Įprastai tik apie pergales kalbantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis vakar pripažino nesėkmę Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet tik socialiniame tinkle „Facebook“.
Nei valstiečių vadovas, nei žemesnio rango politikai net nepasirodė vakar surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje, kaip ir kitų partijų atstovai, turėjo komentuoti EP rinkimų rezultatus.
Su žiniasklaida bendravo tik valstiečių rinkimų štabo vadovas Linas Kontrimas – jis mėgino spinduliuoti entuziazmą ir politinių bendrakeleivių pasirodymą vadino pergale.
Net šeši naujokai
Trys konservatoriai, du socialdemokratai, du valstiečių atstovai, po vieną Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Darbo partijos ir nepartinio komiteto atstovą.
Taip Lietuvos rinkėjai padalijo 11 europarlamentarų mandatų.
Europarlamentarais tapo liberalas Petras Auštrevičius, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, nepartinė Aušra Maldeikienė, valstiečiams atstovavęs Šarūnas Marčiulionis, konservatorius Liudas Mažylis, socialdemokratas Juozas Olekas, valstietis Bronis Ropė, LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai Voldemaras Tomaševskis bei Viktoras Uspaskichas.
Iš vienuolikos mūsų šalies pasiuntinių net šeši neragavę europarlamentaro duonos. Tai R.Juknevičienė, A.Kubilius, A.Maldeikienė, Š.Marčiulionis, L.Mažylis ir J.Olekas.
Pažadai nevirto darbais
V.Blinkevičiūtė socialdemokratų pasirodymą vadino istorine pergale, o konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis saviškių rezultatus – kukliai neblogais.
Vieną mandatą gavusio Liberalų sąjūdžio vedlys Eugenijus Gentvilas teigė, kad liberalai išsklaidė abejones, ar jie tebėra nacionalinio masto ir pajėgumo politinė jėga.
Konservatorių pergalė buvo prognozuota. Taip pat tikėtasi, kad rinkimuose dominuos partijos, kurių savivaldos rinkimuose karaliavusiems visuomeniniams komitetams šįkart nepavyks smarkiau pastūmėti į šoną.
Tačiau didžiausia intriga buvo, kaip rinkimuose pasirodys valdantieji valstiečiai, kurie savo vedlio R.Karbauskio lūpomis buvo žadėję laimėti visus trejus šio pavasario rinkimus.
Be to, politikos ekspertus domino, kaip valstiečių rezultatus paveiks jų vidaus rietenos, užvirusios po vedlio grasinimų trauktis iš valdžios, jei nepavyks laimėti prezidento ir EP rinkimų.
Atrodo, kad šios rietenos pagreitino valdančiųjų krytį, kurį buvo galima fiksuoti jau per savivaldos rinkimus.
Tarkime, prieš dvejus metus pirmajame Seimo rinkimų ture valstiečių sąrašas sulaukė per 274 tūkst. rinkėjų paramos, o praėjusį sekmadienį už jį balsavo tik apie 157 tūkst. rinkėjų.
Tiesa, dabar vietoj turėtos vienos valstiečiai gavo dvi vietas Europarlamente. Bet ne tik politiniai konkurentai, bet ir patys valstiečių lyderiai pripažino, kad tai jokia sėkmė, priešingai – pralaimėjimas.
Premjero užuominos
Jau paaiškėjus EP rinkimų rezultatams R.Karbauskis atrodė kaip nesavas, sunkiai rinko žodžius padėčiai apibūdinti ir ištarė, kad partijos pasirodymas netenkina.
Bene sunkiausiai politikui sekėsi kalbėti tuomet, kai jo buvo paprašyta pakomentuoti vos prieš akimirką nuskambėjusį premjero Sauliaus Skvernelio ultimatumą bei kritiką.
Premjeras, akivaizdžiai taikydamasis į R.Karbauskį, piktinosi netikėtais vadovų pareiškimais, taip pat priekaištavo, kad partija nėra pakankamai demokratiška, yra pernelyg orientuota į provinciją.
S.Skvernelis paskelbė, kad partija turi atsinaujinti, čia pat priminė, jog pats nėra partijos narys, o joje yra nepartinių blokas. Tai buvo galima suprasti kaip grasinimą trauktis iš valstiečių komandos.
Pralaimėtojų – daug
Tiesa, EP rinkimuose buvo ir tokių, kuriems nepasisekė labiau nei valstiečiams.
Tai pirmiausia politinio pagrindo po kojomis nebeturinčių Rolando Pakso ir Antano Guogos nesėkmės. Nei vienam, nei kitam nepavyko apginti turimų europarlamentarų mandatų.
Beviltiškai pasirodė ne tik daugelis visuomeninių rinkimų komitetų, bet ir kai kurios partijos, pavyzdžiui, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“, Žaliųjų partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
Vienuolika mandatų pasidalijo septyni sąrašai
Taip Lietuvos rinkėjai balsavo Europos Parlamento rinkimuose (sąrašo pavadinimas, jų gautų balsų procentas, skliaustuose – laimėti mandatai):
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 18,6 (3)
Lietuvos socialdemokratų partija 15 (2)
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 11,9 (2)
Darbo partija 8,5 (1)
Liberalų sąjūdis 6,2 (1)
Rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ 6,1 (1)
Valdemaro Tomaševskio blokas – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija 5,2 (1)
Lietuvos centro partija 4,8
Rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ 3,7
Rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ 3,1
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 2,5
Lietuvos socialdemokratų darbo partija 2,2
Lietuvos žaliųjų partija 2,1
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 1,8
Rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ 1,2
Rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“ 1
