R.Karbauskis vis dar bando dėtis padėties šeimininku, tačiau, atrodo, valdžia jam vis labiau slysta iš rankų. Dar antradienio vakarą jis aiškino, kad bus bandoma plėsti ir stiprinti dabartinę valdančiąją koaliciją, bet trečiadienio rytą paaiškėjo, jog ramstyti nebėra ko.
Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas vakar pareiškė, kad valdančiosios koalicijos nėra ir valdžios dėlionę reikia pradėti nuo balto lapo.
Tik tokiomis sąlygomis prie derybų stalo su valstiečiais sutinka sėstis ir juos nuo praėjusio rudens rėmusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ vedlys Remigijus Žemaitaitis.
Pastarasis net neslepia, kad desperatiškos valstiečių pastangos sustiprinti valdančiąją koaliciją yra migla, kuria bandoma pridengti skirtingais keliais sukančių R.Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio dramą.
Tuo metu derėtis pakviestas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis noru veržtis į valdančiąją koaliciją išvis nedega.
Pirmininkas pajuto pavojų
Beje, galimas valstiečių lyderio ir premjero skyrybas lydi ir kalbos apie neištikimybę.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, apie koalicijos išplėtimą ir naujų partnerių paiešką R.Karbauskis prakalbo pajutęs grėsmę, kad S.Skvernelis gali trauktis arba be jo pulti lipdyti naujos valdžios pamatus.
Apie naujas dėliones Seimo užkulisiuose kalbama vis garsiau, tačiau galimi nauji jos kontūrai esą labai daug priklauso ir nuo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos – ar jis siektų išsaugoti esamą koaliciją, ar vis dėlto ryžtųsi didesniems pokyčiams, kurie už valdžios durų galėtų palikti ne tik S.Skvernelį, bet ir R.Karbauskį? O galbūt tik pastarąjį?
Neoficialiomis žiniomis, susitikimo su G.Nausėda nekantriai laukia ir premjeras, bet kol kas būsimasis šalies vadovas buvusiam savo varžovui rinkimuose neatranda laiko.
Siuntė signalus trauktis
Tuo metu galimybę trauktis iš premjero posto svarstantis S.Skvernelis savo ateities planų kol kas neatskleidžia.
Priešingai, pastaruoju metu Vyriausybės vadovas apie tai kalba vis didesnėmis užuominomis.
Kai kurios premjero užuominos turėjo gerokai sugluminti ir R.Karbauskį. Dėl to rinkimų vakarą sekmadienį jis atrodė išmuštas iš vėžių ir, liudininkų teigimu, beveik nebendravo su S.Skverneliu.
Žinoma, labiausiai R.Karbauskio nuotaika tą vakarą turbūt subjuro dėl prasto valstiečių pasirodymo rinkimuose į Europos Parlamentą, kur teužimta trečia vieta.
Bet ne mažiau už nepasiektą dar vieną žadėtą pergalę rinkimuose Seimo Kultūros komiteto pirmininkui nuotaiką gadino premjero atvirai žeriami priekaištai partijai.
Tądien S.Skvernelis rėžė turįs kitokių planų nei valdžios tarpduryje trypčiojantys valstiečiai ir jų lyderis. Politikas nedetalizavo, kokie tie planai, bet leido suprasti, kad jie nebūtinai susiję su valstiečiais.
„Nebūtinai. Valstiečių partija kartais priima sprendimus, kurie būna tokie gana netikėti, arba partijos pirmininkas padaro kokį nors pareiškimą gana netikėtą.
Labai sunku kalbėti apie valstiečių planus, kokie jie yra“, – sakė dėl keistų R.Karbauskio manevrų į kampą įvarytas S.Skvernelis.
Prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą, nederinęs nei su premjeru, nei su frakcija ir partija, R.Karbauskis pagrasino, kad valstiečiai pasitrauks iš valdžios, jei S.Skvernelis nepateks į antrąjį turą, o partija nelaimės rinkimų į Europos Parlamentą.
Valstiečių vedlys tikino, kad tokiu atveju iš premjero posto trauksis ir S.Skvernelis. Nors vėliau valstiečiai atvėsino savo lyderį, manoma, kad tokie jo užmojai galėjo gerokai pakenkti į prezidentus kandidatavusiam Vyriausybės vadovui.
Premjeras įtaria klastą
Tačiau premjeras griežia dantį ne tik dėl galbūt jam galėjusių pakenkti sunkiai prognozuojamo R.Karbauskio kalbų apie valdžios perleidimą opozicijai.
Kai kurie premjero bendražygiai „Lietuvos rytui“ atskleidė, jog S.Skvernelis su jais pasidalijo įtarimais, kad pasitraukimo iš valdžios planą R.Karbauskis dėliojo su G.Nausėda.
Pasak šaltinių, premjerą pasiekė informacija apie jam už nugaros vykusį susitikimą, kuriame dabartinis išrinktasis prezidentas esą įtikino valstiečių lyderį, kad pastarajam būtų naudingiau, jeigu S.Skvernelis nelaimėtų rinkimų ir liktų premjero poste.
„Lietuvos ryto“ šaltiniai tvirtina, kad premjeras tai įvertino kaip išdavystę, sugriovusią pasitikėjimo R.Karbauskiu likučius.
„Akivaizdu, kad S.Skvernelis nedega noru toliau tarnauti nuolat nuomonę kaitaliojančiam valstiečių vedliui.
Jis nemato ženklų, kad R.Karbauskis ketintų pats trauktis, o toliau skęsti kartu valstiečiais irgi nemato prasmės. Premjeras užsimena, kad geriau skęsti laisvomis rankomis negu su grandinėmis“, – „Lietuvos rytui“ prasitarė premjero dvejones girdėję artimi jo bendražygiai.
Priminė, kad laimėjo drauge
Beje, Vyriausybės vadovas sekmadienio vakarą priminė, kad praėjusius rinkimus į Seimą valstiečiai laimėjo ne vieni, o kartu su nepartiniu bloku, ir dėkojo savo bendražygiams už paramą.
S.Skvernelis taip pat užsiminė, kad būsimas jo sprendimas priklausys ir nuo pačios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – ar joje įvyks pokyčių, ar partija sugebės atsinaujinti ir tapti modernia ir demokratiška.
Premjeras partiją ragino labiau atsiverti ir daugiau orientuotis ne tik į regionus, bet ir didmiesčius, taip pat į jaunesnius rinkėjus, kurie nežino, kas buvo kolūkiai.
Nors S.Skvernelis tiesiai nekalbėjo apie galimą valstiečių lyderio pakeitimą, premjero šalininkai valdančiojoje frakcijoje „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog tai buvo užuomina R.Karbauskiui, kad jam derėtų trauktis iš partijos vadovo posto.
Vedlį erzina klausimai
Šaltiniai Seime ir Vyriausybėje taip pat tikino, kad S.Skvernelis jau buvo apsisprendęs tapti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu ir vėl tapti šios partijos vėliavnešiu būsimuose Seimo rinkimuose.
Tačiau su viena sąlyga: R.Karbauskis turi prisiimti atsakomybę už nesėkmes rinkimuose ir pats pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų. Bet pastarasis bemaž atvirų S.Skvernelio siunčiamų signalų taip ir neišgirdo.
R.Karbauskį akivaizdžiai vis labiau erzina ir klausimai, ar jis laikysis pažado po Europos Parlamento rinkimų pasitikrinti, ar vis dar turi partijos pasitikėjimą.
Tai padaryti valstiečių lyderį ragino ir S.Skvernelis, bet antradienį R.Karbauskis abejojo, ar tokios procedūros prireiks: „Partijos taryba vyks artimiausiomis savaitėmis, tai priklausys nuo to, kaip sėkmingai vyks derybos dėl išplėstos koalicijos.
Atitinkamai mes aptarinėsime ir pasirengimą Seimo rinkimams, ir kitus klausimus. Aš turėčiau tam tikrą abejonę, ar tas pasitikėjimo klausimas kils.“
Manoma, kad jau vien tokia procedūra R.Karbauskiui būtų nemaloni – ji reikštų abejones partijos lyderiu.
Kita vertus, S.Skvernelio šalininkai pripažįsta, jog partiją tvirtai kontroliuojantis pirmininkas greičiausiai laimėtų slaptą balsavimą. Vis dėlto premjeras vakar vėl pakartojo manąs, jog R.Karbauskis turėtų pasitikrinti pasitikėjimą partijoje.
Premjeras šįkart netiesiogiai patvirtino tai, apie ką kalba ir „Lietuvos ryto“ šaltiniai valdančiojoje frakcijoje: jo narystė Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje galima, tačiau viskas priklauso nuo pokyčių pačioje partijoje.
Beje, tai, kad partijos vadovas vis dėlto turėtų pasitikrinti pasitikėjimą, mano ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Vakar pastarasis tikino, kad R.Karbauskis esą pasirengęs tai padaryti.
Tiesa, į V.Pranckiečio raginimus ar išsakomą kitokią nuomonę valstiečių vadovas seniai nebekreipia dėmesio.
Postų dalybos prasideda
Prasidėjus naujos valdžios dėlionėms į valdančiąją koaliciją kviečiamos partijos jau ėmė reikšti pageidavimus dėl ministerijų.
Bet nei S.Skvernelis, nei R.Karbauskis neatskleidžia, kuo gali baigtis būsimos derybos, nes, kaip sako šaltiniai valdančiojoje frakcijoje, to jie esą nežino ir patys.
R.Karbauskis vakar tik suskubo BNS pranešti, kad stabdyti koalicijos sutartį buvo pačių valstiečių sprendimas: „Aš pakviečiau trijų partijų vadovus pradėti derybas dėl naujos koalicinės sutarties sudarymo. Sutartis, kuri galioja, yra nutraukiama.“
S.Skvernelis tokį žingsnį vadino logišku ir mano, kad tai neturėtų pakenkti darbui Seime. Premjeras taip pat mano, kad šių derybų objektas yra visi postai – ir Vyriausybės, ir Seimo vadovų, ir ministrų.
Svarstomi įvairūs scenarijai
Užsimenama, kad derybos turėtų būti baigtos iki naujojo šalies vadovo inauguracijos liepos 12-ąją. Tačiau koks galimas derybų rezsultatas, kol kas garsiai neįvardijama.
Politikos užkulisiuose svarstoma gausybė įvairių scenarijų, bet realiausių – nedaug: plati koalicija su S.Skverneliu premjero poste ar to paties premjero vadovaujama mažumos Vyriausybė.
Tiesa, abiem atvejais šie scenarijai turi daug minusų bei neaiškumų, o pagrindinė abejonė – ar S.Skvernelis ryšis pasilikti vienoje valtyje su iš partijos lyderio pozicijų nesitraukiančiu R.Karbauskiu ir kartu su pastaruoju į politinę nežinia grimztančiais valstiečiais.
S.Skvernelis esą dėl to apsispręsti žada kitą savaitę, iki birželio 7-ąją suplanuotų savo atostogų. Kalbama, jog premjerą stabdo tai, kad sutikęs pasilikti premjero poste jis neabejotinai sulauktų kritikos dėl netesėtų pažadų trauktis.
Be to, Vyriausybės vadovą esą kankina dvejonės ir dėl miglotos jo paties politinės ateities – tiek nusprendus likti su valstiečiais, tiek pasitraukus iš jų frakcijos Seime.
Tokiu atveju iškiltų klausimų, su kuo S.Skvernelis ir jo komanda dalyvautų būsimuose rinkimuose – ar šlietųsi prie kurios nors kitos partijos, ar bandytų kurti savo? Tačiau ar užtektų laiko iki rinkimų sukurti naują politinę jėgą ir iš kur tam gautų pakankamai lėšų?
Vis dėlto dar juodesnis scenarijus, jei S.Skvernelis nuspręstų palikti valstiečių laivo, piešiamas R.Karbauskiui.
Tokiu atveju valstiečių lyderiui tektų rasti ne tik naują premjerą, bet ir Seime užsitikrinti pakankamai balsų, kad jo kandidatūra būtų patvirtinta.
Bet abejojama, ar kas iš politikų labai norėtų likus kiek daugiau kaip metams iki naujų Seimo rinkimų šokti traukti skęstančių valstiečių.
