje, kampanijoje ir stebėjęs daug rinkimų kituose šalyse – nuo Amerikos iki Rusijos, Afganistano, Didžiosios Britanijos.

Tokie klausimų formulavimai, tame tarpe iš žurnalistų, padėtų rinkėjui suprasti, primenant apie tas esmines prezidento pareigas, už ką jis yra atsakingas, klausiant, kas jo komanda.

Mums reikia žinoti. Manęs klausia: Ingrida ar Gitanas? Viena mano komandos dalis išėjo padėti Gitanui, kita išėjo padėti Ingridai, aš jų pasirinkimus gerbiu ir sveikinu, kad jie dalyvauja politinėje veikloje.

O kai klausia manęs dėl paramos, aš sakau: aš noriu dar išlaukti jų atsiskleidimo, pamatyti konkretumą. Noriu, kad ir Lietuvos žmonės geriau pažintų, ypatingai G.Nausėdą.

Mes jo kaip politiko nežinome. Mes jį žinome, su visa pagarba, kaip SEB banko, komercinio banko atstovą spaudai, analitiką, kuris komunikuodavo, reikšdavo žinias ir panašiai.

Bet aš jo nežinau kaip politiko, kaip jis elgsis rizikos metu, grėsmės metu, kai bus reikalinga priimti sunkiausius politinius sprendimus.

– Bet nežinia ir kaip I.Šimonytė elgtųsi.

– Aš asmeniškai ją pažįstu žymiai geriau, kadangi dirbome kartu ministrais. Ji viešame gyvenime, svarstant įvairius politinius klausimus, labai aktyviai reiškiasi ir žmonės turi simpatijas ir antipatijas.

Ne su viskuo aš sutinku, bet aš ją pažįstu ir daugmaž nujaučiu ir žinau, kaip ji elgtųsi rizikos atveju, grėsmės atveju. Kitas dalykas, abu kandidatai, be abejonės, turėtų atsiskleisti ir pasakyti, kas bus jų komanda.

Prezidentas sprendimų vienas nepriima, svarbu yra žinoti ir rinkėjui, su kuo jie tarsis – frakcijų lyderiais, partijos lyderiais ar profesionalais.

– Mes turime abu nepartinius kandidatus, bet vienas iš jų yra remiamas partijos – kiek partija gali turėti įtakos sprendimams irgi reiktų atsakyti?

– Tai, aišku, atsiskleis, kai žinosime, kas bus jo komanda. Vėlgi, tai nėra blogai, kad partija remia. Manau, kad per artimiausias dienas išgirsime kai kurių politinių partijų paramą, išreikštą G.Nausėdai.

Galų gale, politinės partijos yra demokratijos ramstis. Jokiu būdu nereikia nureikšminti jų ir nemesti šešėlio, kaip buvo daroma per pastaruosius kelis metus.

Bet svarbu, kad mes žinotume, kas bus tie žmonės, kuriais jie pasikliaus, su kuo jie tarsis ekonomikos, užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais.

Ir ne tik tai Prezidentūros patarėjai, kurie yra svarbūs, bet realiai. Pažiūrėkime, ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais jos artimiausi patarėjai, kaip ir kitose šalyse – visų pirma ir kabineto nariai – užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras.

Ką Ramūnas Karbauskis, norėčiau duoti jam kreditų šiuo atžvilgiu, sukūrė – mano nuomone, teigiamą precedentą, pasiūlydamas prezidentei pasirinkti šias dvi asmenybes kaip savo ministrus, kurie yra be galo svarbūs.

Jie, o ne prezidento patarėjai, turi administracinius svertus – kariuomenė, diplomatinė tarnyba su tūkstančiu darbuotojų, tai tinklas pažinčių, draugų po visą pasaulį, kurie suformuluoja, šlifuoja ir sintezuoja įvairiausius procesus ir pateikia nuomonę.

Būtent tos dvi institucijos yra greta, aišku, yra Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos žvalgyba, kuri irgi yra labai svarbus šaltinis. Kas tie žmonės bus, kuo jis ar ji pasikliaus?

Kaip ir, be abejonės, ambasadorius Europos Sąjungoje, kur su mūsų naryste joje, ta pozicija yra be galo svarbi formuojant ne tik užsienio politikos klausimus, bet ir vidaus politikos klausimus.

– Pone Ušackai, jus visgi nustebino pirmojo turo rinkimų rezultatas. Suprantu, kad prognozavote, kad Saulius Skvernelis pateks į antrą turą, o G.Nausėda net nepateks?

– Žinote, kodėl aš tai sakiau. Tai sakiau remdamasis kitų šalių precedentu ir savo paties patirtimi. Mes labai rimtai ruošėmės, galbūt net nebaigiant demokratijos šventės, pasiskelbti eiti individualiai.

Tačiau įvertinus pliusus ir minusus, aš to nepadariau. Aš žinau, ką reiškia dalyvauti rinkimuose individualiai, ypač esant dabartinei finansavimo tvarkai, kuri yra griežta, teisinga, bet per daug ribota.

Tai labai smarkiai pakerta pagal galimybes. Manau, kad G.Nausėdai bus sunku surinkti visą finansavimą, jeigu dar šiuo metu nėra sunku, kadangi Ingridos finansavimo šaltinis yra ne tik privačios lėšos, bet ir politinės partijos parama.

Antras dalykas, dar svarbesnis, yra tinklas žmonių. Tiek S.Skvernelio atveju valstiečių žaliųjų partija, tiek konservatorių partija jau yra tinklas, struktūra.

Jie yra motyvuoti, mobilizuoti. Įvertinus šiuos skirtumus, aš maniau, kad Gitanui bus labai sunku patekti į antrą turą, nepriklausomai nuo populiarumo, kurį jis turėjo.

Aš abejojau, ar tie rinkėjai, kurie apklausos metus sako „taip“, iš tikrųjų ateis balsuoti. Parodė, kad gali ir tikrai mane nustebino jo labai aukšti rezultatai. Aš tikėjausi, kad Ingrida laimės 28 proc., S.Skvernelis laimės 25 proc. ir Gitanas bus arti premjero.

Aišku, analitiškai vertinant, premjero pasirodymas ganėtinai nuvylė. Jis turėjo be galo daug eterio, labai stiprius resursus – ir finansinius, ir administracinius.

Tikrai reikia pagirti, kalbant su užsienio diplomatais, ambasadoriais, kurie čia stebi rinkimus įdėmiai, absoliuti dauguma įvertina S.Skvernelį kaip geriausiai pasiruošusį.

Nors kai kas bandė pasijuokti, pasišaipyti, kad vis žiūri ir užsirašo, bet matosi, kad žmogus tikrai kruopščiai ruošėsi ir turėjo geriausią medžiagą tais klausimais. Nenuostabu, nes premjero pozicija yra be galo išsami ir visapusiška.

– Kaip šioje pozicijoje vertinti S.Skvernelį?

– Man tikrai keista, kad su tokiais resursais ir jo jau įgyta politine patirtimi, jis nepateko į antrą turą. Matosi, žmogus galbūt yra emocionaliai nusivylęs ir sprendimai kartais būna, kaip jis pats pasako, chuliganiški, gal buvo neapgalvotas dar vienas jo pasakymas, gal visa tai gali pasikeisti, bet jo situacija yra ganėtinai apgailėtina.

Matyt, santykiai viduje frakcijoje nėra tokie tvarūs ir geri, jo pozicijos akivaizdžiai silpnės kaip ir reputacija gyventojų atžvilgiu.

– Jeigu jis save kažkaip atsietų nuo R.Karbauskio, ar tai jam padėtų nesusideginti politiko kelyje?

– Manau, kad būtent tas susitapatinimas su R.Karbauskiu jam smarkiai kirto per jo populiarumą ir šansus patekti į antrą turą.

Jeigu jis būtų veikęs labiau nepriklausomai ar jo strategai būtų sutarę, kad R.Karbauskis visiškai nesirodo, nekomentuoja rinkiminės kampanijos, S.Skvernelio šansai būtų buvę žymiai aukštesni. Dabar jis tapo savotiška pasekme.

– Grįžtant prie dviejų likusių kandidatų, žmonėms reikės apsispręsti, kurį jie norės matyti prezidento poste. Bet tai yra pasirinkimas iš labai panašaus tipažo kandidatų. Pirmą sykį istorijoje turbūt turime atvejį, kai abu kandidatai netgi yra toje pačioje barikadų pusėje, jei žiūrėtume į politines ideologijas. Kas gali būti lemiamas veiksnys?

– Greičiausiai tai bus vieno ar kito klaida. Ar tai būtų pasakymas, ar pasikarščiavimas, arba netyčinis pasakymas ar koks kitas dalykas, kuris gali būti iššauktas emocijos ar neapgalvotų pasakymų viešai.

Jūs teisi, kad jų charakteriai panašūs, jie atspindi centro dešinę pagal savo ekonominę, liberalią politiką, yra politinė priklausomybė, kuri Ingridai gali būti šiek tiek šešėlis.

Prezidentas greičiausiai susidurs su vidaus politine krize, kuri dabar jau pasireiškia, ką pavadinčiau „Karbexit“. Ką R.Karbauskis padarė – jis rėžė alternatyvą, pareiškė referendumą dėl savo politinės ateities, politinės partijos sąsajų su politine sistema ir nedalyvavimą valdančiųjų daugumoje, aiškiai nežinodamas, kuo visa tai pavirs.

Tai gali įnešti labai daug neaiškumo, sumaišties šiame periode, kai Lietuvai tikrai reikalingas susitelkimas.

– Kartais labai sunku rinkėjams paaiškinti, kad prezidentas nėra premjeras ir neatlieka vidaus politikos funkcijų tiesiogine prasme – nekelia pensijų, nedidina socialinių išmokų. Tai yra žmogus, kuris reprezentuoja šalį užsienyje, kurio viena pagrindinių funkcijų yra užsienio politika. Jums, žiūrint į likusius du kandidatus, piešiasi koks nors vaizdas? Bendraujate su užsienio diplomatais, kokios jų nuomonės apie mūsų rinkimus ir likusius du kandidatus? Kuris iš šių žmonių galėtų geriausiai atstovauti šalį?

– Aš jau iš esmės atsakiau į tą klausimą. Europos istorijoje vargu bau yra tokių pavyzdžių – na Latvijoje yra buvę, kai gydytojas tapo prezidentu – kad staiga žmogus be jokios politinės patirties, diplomatinės patirties tikrai turėtų tokius realius šansus tapti valstybės vadovu. Gal Lietuva bus pirmoji tokia valstybė.

– Mes turime Ukrainą su tokiu pavyzdžiu.

– Taip, teisingai, bet dar ne Europos Sąjungos valstybė. Lietuvoje buvo pavyzdžių, manau, Arūnas Valinskas buvo panašus pavyzdys į Volodymyrą Zelenskį, kur tikrai turėjo galimybes žengti dar toliau ir aukščiau tuo metu Lietuvoje.

Tai stebina daugelį žmonių, bet tai yra realybė. Visuomet būna pirmas kartas.

– Kažkokios reakcijos iš užsienio apie mūsų rinkimus yra?

– Diplomatai visuomet labai atsargūs, žinau, kad dalis vertino ir manė panašiai kaip ir aš, kad S.Skvernelis ir bus prezidentas dėl keleto priežasčių.

Bet keitėsi aplinkybės, galbūt prieš 1-2 mėnesius taip buvo vertinama. Jis Vyriausybės vadovas, tai didžiulis privalumas resursų prasme.

Aišku, visi matėm, kad jis buvo labai gerai pasiruošęs. Kažkas buvo su jo rinkimine kampanija blogai, nebuvo gerai sustyguota ir, matyt, buvo padaryta strateginių klaidų, kai R.Karbauskiui buvo leidžiama diriguoti kampanijai ir būti realiai kampanijos veidu.

– Jūs dar nenusprendęs, kurį kandidatą remsite?

– Aš žinau, už ką balsavau pirmame ture, tikrai nuspręsiu balsuoti už vieną už jų, bet šiandien dar to nepasakysiu.

„Kitoks pokalbis“ – penktadieniais 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.