Pastangų, kaip sumažinti Seimo narių skaičių, tautos išrinktieji daugiau nedės, o štai dėl dvigubos pilietybės žada ieškoti Konstitucijos apėjimo ar pakeitimo būdų.
Ekspertai stebisi, kodėl vienas tautos NE iš tiesų reiškia NE, kitas tautos pasakytas NE reiškia TAIP. Planas A nepavyko, dabar bus vykdomas planas B.
Referendumai patyrė fiasko
Prie Lietuvos ambasadų užsienio valstybėse rinkimų dieną nusidriekė milžiniškos eilės. Balsą rinkimuose bei referendumuose norėję atiduoti žmonės teigia stovėję ne po vieną valandą. Tačiau užsienyje gyvenančių tautiečių pastangų išplėsti dvigubos pilietybės sąvokai nepakako.
Referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo daugiau kaip 1,3 mln. rinkėjų. Tiek balsų, kad įvyktų referendumas pakako, bet pritariančių Konstitucijos pakeitimui buvo per mažai.
Didesnį fiasko patyrė referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jis apskritai neįvyko. Referendume dalyvavo tik kiek daugiau nei 47 proc. balso teisę turinčių piliečių, o reikėjo – daugiau kaip 50 proc.
Ramūnas Karbauskis greitai atrado kaltus, kodėl referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko.
„Konservatoriai įtakojo, kad žmonės nedalyvavo referendume ir turime ką turime“, – sakė valstiečių lyderis.
Opozicija sako, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo praloštas, nes jam pagailėta ir laiko, ir lėšų.
„Čia nebuvo pasiruošimas, čia buvo vaikų žaidimas smėlio dėžėje, kuris tęsėsi mėnesį laiko. Mes privalome judėti kartu, kaip kažkada dėl Europos Sąjungos – rezultatą pasiekėme, todėl manau ir čia galėtumėme pasiekti rezultatą“, – sakė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Tauta pasakė, bet bandys vėl
Abiejų referendumų rezultatas reiškia tautos pasakytą NE. Bet iš stalčiaus traukiamas planas B – tik dėl dvigubos pilietybės.
„Kai tauta nepritarė Seimo narių mažinimui, niekas nekelia klausimo dėl Seimo narių mažinimo, ten viskas gerai, nes reikia apsaugoti Seimo narių interesus. Bet čia pradedama kalbėti, kad surengsime naują referendumą. Aš nemanau, kad tai demokratinės valstybės požymis – tautos valią reikia gerbti“, – sakė konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius.
Valdantieji aiškina, kad planą B traukia būtent iš pagarbos rinkėjų nuomonei – nors ir pritariančių balsų pritrūko, vis tiek didelė dalis rinkėjų pasisakė už dvigubą pilietybę. R.Karbauskis įsitikinęs, kad reikia sumažinti kartelę, reikalingą referendumui įvykti.
„Manau, kad Konstitucinis Teismas kartelių mažinimą pripažins prieštaraujančius Konstitucijai, nes pirmas skirsnis yra ypatingai saugomas ir negalima jam nustatyti tokios pat apsaugos kaip ir visiems kitiems Konstitucijos straipsniams“, – sakė V.Sinkevičius.
Iškart po referendumo dėl dvigubos pilietybės Seime surengtas naujas posėdis, ieškota, kaip Konstituciją pakeisti arba apeiti, siekiant pasirūpinti visais Lietuvos pilietybę turinčiais žmonėmis. Tačiau tokia skuba neįtikina Konstitucijos ekspertų.
„Pirmo skirsnio pataisos daromos, kai tauta pareiškia savo valią – tauta, o ne tautos dalis, ne trečdalis, o dauguma. Priimant Konstituciją nustatė tokią taisyklę – dauguma tautos – tai dabar norima pasakyti, kad šitą apsaugą galima pakeisti ir kad ketvirtadalis tautos lemtų pirmo skirsnio nuostatas. Tai mes atsisakome principinės pozicijos, kad pirmas skirsnis saugomas ypatingai, bet taip parašyta Konstitucijoje“, – sakė V.Sinkevičius.
Naujas politikų arkliukas
Dviguba pilietybė tapos naujuoju arkliuku rinkimuose į Seimą, nes dabar už ją pasisakys ir tie politikai, kurie iki šiol tylėjo.
„Politikams bus lengviau, nes buvo nežinoma, kiek bus palaikančiųjų. Politikai yra tokie žmonės, bijantys, kad rinkėjai nebalsuos – jie nežinojo ir bijojo prarasti rinkėjus. Kitame etape, jeigu vėl bus organizuojamas referendumas po keleto metų, politikai žinos, kad gali drąsiau informuoti ir agituoti, nes referendumas buvo tikrai prastai parengtas, buvo mažai informacijos“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė.
Užsienio lietuviai visas viltis deda į būsimąjį šalies vadovą.
„Atėjusia dauguma, tautos valia buvo išsakytas balsas, kad taip, mes palaikome pilietybės išsaugojimą ir dabar būsimas prezidentas ar prezidentė turės spręsti labai greituoju būdu tą tautos išsakytą valią – įgyvendinti ir tą klausimą išspręsti“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Užsienio lietuviai jau spėjo susitikti ir su kandidatais į prezidentus. Tiek Gitanas Nausėda, tiek Ingrida Šimonytė palaiko užsienio lietuvių siekius dėl dvigubos pilietybės. Anot I.Šimonytės, referendumas dėl Seimo narių mažinimo buvo tik reklaminis triukas.
Nebalsavo, nes nebuvo aišku
Nesėkmę referendumas dėl dvigubos pilietybės galėjo patirti ir dėl Rusijos grėsmės.
„Prieš pat mūsų referendumą sužinojome faktą, kad Rusija dalina Rusijos pilietybę Ukrainos gyventojams ir mums reikia stebėti, kaip tai vyksta, kaip Rusijos pasų dalinimo fenomenas paveiks situaciją Ukrainoje. Reikia įvertinti visus faktorius, tai nėra vien romantinio ryšio su savo valstybe dalykas, tai gilesni dalykai – valstybės susitelkimo ir saugojimo dalykai“, – sakė V.Būdienė.
Anot instituto vadovės, būtent painiava ir galėjo išgąsdinti žmones. Nors kalbėta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti į Europos Sąjungai ir NATO priklausančias šalis emigravę gyventojai, tačiau rinkiminiame lapelyje buvo įrašyta ir dar viena tarptautinė organizacija.
„Man kyla abejonė – tai dirbtinai pridėtas Ekonominio bendradarbiavimo šalių sąrašas, kur yra tokių šalių kaip Japonija, Čilė, Meksika. Nei jos prie Atlanto, nei prie Europos Sąjungos. Dirbtinis pridėjimas gali netgi ateityje pakenkti referendumui“, – sakė V.Būdienė.
Po referendumų nepraėjus nė savaitei, socialdarbiečiai Seime registravo pataisą dėl Konstitucijos pakeitimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
