O po jų krūpčioti liovėsi ir balsą ėmė kelti diplomatai. Jie neapsikentė matydami, kaip D.Grybauskaitės svitai žarstomos privilegijos – prestižinės pareigos mūsų šalies atstovybėse užsienyje, aukšti diplomatiniai rangai.
Tokios sostų dalybos vyko net nelaukiant bendrosios atrankos į Lietuvos atstovybėse atsilaisvinusias pareigybes, į kurias pretenduoti galėtų visi diplomatai. Dalis prezidentės patarėjų anksčiau yra dirbę diplomatinėje tarnyboje, todėl turėjo teisę sugrįžti, bet neturėtų būti pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai.
Prieš D.Grybauskaitės antrosios kadencijos pabaigą privilegijų pažiro kaip iš gausybės rago. Jos patarėjai stumiami į šiltas kėdes ambasadose Izraelyje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje.
Užsienio politikos grupės patarėjui M.Lukoševičiui pasiūlyta suteikti pirmojo sekretoriaus diplomatinį rangą ir skirti į ambasados Vokietijoje ministro patarėjo pareigas. Jo kolegai D.Špokauskui numatytas pirmojo sekretoriaus rangas ir paskyrimas į ministro patarėjo pareigas JAV.
K.Biraitę iš Ekonominės ir socialinės politikos grupės pasiūlyta apdovanoti antrojo sekretoriaus diplomatiniu rangu ir skirti į ministro patarėjo pareigas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).
Nacionalinio saugumo grupės vadovės Ž.Šatūnienės karjeros ateitis dar laikoma paslaptyje, nors Prezidentūros koridoriuose kalbama apie jai ruošiamą bilietą į Briuselį – į mūsų šalies atstovybę prie NATO.
Vieną aukščiausių – Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą – ketinama suteikti N.Aleksiejūnui. Kalbama ir apie šiam patarėjui ruošiamą ambasadoriaus vietą Prancūzijoje.
Aukščiausią nepaprastojo įgaliotojo ambasadoriaus rangą norima įteikti L.Antanavičienei, nors jos pavardė nuskambėjo Generalinę prokuratūrą supurčiusiame skandale. Jis kilo, kai „Lietuvos rytas“ išsiaiškino E.Pašilio dukters krikštatėvio J.Gelumbausko paskyrimo vadovauti Panevėžio apylinkės prokuratūrai peripetijas.
Visi trys skandalo veikėjai yra iš Ukmergės, o J.Gelumbausko ir L.Antanavičienės tėvų sodybos – kaimynystėje. Ne veltui abiejų prokurorų užtarti suskubo pati šalies vadovė. Bet viešu pareiškimu jai nepavyko užčiaupti kitų pareigūnų, kuriuos supykdė taip atvirai rodomas nepotizmas – savų stūmimas į aukštas pareigas.
Rūmų pateptiesiems su kaupu atsidėkojama net nelaukiant, kol jie baigs darbą S.Daukanto aikštės rūmuose. O visos procedūros vyko tyliai ir uždarame rate, tarsi tai būtų valstybės paslaptis.
Diplomatų atestacinei komisijai buvo pateikiamos kandidatų pavardės, kurias ji sutartinai patvirtindavo.
Ministras L.Linkevičius jau pasirašė dalį įsakymų. Aukšti diplomatai iškepti greituoju būdu.
Uždaruose posėdžiuose priimti nutarimai buvo slepiami ir nuo kitų diplomatų, ir nuo visuomenės. O iš Prezidentūros tribūnos ne kartą kalbėta, kaip svarbu valstybinėse institucijose užtikrinti skaidrumą ir lygias galimybes.
Šalies vadovė viešai smerkdavo savo draugų, giminių stūmimą į aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Antai pernai pavasarį vykusiame susitikime su viešojo sektoriaus atstovais ji apgailestavo, kad priimant darbuotojus pirmenybė neretai teikiama pažintims, giminystės ryšiams, partinei priklausomybei.
Didinti viešojo sektoriaus atvirumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų Lietuvai siūlė ir EBPO. Ji paragino užtikrinti skaidrią atranką, grindžiamą objektyviais kriterijais. Paradoksas, kad į nuolatinę atstovybę prie šios organizacijos siunčiama būtent D.Grybauskaitės patarėja.
Aukštų politikų viešos kalbos ne kartą skyrėsi nuo realių darbų. Iš tribūnų garsiai aiškinama, kad kovojama su sovietiniu palikimu, korupcija ir nepotizmu. O iš tiesų elgiamasi nesąžiningai su žmonėmis, kurie nepriklauso pateptųjų kastai.
Už tarnystę saviems atsidėkojama viliojančiomis privilegijomis, geromis pareigomis užsienyje, ES institucijose. Per kelerius metus žmogaus finansinė padėtis pagerėja, jis gali grąžinti būsto paskolą, gauna kompensacijas už vaikų mokslą, sutuoktinių komandiruotes, gali būti atleidžiamas nuo PVM. Bet ar tai – ne korupcijos forma, ne kyšis?
Diplomatai, kuriuos prezidentas paskiria į ambasadas užsienyje, paprastai laikomi politinio pasitikėjimo, todėl po jo kadencijos pabaigos jie turėtų atsistatydinti. Pavyzdžiui, taip yra JAV. Bet dabar vyksta atvirkščiai – pasiūlyta skirti naujus diplomatinius atstovus, o naujam prezidentui G.Nausėdai nepaliekama pasirinkimo.
Pažeidžiami ir kitų patyrusių diplomatų teisėti lūkesčiai – jų karjera sustojo, nors laukė paskyrimų 6, 7 ir net daugiau metų. O jauniems diplomatams iki ministro patarėjo ir aukštesnio rango – kaip iki kosmoso. Gali tekti laukti ir 20 metų.
Tačiau prezidentės patarėjų pavyzdžiai parodė, kad laukia ne visi. Matyt, taip yra siekiama, kad jie tylėtų.
