„Aš nežinau, ką jis kalba dabar, tegul jis kalba ką nori. Yra atšaukimo procedūra, jie turi tą procedūrą įgyvendinti“,- penktadienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas tvirtino, kad neketina atsistatydinti nei kitą antradienį, nei trečiadienį, nei ketvirtadienį, nei kitą kokią nors dieną. „Aš antradienį būsiu Kijeve“,- pridūrė jis.
V. Pranckietis: slaptas balsavimas dėl Seimo pirmininko parodytų R. Karbauskio populiarumą
Slaptas balsavimas dėl Seimo pirmininko atstatydinimo iš tiesų parodytų parlamentarų požiūrį į valstieči“ lyderį Ramūną Karbauskį, teigia Seimo vadovas Viktoras Pranckietis.
„Aš neturiu noro atsistatydinti, o atšaukimo procedūra yra numatyta“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių. Sprendimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 71 balso.
„Manau, kad slaptas balsavimas parodytų R. Karbauskio „populiarumą“ Seime. Būtų balsuojama ne dėl manęs, dėl jo“, – tvirtino V. Pranckietis.
Jis įsitikinęs, kad gali eiti Seimo pirmininko pareigas, jeigu atlaikytų balsavimą dėl nepasitikėjimo.
„Aš ir dabar išrinktas atstovauti Seimui, ne partijai, ne frakcijai. Taip, esu tos partijos žmogus, su ja atėjęs, bet mano pareiga atstovauti visam Seimui“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Jo teigimu, R. Karbauskis privertė į trijų partijų lyderių memorandumą dėl valdančiosios koalicijos kūrimo įrašyti sakinį, kad Seimo pirmininko pareigos priklauso Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
„R. Karbauskis privertė G. Kirkilą padaryti tokį reikalavimą. Priimkite labai paprastai, tai yra vieno žmogaus pakeitimo noras, tai yra manęs“, – sakė V. Pranckietis.
Tokį valstiečių lyderio elgesį jis vadino autoritariniu, žemu. Anot Seimo pirmininko, R. Karbauskis jį užsipuolė, nes pats nenori pasitikrinti pasitikėjimo partijoje, nors yra pažadėjęs tai padaryti.
„Kodėl aš? Matyt, dėl to, kad kalbu ne jo balsu, kalbu ne unisonu, nepateisinu jo veiksmų. Nuo pat pradžių pasakiau, kad mes neturime trauktis iš Vyriausybės, neturime trauktis iš daugumos, mes turime užtikrinti stabilumą šalyje ir dabar mes tą patį turime padaryti, ir todėl aš neleisiu jam taip vienareikšmiškai ir vienašališkai spręsti tokių dalykų“, – teigė parlamento vadovas.
Jis tvirtino, kad jaučiasi drąsiai, nes juntąs kolegų palaikymą.
V. Pranckietis sakė, kad jo negąsdina ir R. Karbauskio grasinimas mesti jį iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, jeigu neatsistatydins iš Seimo vadovų.
„Ne pirmas turbūt toks atvejis būtų, kada jis asmeniniu susidorojimo būdu mėtydavo žmones ir iš partijos. Aš manau, kad partija irgi ilgai nelauks ir nekęs tokio autoritarinio vadovavimo“, – teigė Seimo pirmininkas.
Jis neatmetė galimybės, kad trumpam perimtų vadovavimą partijai, jeigu būtų pareikštas toks pasitikėjimas.
„Aš sakiau, kad nepretenduoju (į partijos pirmininkus – BNS), bet jeigu žmonės sakytų, kad man reikėtų eiti, tai aš kurį laiką imčiausi, bet norėčiau, kad jauni žmonės ateitų vadovauti partijai“, – sakė V. Pranckietis.
Valstiečių, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ ketvirtadienį pasirašytame memorandume dėl koalicijos yra numatyta, kad Seimo pirmininko pareigos atiteks „socialdarbiečių“ atstovui.
R. Karbauskis teigė, kad partija svarstytų pašalinti iš savo gretų V. Pranckietį, „jeigu jis griaus koaliciją savo veiksmais“.
V. Pranckiečio teigimu, į Seimo pirmininko pareigas greičiausiai pretenduoja „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.
R. Žemaitaitis: V. Pranckietis neturi politinės patirties, vadovaujasi emocija
Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad ir jį stebina Viktoro Pranckiečio pozicija nesitraukti iš Seimo pirmininko posto. Pasak R. Žemaitaičio, tai rodo, kad V. Pranckietis tikrai neturi politinės patirties ir vadovaujasi emocijomis.
„Seimo pirmininkas neturi politinės patirties ir, matyt, tas ir lemia, kad jis į tai žvelgia emociškai. Aš manau, kad pasišnekės su korpusu, su frakcija ir pasakys, kad vis dėlto svarbiau koaliciją turėti nei asmeninėmis prielaidomis remtis. Kyla klausimas, ar jis nori griauti koaliciją ir nori kitos valdančiosios daugumos“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
„Yra šiek tiek keista: jeigu koalicija susitaria, tai yra natūralu, kad postą reikės užleisti. Ir labai keistai nuskamba, kai jis sako, kad yra statutinis pareigūnas, o juk jaus būna pareigūnai, pasieniečiai ir muitininkai, tai Seimo pirmininkas turėtų tą žinoti“, – teigė jis.
Paklaustas, ar daugumai užteks balsų skelbti nepasitikėjimą V. Pranckiečiu, R. Žemaitaitis patikino, kad taip.
„Tai, žinoma, kad pavyks. Aš suskaičiuoju 74 balsus, nepamirškime Seimo mišrios grupės“, – teigė jis.
G. Kirkilas sako, kad Seimo pirmininkas nesupranta susidariusios situacijos
„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad priešindamasis jo pakeitimui Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesupranta susidariusios situacijos.
„Aš nežinau, kuo čia viskas baigsis, nes man labai keista, kad Seimo pirmininkas nesupranta realios situacijos. Tai kaip jis įsivaizduoja, kad jis dirbs, nepalaikomas jokių politinių jėgų?“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė G. Kirkilas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl valdančiosios koalicijos, kur numatyta, kad Seimo pirmininko pareigos atiteks G. Kirkilo vadovaujamiems „socialdarbiečiams“.
G. Kirkilas užsiminė, kad V. Pranckietis turėtų atsistatydinti pats, siekiant išvengti nepasitikėjimo procedūros Seime.
„Aš nežinau, ar reikia iki to (pasitikėjimo procedūros) eiti. Aš manau, kad reikia elgtis civilizuotai ir europietiškai“, – sakė politikas.
Pasak jo, antrai pagal dydį koalicijos partijai atiduoti Seimo pirmininko pareigas yra sena politinė tradicija.
„Nieko asmeniško čia nėra“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Klausiamas, ar pats norėtų tapti Seimo pirmininku, parlamentaras teigė, kad jam „čia nėra kažkoks prioritetas ar kažkoks didelis džiugesys“.
„Jeigu partija siūlytų, nesikratyčiau. Pagalvosime, su šeima reikia pasitarti“, – tvirtino „socialdarbiečių“ lyderis.
R. Karbauskis paskelbė ultimatumą: jei nepaklus – skris lauk
Kaip jau skelbta, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
LVŽS pirmininką stebina apskritai Seimo vadovo noras nesitraukti. Pasak jo, V. Pranckietis kursto mažą politinę krizę, kuri jam kainuos ir pašalinimą iš partijos.
„Jeigu jis vykdytų koalicinę sutartį, jis atsistatydinti turėtų artimiausiame Seimo posėdyje. Tame pačiame posėdyje turėtų būti išrinktas asmuo, kurį deleguos Socialdemokratų darbo partija. Jei jis to nedarys, tuomet bus balsuojama dėl jo atstatydinimo. Tai neišvengiama“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, jei Seimo pirmininkas nekeis savo pozicijos, jis nebebus LVŽS partijos nariu.
„Pirmiausia, jeigu V. Pranckietis nepasitrauks, tai tokio elgesio tikrai negalės toleruoti nei partija, nei koalicija ar frakcija. Tikrai kils klausimas, ar jis gali būti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijoje. Jis užbrauks bet kokį ryšį su valdančiąja koalicija. Aš nematau kitos išeities. Jis tokiu elgesiu bando padaryti, kad nebūtų koalicijos (...), stumia visą Seimą į tokią situaciją, kuri gali baigtis išankstiniais rinkimais. Aš nesuprantu, kaip jis nesupranta, kad tai ne asmeniniai klausimai, o objektyvi politinė realybė“, – teigia R. Karbauskis.
LVŽS lyderis teigia, kad V. Pranckietis elgiasi neracionaliai ir juokingai, laikydamasis įsikibęs Seimo pirmininko kėdės be jokių svaresnių paaiškinimų. Pasak R. Karbauskio, toks jo elgesys kursto mažą politinę krizę.
„LVŽS neturi priekaištų asmenybei, bet, pasikeitus situacijai, mes tiesiog nebegalime turėti savo LVŽS atstovo pirmininko poste. Tokia yra realybė. Aš neturiu nieko asmeniško prieš V. Pranckietį, bet taip jau atsitiko, kad mes nebeturime tiek daug parlamentarų savo frakcijoje, o mūsų partneriai yra mums svarbūs, todėl mes turime duoti šią poziciją. O dabar jis ignoruoja politinę realybę, kuria tam tikrą mažą politinę krizę, bet jis ją kuria. Seimas turi gaišti laiką ir balsuoti dėl jo pašalinimo iš šios pozicijos“, – teigia R. Karbauskis.
Paklaustas, ar surinks 71 Seimo nario balsą pasitikėjimui pareikšti, R. Karbauskis sako, kad taip. Bet vis dėlto, jei nepavyktų, R. Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas atstovaus pats sau.
„Koalicija tikrai surinks parašus ir paskelbs nepasitikėjimą ir bandys atšaukti Seimo pirmininką. Todėl Seimo pirmininkas, kad ir labai norėdamas, neišsilaikys tame poste, nes toks yra koalicinis susitarimas. Tam reikia 71 Seimo nario balso. Kuomet sakome, kad mes neturėsime 71 balso, mes turėsime šiuos balsus be jokių problemų. Tiesiog gali būti, kad tokiame balsavime kažkas nebalsuos, taip gali atsitikti. Bet teoriškai Seimo pirmininkas atstovaus pats sau. Jis neatstovaus valdančiosios koalicijos, opozicijos, jis atstovaus sau pačiam ir kėdei, kurioje jis sėdi. Tai juokinga, nes žmogus tiesiog įsikibo į savo kėdę ir nenori tos kėdės paleisti. Aš tokio atvejo neatsimenu, kad yra buvę. Politikai yra laikini. Jie yra tol, kol turi rinkėjo, partijos ir koalicijos pasitikėjimą“, – teigia R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, Seimo vadovas į postą prieš dvejus metus atėjo pagal lygiai tokią pačią koalicinę sutartį. Todėl, pasak R. Karbauskio, sutarčiai pasikeitus, jis privalo trauktis.
„Pasikeistus politiniam susitarimui ir kuomet politikas nepaklūsta tokiam sprendimui, tai tikriausiai čia būtų toks pirmas man žinomas atvejis. Jis pats Seimo pirmininku tapo dėl tokios pačios politinės sutarties įsigaliojimo. Tik ji buvo pasirašyta prieš dvejus su puse metų, ir ten buvo parašyta, kad šis postas priklauso LVŽS. Dabar yra kita sutartis, juk pasikeitė ir proporcijos frakcijų sudėties, todėl dabar susitarime parašyta, kad šis postas priklauso Socialdemokratų darbo partijos atstovams“, – teigia jis. Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir valstiečiams pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
Pats V. Pranckietis ketvirtadienį sakė neketinąs atsistatydinti, nes jo pareigybė yra statutinė, tad iš pareigų jis galėtų būti pašalintas tik Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu.
R. Baškienė: tikiuosi, kad sprendimai dėl koalicijos formavimo nėra galutiniai
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė sako, kad ketvirtadienį paviešinti tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) ir partijos Tvarka ir teisingumas lyderių pasirašyto memorandumo susitarimai nėra suderinti su LVŽS frakcija ir neturėtų būti suprantami kaip galutiniai.
Pasak jos, nepaisant to, kad pasikeitusi politinė realybė reikalauja pokyčių, LVŽS frakcijos derybinė grupė, besideranti dėl naujos valdančiosios daugumos konjunktūros, memorandume deklaruotus susitarimus, tarp jų ir aptariamą poreikį Seimo vadovo poziciją atiduoti LSDDP, turės paaiškinti ir pagrįsti.
„Manau, kad tai turėtų būti negalutiniai sprendimai. Mes sudarėme derybinę grupę, frakcija patvirtino Seimo narius, kurie atstovautų. Aš nesu toje derybinėje grupėje ir niuansų nežinau, tačiau faktas vienas, kad (valdančiosios koalicijos. – ELTA) sutartis, kuri galiojo anksčiau, kolegų sutarimu buvo nutraukta. Jeigu ji buvo nutraukta, reiškia, kad turi būti sudaryta nauja. Todėl reikia stiprinti valdančiąją daugumą“, – susidariusią situaciją valdančiojoje daugumoje aiškino R. Baškienė.
„Aritmetika yra realistinė. Mes turime 51 „valstiečių“ narį, 11 „socialdarbiečių“ – tai 62. Tvarkos ir teisingumo frakcija sudarė susitarimą remti – 7. Tai iš viso 69. Skaičiai diktuoja, kad iš tikrųjų nėra daugumos, kuri būtų užtikrinta ir garantuota“, – pabrėžė ji.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja teigė, kad pasikeitusi politinė realybė padiktavo būtinybę keisti ir kai kuriuos LVŽS lyderių išsakytus principus – dar tik pradedant formuoti valdančiąją daugumą 2016 m. deklaruotus pareiškimus nesijungti su partijomis, atsidūrusiomis teisėsaugos akiratyje. Tai, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tarp tokių buvo įvardinęs Tvarkos ir teisingumo partiją, teigė R. Baškienė, galiausiai atsisuko prieš patį pareiškėją.
„Bėgantis laikas verčia keisti situaciją pagal tas aplinkybes, kurios susidėlioja. Anksti įkalti kuoleliai, pasakyti ryškūs ir skambūs teiginiai gali atsisukti prieš. Bet praėjo tam tikras laikas, praėjo dveji su puse metų...Nesu derybinėje grupėje, tačiau vertinčiau tai, kad buvo žiūrima į tuos žmones (Tvarkos ir teisingumo. – ELTA), kurie dirba Seime“, – sakė „valstiečiams“ priklausanti politikė. Jos teigimu, 2016 m. R. Karbauskis pabrėžęs, kad su „tvarkiečiais“ valdančiosios daugumos tikrai nesudarys, rodė ne politinius principus, o tiesiog deklaravo skambius teiginius.
„Aš nepavadinčiau to principais, tai buvo teiginiai – skambūs, Tvarkos ir teisingumo partijai skaudoki. Dabar galbūt po tų nuskambėjusių teiginių reikia sakyti, kad buvo per stipriai pasakyta“, – sakė R. Baškienė.
Visgi, teigė ji, sunku pasakyti, kodėl memorandume dėl koalicijos stiprinimo minima nebe „tvarkiečių“ frakcija, o partija.
„Kodėl memorandume kalbama ne apie frakciją, o apie partiją aš negaliu atsakyti“, – sakė ji.
Komentuodama, kad derybose dėl valdančiosios daugumos stiprinimo akiratyje atsidūrė ir Seimo vadovo pozicija, R. Baškienė teigė, kad apskritai tai ne tik neeilinė, tačiau frakcijai dar neišaiškinta situacija.
Jos teigimu, apskritai derybinės grupės pozicijos buvo paskelbtos per anksti, detaliau jų nepaaiškinus ir nepasitarus su frakcija.
„Tai neeilinė situacija ir neeilinė padėtis. Derybinė grupė sprendė ir dėliojo situaciją, derėjosi dėl ministerijų – taip būna kadencijos pradžioje. Kai tai vyksta kadencijos eigoje ir likus tik trečdaliui laiko (iki kadencijos pabaigos. – ELTA), iš tikrųjų tai yra sudėtinga, nes žmonės yra padarę jau tam tikrą įdirbį, dirba vienose ar kitose pareigose. Kodėl nebuvo sudaryta kitaip – pasiūlant koalicijos partneriams kitas pareigybes – aš nežinau, aš neturiu atsakymo. Ir mums, partijai, po vakar įvykusio memorandumo pasirašymo tai nėra galutinis sprendimas. Aš tikiuosi, kad frakcijai bus atsakyta į klausimus, nes derybinė grupė, turinti frakcijos įgaliojimus kalbėti, pateikė tokį pasiūlymą, tačiau kaip tai priims pati frakcija... Turi būti platesnis paaiškinimas, mes turime žinoti, kad kitos galimybės nėra“, – sakė R. Baškienė, pabrėždama, kad visi LVŽS frakcijos derybinės grupės sprendimai turi būti lydimi argumentų.
Galiausiai R. Baškienė atsargiai vertino LVŽS pirmininko pareiškimus, kad, esant reikalui, dabartinis Seimo vadovas turėtų trauktis, perleidžiant užimamą postą „socialdarbiečiams“. Pasak jos, Seimo vadovui atsisakius trauktis, kito kelio, kaip aktyvuoti nepasitikėjimo procedūrą, nėra.
„Seimo pirmininkui nesutikus trauktis, Seimas paprastai jo pakeisti negali, vienintelis kelias yra pareikšti nepasitikėjimą, balsuoti dėl to ir balsavimu priimti sprendimą“, – sakė politikė, pabrėždama, kad pati nusiskundimų dabartinio parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio darbu neturinti.
„Aš su juo dirbau ilgą laikotarpį, jis, kaip vadovas, savo pareigas atlieka gerai, tačiau politikoje būna įvairūs sprendimai, ir čia esminis dalykas yra kalbėjimasis, situacijos išaiškinimas ir bendrai priimtas sprendimas“, – apibendrino R. Baškienė.
