Tradicinių Lietuvos partijų rikiuotė
Tarp 16 skirtingų politinių jėgų suformuotų kandidatų į EP sąrašų rikiuojasi ir Lietuvos politinės arenos senbuvės bei į EP savo atstovus jau siuntusios partijos: Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos centro partija (LCP), Darbo partija (DP), partija Tvarka ir teisingumas (PTT), „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – krikščioniškų šeimų sąjungos ir rusų aljanso koalicija.
Savo rinkiminėje programoje „tikėjimą Europa“ deklaruojanti TS-LKD akcentuoja Europos tautų solidarumą, solidarią Europos Sąjungos (ES) laikyseną Rusijos atžvilgiu ir nuoseklią ES konsolidaciją. Tarp žinomų partijos narių, pirmuoju numeriu TS-LKD sąraše į europarlamentaro mandatą pretenduoja profesorius Liudas Mažylis.
LCP į EP rinkimus veda ne partijos lyderis Naglis Puteikis, bet dabartinis europarlamentaras Antanas Guoga, savo rinkiminiuose plakatuose teigiantis, kad „aria už visus“. Pagrindinis LCP programinis tikslas – „užtikrinti Lietuvos žmonių klestėjimą šiuolaikinėje Europoje“.
DP ir V.Tomaševskio bloko sąrašų pirmieji numeriai – dabartiniai europarlamentarai, šių politinių jėgų lyderiai Viktoras Uspaskichas ir V.Tomaševskis. Tiesa, šių jėgų rinkiminės nuostatos labai skirtingos: V.Tomevškio politinei jėgai, vadovaujantis jų programa, rūpi krikščioniškų vertybių stiprinimas ir puoselėjimas Europoje, o V.Uspaskicho sąrašas deklaruoja, kad „atsako už savo žodžius“ ir sieks visoje Europoje vienodo, 700 eurų siekiančio minimalaus atlyginimo.
Visoje Europoje vienodų minimalių pajamų vienam asmeniui siekti žada ir PTT, į EP vedama partijos vadovo Remigijaus Žemaitaičio.
Pasirinkimo laisvė liberalių ir socialdemokratiškų pažiūrių rinkėjams
Šiuose rinkimuose susiklostė situacija, kai liberalių ir socialdemokartiškų pažiūrų elektoratas turės iš ko rinktis. Į EP kandidatuoja dvi socialdemokratiškų pažiūrų partijos, atsiradusios po LSDP skilimo: tai LSDP ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).
Didelių programinių nuostatų skirtumų tarp Gedimino Kirkilo į EP rinkimus vedamos LSDDP ir pirmuoju numeriu į sąrašą įrašytos dabartinės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės atstovaujamos LSDP nėra. Abi politinės jėgos akcentuoja socialdemokratiškų vertybių siekį ES kontekste.
Tiesa, LSDDP programoje didesnė dalis retorikos yra susijusi su Lietuvos vidaus politikos klausimais ir galimais jų sprendimais ES mastu. Tuo tarpu LSDP labiau akcentuoja Europinio masto politikos siekius ir tarp prioritetų išskiria jaunų europiečių galimybių stiprinimą.
Panaši situacija yra ir su liberalais: į EP šiemet susiruošė Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Abi liberaliajai politinei krypčiai atstovaujančios politinės jėgos pasisako už stiprią Europą.
LLS į EP rinkimus veda Artūras Zuokas. LRLS suformuoto sąrašo viršuje rikiuojasi žinomi šios partijos veidai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas.
Net dvi žaliųjų alternatyvos
Šiųmečiuose EP rinkimuose Lietuvoje dalyvauja dvi politinės jėgos, kurių pavadinimuose deklaruojamos žaliosios idėjos. Tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽP).
Tiesa, analizuojant rinkimines šių partijų programas ir agitacinę retoriką, nepanašu, kad LVŽS ir LŽP ideologinės ir programinės nuostatos persidengia. Žalioji ekonomika, žalioji energetika, ekologiškas maistas, ekologiška žemdirbystė ir kitos žaliosios idėjos žymiai stipriau dominuoja LŽP programoje, kurios sąraše pirmuoju numeriu įrašytas Remigijus Lapinskas. Tarp LŽP sąrašo narių taip pat rikiuojasi žinomos pavardės: signataras, ambasadorius Mečys Laurinkus, teisės profesorius Vytautas Nekrošius.
Tuo tarpu nors LVŽS rinkiminėse nuostatose užsimenama apie „žaliosios“ ekonomikos kūrimo palaikymą, tačiau daugiau dėmesio skiriama išmokų ir mokesčių klausimams, strateginių projektų įgyvendinimui, Lietuvos atstovų EP vienijimui ir kitoms idėjoms. LVŽS siūlomų asmenybių ratas – labai margas, tai liudija pirmieji trys sąrašo kandidatai. Pirmuoju numeriu įrašytas ilgametis LVŽS narys, europarlamentras Bronis Ropė, antruoju ir trečiuoju – žinomas krepšininkas Šarūnas Marčiulionis ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.
Į EP veržiasi ir komitetai
Nepaisant visuomeninių rinkiminių komitetų, siekiančių EP mandatų, gausos – rinkimuose dalyvauja 5 komitetai, šiemetiniai rinkimai nėra pirmieji, kuriuose gali dalyvauti ne tik partijos, bet ir komitetai. Pirmą kartą EP rinkimuose Lietuvoje visuomeniniai komitetai galėjo dalyvauti per praėjusius EP rinkimus, vykusius 2014 metais. Tačiau komitetų debiutas prieš 5 metus nebuvo sėkmingas – dalyvio statusą jie prarado dar prieš rinkimus.
Sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose dalyvaus šie komitetai: „prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Pauliaus Kunčino vedamas „Lemiamas šuolis“, Artūro Paulausko vadovaujamas komitetas „stipri Lietuva vieningoje Europoje“ ir komitetai „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“.
Remiantis komitetų pateiktomis rinkiminėmis programomis, A.Maldeikienės komitetas siekia „daugiau Europos vakarietiškoje Lietuvoje“. P.Kunčino kviečia nustoti šliaužti kaip sraigėms ir kilti į lemiamą šuolį. Prezidento posto siekusio A.Paulausko politinė jėga programinėse nuostatose deklaruoja, kad sieks Europos atgimimo.
R.Pakso vadovaujamas komitetas neslepia prorusiškos pozicijos. Tuo tarpu profesoriaus V.Radžvilo sutelktas judėjimas neretai vadinamas euroskeptišku – vienas iš šio judėjimo siekų, pristatomas kaip noras „apriboti ES institucijų galias bendrosios rinkos tvarkymo ir tiesiogiai susijusiomis ekonominėmis sritimis“.
Euroskepticizmo Lietuvoje nedaug
Senajame žemyne populiarėjant skeptiškoms nuomonėms ES atžvilgiu, Lietuvoje, žvelgiant į EP rinkimuose dalyvaujančių sąrašų programas, politologų nuomone, itin radikaliu euroskepticizmu pasižyminčių kandidatų sąrašų vis dėlto nėra. Pasak jų, vos keli sąrašai pasižymi aštresne kritika ES šiuo metu palaikomoms vertybėms.
Tarp tų, kuriems kritika konkretiems ES sprendimams yra nesvetima, išsidėstę V.Tomaševskio blokas, PTT, komitetas „Lemiamas šuolis“, V.Radžvilo ir R.Pakso vadovaujami komitetai.
„Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija kritikuoja, jų nuomone, per griežtą ES politiką Rusijos atžvilgiu ir pasisako už darnių santykių siekimą su visomis Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ savo lyderio internetiniame puslapyje iškelia Tautinės ir stiprios nacionalinės valstybės idėją, pažymėdami, kad ES federalizacija būtų pragaištis. Siekiui visokeriopai stiprinti tautos suverenias galias pritaria ir PTT, vadovaujama pirmininko R.Žemaitaičio.
„Užtenka nuolankiai tarnauti Briuseliui ir pritarti kiekvienu klausimu“, – teigiama rinkiminiame PTT partijos klipe.
Tautinėms idėjoms pritaria ir visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, kuris savo rinkimų programoje nurodo, kad itin kritikuotina yra ES viršūnių vykdoma migracijos skatinimo politika. Tokią politiką kritikuoja ir visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, siūlydamas migracijos kreditų, kompensuojančių demografinius nuostolius ir prarastas investicijas į žmogiškąjį kapitalą Rytų Europos šalims, idėją.
Tačiau Eltos kalbintas politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ypač radikalių euroskeptikų Lietuvos kandidatų į EP sąrašuose nemato. Viena iš priežasčių, lemiančių tai, pasak jo, yra didelis lietuvių pasitikėjimas ES.
„Lietuva yra labai proeuropietiška valstybė ir politiniame sluoksnyje yra gerokai mažiau kandidatų arba politinių lyderių, kurie kalbėtų griežtai Europos Sąjungos atžvilgiu, ją kritikuotų ar teigtų, jog Lietuvai reikia išstoti iš ES, kas yra pakankamai dažna retorika kitose šalyse“, – sakė jis.
Taip pat, pridūrė ekspertas, Lietuvoje pastaruoju metu nėra pagrindinių problemų ar sudėtingų situacijų, lemiančių augantį euroskepticizmą kitose valstybėse.
„Nėra dviejų faktorių, kurie labiausiai skatina euroskepticizmą kitose valstybėse: dideli imigrantų srautai ir ekonominė krizė, kuri tokiose šalyse, kaip Ispanija, Graikija ar Italija, dar tikrai yra jaučiama, nepaisant to, kad yra pasibaigusi jau daugiau nei dešimtmetį“, – konstatavo L.Kojala.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius situaciją vertino kiek kitaip, jis teigė matąs, kaip pats įvardijo, nuosaikių euroskeptikų judėjimus šiuose rinkimuose į EP. Tokiais jis įvardijo R.Pakso judėjimą, partiją Tvarka ir teisingumas ir „Valdemaro Tomaševskio bloko“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją. Taip pat A.Krupavičius įvardijo V.Radžvilo suburtą komitetą, pastarąjį išskyręs kaip radikalesnį, kalbantį apie visą ES modelio reformą.
Nepaisant to, kad lietuviai Europos atžvilgiu yra optimistai, teigė politologas, euroskepsį šiuo metu stiprina ir gausiai aptarinėjama „Brexito“ situacija.
