Nors prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ekonomistą G.Nausėdą vadino konservatorių kandidatu, ketvirtadienį politikas pareiškė, kad būtų mažesnė blogybė, jei išrinktų jį.
„Mes neagituojame už G.Nausėdą. Mes sakome, jog nedalyvauti rinkimuose ir balsuoti prieš abu kandidatus reiškia, kad laimės Ingrida Šimonytė. O tai, mūsų nuomone, yra blogiausias variantas, kuris gali atsitikti“, – aiškino R.Karbauskis.
V.Bakas rinkosi burbuliukus
Tačiau valdantieji nėra vieningi. Antai anksčiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis reiškė simpatijas konservatorių iškeltai kandidatei.
Savo rinkimų kampanijos vienu iš simbolių burbuliukus panaudojusią I.Šimonytę prisipažino pasirinkęs buvęs valstiečių kandidato į prezidentus premjero Sauliaus Skvernelio štabo vadovas parlamentaras Vytautas Bakas: „Balsavau už skaidrumą, už tolesnį apsivalymą nuo interesų grupių. Už tai, kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms.
Geriau jau priklausyti nuo partijos, kad ir opozicinės, nei nuo interesų grupių, įpratusių vairuoti nuo galinės sėdynės. Geriau daug skaidrių mažų burbuliukų, nei šešėlyje pučiami burbulai.“
Bando mobilizuoti rinkėjus
„Ar valstiečiai galėjo pasirinkti kaip nors kitaip? Jie galėjo pasakyti, kad sėdime ir tylime. Bet tada jie nemobilizuotų savo rinkėjų Europos Parlamento rinkimuose“, – ketvirtadienį portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ svarstė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.
Šiam politikui antrino ir prie valdančiųjų prisišliejusių „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis – esą apsisprendimas remti G.Nausėdą galbūt šiek tiek nuramins aistras ir valdančiųjų gretose.
„Aš džiaugiuosi, kad valstiečiai gal nustos lakstę koridoriais ir taps rimtesne politine jėga nei ta, kokia buvo prieš kelias savaites, kai mėtėsi pareiškimais apie išėjimą iš valdžios“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Lėmė pragmatizmas
Tarp dviejų pušų kurį laiką klaidžiojo ir Liberalų sąjūdis, šią savaitę nusprendęs vis dėlto paremti G.Nausėdos kandidatūrą.
Prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą liberalai rėmė ir G.Nausėdą, ir I.Šimonytę, o buvęs jų kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius agitavo už konservatorių iškeltą kandidatę.
Bet ketvirtadienį „Ne spaudai“ E.Gentvilas aiškino, kad liberalai neklaidžiojo: „Galėtume klaidžioti, kaip klaidžioja konservatoriai, kurie anksčiau sakė, kad G.Nausėda jiems tinka, net norėjo įtraukti jį į pirminius savo kandidato atrankos krumpliaračius. Dabar jie sako, kad G.Nausėda nėra labai geras. Dar tik trūksta, kad Kremliaus agentu apšauktų. Mes to nedarome.“
Liberalų vedlio teigimu, jo vadovaujamai partijai tinka abu šie kandidatai, bet valdyba pasirinko G.Nausėdą. Tam esą galėjo turėti įtakos ir balandžio pabaigoje atlikta apklausa, kuri parodė, kad šiek tiek daugiau nei pusė liberalų rinkėjų balsuotų būtent už jį.
Politikas svarstė, jog liberalų rėmėjai G.Nausėdą greičiausiai renkasi todėl, kad I.Šimonytė yra labiau prisišliejusi prie konservatorių.
„Manau, liberalų rinkėjai nenorėtų balsuoti už konservatorių kandidatą, ir tai buvo svarbus argumentas priimant sprendimą. Be to, lėmė ir pragmatinis dalykas – tikėtina, kad, liberalams nusprendus paremti I.Šimonytę, mūsų rinkėjai balsuotų ne už mus, o už konservatorių kandidatus į Europos Parlamentą“, – dėstė E.Gentvilas.
Laukia taikos balandžio
Tuo metu „tvarkiečiai“ nusprendė rinkimuose neremti nė vieno iš dviejų kandidatų. Vis dėlto ketvirtadienį iš anksto balsavęs R.Žemaitaitis „Ne spaudai“ atskleidė, kad rinkosi taiką galintį atnešti kandidatą, o tokiu regi G.Nausėdą.
„Mes partijoje kalbėjome, kad jei norime, kad valstybėje nebūtų partinių konfliktų, reikėtų rinktis kandidatą, kuris nėra susijęs su partijomis ir nekeltų partinių skersvėjų Seime.
Kitas dalykas: kandidatas turi aiškiai įvardyti, kokią jis mato Vyriausybę – mažumos ar plačios daugumos. Šiandien aiškiai matyti, kad I.Šimonytė būtų už mažumos Vyriausybę, nes konservatoriai atsisako imti valdžią. Ir dar vienas svarbus dalykas – kandidato santykis ir ryšys su Seimu bei Vyriausybe. Jį reikia atkurti, nes dabar tas ryšys nenormalus“, – argumentavo R.Žemaitaitis.
Anot „tvarkiečių“ vadovo, iki šios Seimo kadencijos pabaigos liko tik pusantrų metų, todėl reikėtų išvengti chaoso: „Mūsų žmonės nori prezidento, kuris jo nekeltų, nevetuotų Seime priimamų įstatymų, neegzaminuotų ministrų ir nežaistų kokių nors žaidimų.
Patys partijos skyriai laisvai spręs, kuris iš kandidatų gali tai užtikrinti, o aš jau pasirinkau.“
