Visus klausimus kandidatams uždavė rinkėjai, arba patys kandidatai vienas kitam.
Vizijos ir pirmieji darbai
Pirmasis laidos vedėjos, „Lietuvos ryto TV“ žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės klausimas kandidatams buvo apie Lietuvos viziją po penkerių metų.
I.Šimonytė, atsakydama į šį klausimą, sakė, jog tikisi matyti daugiau pasitikėjimo.
„Aš norėčiau matyti Lietuvą, kur žmonės žymiai labiau pasitiki vieni kitais, nei yra dabar. Lietuvą, kuri žvelgia atviromis akimis į pasaulyje vykstančią kaitą, Lietuvą, kuri nepasiduoda tiek išorės grėsmėms, tiek vidinėms grėsmėms, kurias kartais sukuria gal ir išorės grėsmės. Lietuvą, kuri nepasiduoda brukamam naratyvui, kad žmonės yra blogi, neverti pasitikėjimo, kad Lietuva yra žlugusi valstybė, kad ne už tokią Lietuvą kovojame ir panašiai. Aš norėčiau matyti pasitikinčių, laisvų, kūrybiškų žmonių šalį“, – į klausimą atsakė kandidatė I.Šimonytė.
G.Nausėda, paprašytas pateikti savo šalies viziją po penkerių metų, tvirtino, jog tikisi mažiaus susipriešinimo visuomenėje.
„Aš norėčiau matyti ne tokią Lietuvą, kokia ji yra šiandien. Ir manau, kad po penkerių metų Lietuva galėtų būti mažiau pikta, mažiau susiskaldžiusi. Kuomet aš važiuoju per Lietuvą susitikti su žmonėmis, tiesą sakant aš ir nematau to pykčio. Tas pyktis gimsta jau kitur, politiniuose procesuose, jie permeta pyktį žmonės, jei kalba eina apie politiką. Štai kodėl žmonės yra susipriešinę, dažnai dėl grynosios politikos, reikia daugiau santarvės, vienas kito supratimo, empatijos.
Kita svarbi priežastis, kuri neleidžia žmonėms jaustis gerai yra socialinė atskirtis, šis klausimas yra kertinis mūsų programoje. Jį išsprendus, kartu ir didesnio Lietuvos inovatyvumo dėka, mes turėsime kitokią – saugesnę, tvirtesnę, savimi ir kitais labiau pasitikinčią Lietuvą. O prezidento vaidmuo yra rodyti tą kultūrą, nes jis ir yra tas, nuo kurio prasideda politinės kultūros formavimas“, – į klausimą atsakė kandidatas G.Nausėda.
Kandidatams teko į tą patį klausimą keliais sakiniais atsakyti ir angliškai, to pageidavo rinkėjai.
Toliau I.Šimonytė ir G.Nausėda turėjo įvardinti, kokie bus jų pirmieji darbai, tapus prezidentu, kur bus dedami akcentai per pirmą šimtą kadencijos dienų. I.Šimonytė akcentavo stabiliai veikiančios Vyriausybės aspektą.
„Neišvengiamai pirmas šimtas dienų bus skirtas tam, kad Lietuva turėtų stabiliai veikiančią Vyriausybę. Čia daug kas priklausys ir nuo Seimo daugumos, nuo jos noro, atsakomybės susiplanuoti veiksmus laikotarpiui, kuris liko iki Seimo rinkimų. Aš kalbėdamasi su pretendentais būti tos Vyriausybės nariais, norėčiau neatidėliojamų veiksmų dviem esminiai klausimais – švietimu ir viešųjų administravimu – mūsų institucijų kokybe“, – esminius klausimus įvardijo kandidatė I.Šimonytė.
G.Nausėda pirmieji darbai taip pat sutapo.
„Reikia pradėti nuo to, kad Vyriausybė būtų stabili, prognozuojama, kad Vyriausybė neturėtų blaškytis, turėtų prisiimti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė prieš Lietuvos žmones jau gerokai anksčiau. Jeigu kiltų kažkokių iššūkių, kurie kiltų su pačios valdančiosios koalicijos vidiniais pertvarkymais, be jokios abejonės, prezidentas turi reaguoti ir būti proaktyvus, užbėgti už akių nepageidaujamiems politiniams procesams.
O mano tikslas yra nuo pat pradžių tvirtinti tą mintį apie nacionalinius susitarimus, minėtais švietimo, sveikatos apsaugos klausimais. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad mes galime nacionaliniais susitarimais pasiekti, kad mūsų reformos nebūtų švytuoklė, kad jos tvirtai vestų į tikslą. Ir kad naujai atėjusios Vyriausybės nesistengtų nublokšti Lietuvos atgal. (...) Tai yra peilis, kuris pjauna mūsų valstybę“, – apie pirmąsias šimtą dienų Prezidentūroje kalbėjo G.Nausėda.
Postai vienas kitam
Kandidatams teko atsakyti ir į klausimą, ar jie galėtų dirbti kartu ir kuo vienas kitam jie būtų naudingi. Šis klausimas prajuokino abu kandidatus.
„Mes kažkuriuo būdu didžiąją dalį bent jau mano darbinės patirties, dirbame kartu“, – sakė I.Šimonytė.
„Mes buvome skirtingose barikadų pusėse tam tikra prasme, bet tam tikrais klausimais, galbūt, ir vienoje. Kompetencija, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus, vieną kitą papildo, yra labai svarbi. Ir su visais pasiginčijimais, kurių tikrai esame gyvenime turėję, ar skirtingais požiūriais, manau, kad kompetencija apskritai nesimėto, ypač viešajame sektoriuje. (...) Būdų, kaip galime tą kompetenciją pasitelkti, tokių žmonių, kaip G.Nausėda, arba kiti žmonės, kurie yra srities ekspertai, yra turbūt daugybė“, – sakė I.Šimonytė.
Paprašyta konkretinti, kokį postą skirtų G.Nausėdai, kandidatė I.Šimonytė neatmetė galimybės, kad galėtų jį skirti premjeru.
„Jei G.Nausėda būtų tas žmogus, kuris Seime gali įgyvendinti savo programą, manau, kad tokia kompetencija nesimėto“, – teigė ji.
G.Nausėda taip pat tvirtino, kad oponentė galėtų tapti tiek ministre, tiek ir Vyriausybės vadove.
„Taip, aš Ingridą stebiu labai seniai. Neakivaizdžiai mes esame pažįstami nuo kokio 1998 metų. Stebėjau jos karjerą. Tikrai pagarba, kaip tvirtai moteriai, specialistei, kaip žmogui, kuris labai aiškiai moka dėstyti savo mintis, čia ji yra puiki. Ar galėčiau įsivaizduoti darbą kartu – o kodėl gi ne? Tik savaime suprantama, turime suprasti demokratinio žaidimo taisykles. Šiandien aš įsivaizduočiau, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Ingrida galėtų būti ir premjerė, gal ir ministre. Toks variantas yra tikrai svarstytinas, bet savaime suprantama, konservatorių partija turi būti valdančiojoje koalicijoje“, – kalbėjo kandidatas.
Komandos narius vis dar slepia
Prezidento posto siekiantiems kandidatams teko įvardinti ir savo komandos narius.
G.Nausėda nenorėjo atskleisti konkrečių pavardžių.
„Apie pavardes kalbėti ankstoka, ne todėl, kad jų nėra, bet tie žmonės norėtų ramiai tęsti tuos darbus, kuriuos dirba. Dar viena mažytė sąlyga reikalinga – reikia tuos rinkimus laimėti. Tačiau jei jie būtų laimėti – tiek vidaus, tiek užsienio, tiek nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais jau matau kertinius žmones. Kaip taisyklė, tai yra žmonės iš valdiškų institucijų, arba akademinio pasaulio. Dalis komandos, kuri mane besąlygiškai palaiko, dalį žmonių aš labai įsivaizduoju, reikia jų sutikimo, kad jie užimtų tam tikras pozicijas“, – sakė G.Nausėda.
Jis teigė, kad neįsivaizduoja geresnio komunikacijos atstovo, nei jo dabartinis štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas, kaip puikų strategą jis įvardijo ir Povilą Mačiulį.
I.Šimonytė taip pat sakė, kad jau yra nusimačiusi ne vieną žmogų.
„Kai kurie yra preliminariai sutikę. Tai yra žmonės iš diplomatinės tarnybos, dirbę nacionalinio saugumo sistemoje. Be abejo, konsultuočiausi ir su Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentu, ar jie gali deleguoti savo žmones į komandą ir ją pastiprinti. Aš geriau pasakyčiau, kokie žmonės man imponuoja – drąsūs, kurie supranta savo atsakomybę, kurie mato pasaulį kaip kupiną iššūkių ir galimybių. Ir kurie labiau yra už tai „kaip galime tai padaryti“, o ne „kodėl mes negalime to padaryti“, kas yra labai dažnas biurokratinio darbo elementas – kaip sugalvoti priežastį, kodėl kažko negalime padaryti. Tai man labiau patinka žmonės, kurie visą laiką ieško būdų, kaip padaryti“, – kalbėjo kandidatė.
Jos teigimu, komandoje jai svarbi ir žmonių įvairovė.
Dabartinių ministrų įvertinimas
D,.Grybauskaitė atėjus naujai valdančiajai daugumai 2016 metais, turėjo galimybę pasirinkti savo Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrus. Debatų vedėja D.Žeimytė-Bilienė klausė kandidatų, ką jie pasirinktų užimti šias vietas.
I.Šimonytė, atsakydama į šį klausimą, tikino, jog daug kas priklausys ir nuo tuomečio premjero pozicijos.
„Manau, kad tikrai žmonių diplomatinėje tarnyboje, kitose ambasadose rastume, kurie tikrai deramai galėtų būti užsienio reikalų ministrais. Konkrečiai Raimundo Karoblio darbas, mane visiškai tenkina, aš prašyčiau tęsti darbą, jei tai būtų suderinama su parlamento dauguma ir premjeru. Ponas Linas Linkevičius yra puikus diplomatas, nežinau, kokie yra jo karjeros planai, bet galbūt norėčiau kalbėti ir apie kitas galimybes“, – sakė kandidatė I.Šimonytė.
G.Nausėda tvirtino, kad turi bent po kelias kandidatūras į kiekvieną iš šių pozicijų.
„Norėčiau turėtų platesnį spektrą, įvertinti jų gebėjimus. Užsienio reikalų ministru turi dirbti žmogus, kuris turi autoritetą ir diplomatinę patirtį, gebantis kalbėti užsienio kalbomis, raiškiai dėstyti mintis taip, kad neužgautų užsienio valstybių. Tokių žmonių Lietuvoje yra tikrai ne vienas, bet norėčiau turėti didesnį pasirinkimą, kad galėčiau išsirinkti geriausią. Dėl krašto apsaugos ministro – taip ir ponas R.Karoblis susitvarko su savo pareigomis, galimas dalykas, kad bus ir daugiau kandidatūrų. Šitoje vietoje lyderystė neužleisiu, kad ir konsultuodamasis su premjeru.
Klausimai vienas kitam užkūrė žodžių karą dėl krizės suvaldymo
„Jūs sakėte, kad jūsų privalumas yra patirtis dirbti krizinėmis aplinkybėmis, sakykite, prašau, prisimindama 2008-2009 metų patirtį, jeigu vėl iškiltų Lietuvoje krizė, ką darytumėte kitaip, nei darėte tada?“ – tokį klausimą oponentei uždavė G.Nausėda.
„Tikiuosi, kad neiškils, čia toks mano pirmas pastebėjimas būtų. Nes mes kalbama apie visai kitokį laikotarpį ir Lietuvos padėtį. Galima turėti labai daug pastebėjimų dėl atskirų sprendimų. Kažkas buvo padaryta nebūtina, tai buvo detalės, kai kas – per vėlai, kai ko iš viso nebuvo padaryta. Bet tokiame dideliame paveiksle, nežinau, ar kas kitas būdamas mano vietoje, būtų sugalvojęs kažkokių protingesnių sprendimų“, – sakė ji. I.Šimonytė.
„Jeigu jūsų klausimas būtų, ar dabar būčiau nuėjusi skolintis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), tai dabar, kai mes žinome, kad išsikapstėme iš krizės daugiau mažiau abi šalys, ir Lietuva ir Latvija , galima taip galvoti. Bet 2009 metais, kai aš pradėjau dirbti finansų ministre, Latvijoje buvo didžiulė Vyriausybės krizė, kuri kilo dėl TVF programos. Jei aš atsirasčiau visiškai toje pačioje padėtyje šiuo metu, aš nesu tikra, ar aš kitaip matyčiau tą padėtį iš to taško perspektyvos“, – sakė ji.
„Tai kaip suprantu, įvertindama visą šitą patirtį, jūs jau iš kapitalo rinkos nebesiskolintumėte. Ir skolintumėtės arba per Europos Sąjungos facility, arba per TVF?“ – papildomą, konkretinantį klausimą uždavė oponentas.
„Nėra jokio ES facility, nes ES pinigai ateina kartu tik su TVF“, – aiškino I.Šimonytė.
„Ingrida, bet jūs žinote, kad buvo Europos Parlamento (EP) rezoliucija“, – teigė G.Nausėda.
I.Šimonytė jam atsakė, kad „ne rezoliucija suteikia pinigus“.
„Aš tikrai žinau, kaip tie pinigai į visas šalis atėjo. Visi pinigai atėjo su TVF programa“, – sakė ji.
„Jūs tuo metu, kai pasakėte, kad reikia kreiptis į TVF, kartu pasakėte, kad reikia baigti visas šitas nesąmones su išlaidų mažinimu ir mokesčių didinimu, tuo, ką darė Andriaus Kubiliaus Vyriausybe. Tai kaip jūsų galvoje, šie dalykai susiderina?“ – oponento klausė I.Šimonytė.
G.Nausėdą ją apkaltino pernelyg laisvai interpretuojant jo pasakytas mintis.
„Taip nebuvo, jūs laisvai elgiatės su mano citatomis, panašiai kaip ponas Saulius Skvernelis elgiasi su mano kai kuriomis citatomis, kad neva 2008 metais rekomendavau skolintis nekilnojamam turtui. 2008 metais iš tikrųjų buvo labai geros sąlygos dar pasiskolinti, nes būstas jau buvo pabrangęs, o paskolos dar buvo pigios. Po to 2009 metais paskolos tapo labai brangios, žmonės tiesiog nebeturėjo prieigos prie nekilnojamojo turto rinkos. Taip kad, mano tikslas buvo ne didinti išlaidas, o eiti tuo keliu, kuris būtų padaręs mūsų veiksmus lengviau įveikiamais. Pigūs pinigai nebūtų vertę kitų labai nesmagių sprendimų.
Jūs puikiai žinote, kad valstybė paskolino „Sodrai“ ir ilgus metus jai skolino už komercines palūkanas, o kumuliatyvūs palūkanų kaštai, kurie susidarė „Sodrai“, atėmė jai daugiau, nei milijardą eurų. Tai jeigu šituos du skaičius paimti, dėl skolinimosi iš kapitalo rinkos – maždaug 800 milijonų eurų, dėl „Sodros“ nudrenavimo – dar milijardas su trupučiu, 2 milijardai eurai, perskaičiavus į mėnesines pensijas, visi tie žmonės galėjo gauti 31 euru didesnę pensiją nuo 2009 iki 2017 metų imtinai. Per visą šitą laikotarpį, pensija būtų didesnė 3700 eurų kiekvienam Lietuvos pensininkui“, – skaičius oponentei pažėrė G.Nausėda.
I.Šimonytė sureagavo į pastabas.
„Žiūrėkit, Gitanai, jūs šnekate kaip tobulas populistas. Iš jūsų aš tikrai nesitikėjau, kad jūs gebate atskirti atskirus biudžetus. Juk lygiai ta pati skola būtų kitoje kišenėje“, – aiškino I.Šimonytė.
„Bet jūs puikiai žinote, kad jūs pasilikote šitoje kišenėje, o „Sodrai“ palikote su skolomis“, – teigė G.Nausėda.
„Sodra“ neturėjo pajamų mokėti didesnių pensijų, apie kurias jūs čia kalbate. Kai jūs kalbate, kad tokiu atveju būtų nereikėję priimti sprendimų, tai jūs pasižiūrėkite atviromis akimis į tai, kiek iš tikrųjų išlaidas sumažino ir mokesčius padidino Latvija – skirtumas yra keletas procentinių punktų nuo BVP. Ir tai reiškia, kad tai turėjo pasekmes ekonomikai“, – teigė Seimo narė I.Šimonytė.
„Ir Latvija, nepaisant to, į EBPO įstojo dviem metais anksčiau, eurą įsivedė metais anksčiau. Ingrida, kaip čia atsitiko, kad pradėdami kur kas prastesnėje startinėje padėtyje, kurioje ir BVP nuosmukis buvo didesnis, jie sugebėjo išeiti sausesni iš šitos balos, o Lietuva padarė visą tai vėliau“, – sakė G.Nausėda.
Kartu įkasdamas ir tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, kuris nebuvo perrinktas, o krizės metu dirbęs Latvijos premjeras, buvo perrinktas.
Ar partijos parama ir nepriklausomumas yra suderinamas?
Kitas kandidatės I.Šimonytės klausimas oponentui buvo jau ne apie finansinę krizę ir jos sprendimo būdus, bet apie vieną G.Nausėdos pasisakymą.
„Ar jūs paskambinote Vladui Gaidžiui gegužės 12 dieną?“ – klausė ji, šis klausimas G.Nausėdą prajuokino.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad pirmoji gyventojų apklausa, parodžiusi, kad į pirmą vietą išsiveržė I.Šimonytė įaudrino kandidatą G.Nausėdą. Velykų savaitgalį jis socialinėje erdvėje pasidalino mintimis, kad reitingai ne visada rodo tiesą ir norės pasikalbėti su V.Gaidžiu, „Vilmorus“ vadovu po pirmojo prezidento rinkimų turo. Po kiek laiko šios mintys iš socialinės erdvės buvo ištrintos.
„Nereikėjo, LNK studijoje mes susitikome, jis sakė, kad mano šansai antrame ture yra geri. Nepasakyčiau, kad tai buvo klaida, nes abejonės tuo metu buvo, netinkamą laiką tam pasirinkau“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėdos kitas klausimas oponentei buvo apie partinę paramą ir ar ji leidžia save vadinti nepriklausoma kandidate.
Praėjus kelioms dienoms po pirmojo turo, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai į rinkiminę I.Šimonytės sąskaitą pervedė įspūdingą, 330 tūkst. eurų sumą.
„Žinoma, kad leidžia, toks susitarimas buvo. Kai aš nusprendžiau dalyvauti pirminiuose partijos rinkimuose ir juos laimėjau, sutarimas toks ir buvo. Kampaniją aš vykdysiu savarankiškai, telksiu žmonių paramą, ką man sekėsi daryti, nepaisant to, kad man vis bandoma prisiūti kažkokią etiketą. Ir kad partija prisijungs tik tada, kai bus žinomos galutinės rinkiminės kampanijos išlaidos, tam kad galėtų padengti likutį, kurio man nepavyks surinkti iš rėmėjų“, – sakė I.Šimonytė.
Prašė įvardinti esminius skirtumus
D.Žeimytė-Bilienė paskutinį klausimą kandidatams uždavė apie jų skirtumus.
G.Nausėda prabilo apie jo sukauptą darbinę patirtį.
„Tai išryškėjo mūsų ankstesniuose debatuose – požiūris į šeimą, homoseksualų santuokas, į lenkiškų rašmenų naudojimą mūsų oficialiuose dokumentuose. O kaip asmenis, žiūriu aš į Ingridą ir galvoju, kaip čia mes kaip asmenybės, aš vyras, ji moteris. Mes abu, manau, esame pakankamai temperamentingi. Kurgi man tą skirtumą rasti? Net ir mūsų patirtys yra skirtingos – man teko ir privačiame sektoriuje ir valstybės institucijoje padirbėti. Tas buvimas privačiame sektoriuje leidžia kai ką labiau suprasti“, – kalbėjo G.Nausėda, kaip vieną iš privačiame versle įgytų pranašumų įvardindamas norą tapti „geriausiu“.
„Nemanau, kad aš politinėje kovoje buvau mažiau sėkminga“, – su šypsena savo atsakymą pradėjo I.Šimonytė.
„Aš norėčiau grįžti prie tų skirtingų mūsų požiūrių į socialinius dalykus. Aš nemanau, kad skiriasi mūsų požiūris į šeimą konkrečiai. Aš nepažįstu nei vieno sveiko proto žmogaus, kuris yra prieš tradicinę šeimą. Mūsų požiūris galbūt skiriasi į tai, kiek mes turime atsižvelgti, kad su mumis gyvena žmonės, kurie yra kitokie, nei mes, kiek mes turime užtikrinti jų teises. Čia ir būtų pagrindinis skirtumas“, – teigė ji.
Pagrindiniu skirtumu I.Šimonytė taip pat įvardijo patirtį.
„Tai, ką vienam iš mūsų reikės daryti, aš esu dariusi – esu tame procese buvusi, dalyvavusi, ir man aiškiau, kaip tas procesas atrodo, kur yra kokios pozicijos. Privataus verslo pasiūlymų aš turėjau, bet visada likdavau dirbti valstybei, nes man tai buvo be galo įdomu“, – tvirtino kandidatė.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad rinkimų dieną, sekmadienį, rinkėjai galės balsuoti nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.
