Jos rengtame plane buvo kalbama apie du tarptautinio lygio universitetus – Vilniuje ir Kaune bei du technologijų universitetus, kurių vienas būtų sostinėje, kitas – Klaipėdoje.
Siūlyta, kad Vilniuje liktų Vilniaus universitetas (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Prie VU turėjo būti jungti Lietuvos edukologijos, Šiaulių ir Mykolo Romerio universitetai. Kaune siūlyta kurti naują universitetą, kurio dalimi taptų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai.
Lietuvos sveikatos mokslo universitetas (LSMU) turėjo likti atskira aukštąja mokykla. Tuo tarpu Klaipėdos universitetas, siūlyta, kad taptų universitetų, kuris specializuotųsi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.
Kas lieka iš darbo grupės keletą mėnesių rengto plano, pateikto visuomenei prieš metus? Panašu, kad ne daug kas. Prie VU bus prijungtas Šiaulių universitetas. Mykolo Romerio universitetas taps VGTU dalimi. Lietuvos edukologijos universitetas išsikelia į Kauną ir taps Vytauto Didžiojo dalimi, kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu. Lietuvos sporto universitetą prievartiniu būdu nuspręsta prijungti prie LSMU. Panašu, kad Kauno technologijos universitetas ir toliau liks toks, koks yra.
Vienintelis universitetas, kurio ateitis, atrodo, bus tokia, kaip buvo nurodyta darbo grupės parengtame plane, bus Klaipėdos universitetas (KU).
Turės laikytis veiklos plano
Uostamiestyje esantis universitetas buvo Vyriausybės įpareigotas parengti savo veiklos optimizavimo 2018-2019 metų planą. Jis buvo įvertintas ekspertinių institucijų ir pataisytas pagal ekspertų ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pastabas.
„Reikšminga buvo sulaukti naujai išrinktos Klaipėdos universiteto tarybos vertinimo. Tik gavus universiteto tarybos pritarimą planui, Švietimo ir mokslo ministerija pateikė dėl jo išvadą Vyriausybei. Trečiadienį planas pristatytas Vyriausybės pasitarime“, – Klaipėdos universiteto ateitį komentavo švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus.
Jei Vyriausybė pritars šiam planui, universitetas pagal jį turės tobulinti savo veiklą. Numatytos veiklos apima ir tam tikras struktūrines permainas, kurios jau yra įgyvendinamos. Tai kai kurių neefektyviai veikiančių padalinių atsisakymas, kaip, pavyzdžiui, muzikos padalinio perdavimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, kai kurių padalinių, tarp jų administracijos jungimas.
Pagal planą, atsisakoma perteklinės infrastruktūros, mokslinio lygio reikalavimų neatitinkančių studijų programų, siaurų neaktualių specializacijų, įvedamos skatinimo priemonės studentams pritraukti, pavyzdžiui, savivaldybės stipendijos.
„Šis procesas jau vyksta. Labai svarbūs šitame kontekste universiteto santykiai su vietos savivalda ir verslo asocijuotomis struktūromis, taip pat bendradarbiavimas su kitomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, tai yra Klaipėdos valstybine kolegija ir Lietuvos jūreivystės aukštąja mokykla, profesinėmis mokyklomis.
Universitetas atliko stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę, įsiklausė į kritiką, patarimus, išryškino jūrinę veiklos specializaciją, pateikė rizikos valdymo planą, nurodė siektinus rodiklius ir kt. Taigi į paties universiteto galimybes ir vidinę viziją plane tikrai atsižvelgta.“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Optimizavimo plano patvirtinimas taip pat suteiks pagrindą Klaipėdos universitetui skirti valstybės investicijas. Pasak E.Butkaus, tai svarbu nes Klaipėdos universitetas yra suformavęs jūrinių tyrimų mokslo centrą, kuris yra tikrai reikšmingas ir turi mokslinį potencialą, užbaigiant įrangos komplektavimą priimtas sprendimas skirti papildomų lėšų.
Lėšos taip pat bus skirtos bibliotekos perkėlimui, sujungtų fakultetų mokymosi aplinkai modernizuoti. Taip pat yra numatytos investicijos ir studijų procesui optimizuoti, dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijai kelti, vidinių universiteto procesų valdymui gerinti.
Stiprins studijų kokybę
Pasak Klaipėdos universiteto Studijų prorektorės prof. dr. Leta Dromantienės, universitetas išsigrynina savo specializaciją kaip jūros mokslo tyrimų ir studijų (aplinkosaugos, biologijos, kranto valdymo, mėlynosios ekonomikos, jūrų inžinerijos ir kt.) universitetas. Be to, jame bus vykdomi regiono poreikius atitinkantys humanitarinių, socialinių ir sveikatos mokslų tyrimai ir studijos.
Taip pat numatoma efektyvinti universiteto valdymą ir kontrolės procesus, vykdyti struktūrinius pokyčius, optimizuoti kaštus, užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, optimizuoti žmogiškuosius išteklius, užtikrinti darbuotojų ir studentų gerovę ir t.t.
Plane numatytos trys pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys 2018-2019 metams: stiprinti Klaipėdos universitetą, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę; prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo; tobulinti valdymą, užtikrinti Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir kitų partnerių dalyvavimą KU valdyme.
„Kad planas įgyvendinamas stojantieji ir studentai pajaus jau šią vasarą: kai kurias studijų programas jau pertvarkėme pakeitę jų trukmę, sustambinome kryptyje ir pasiūlėme specializacijų. Su rezultatais galima susipažinti priėmimo į universitetą taisyklėse. Šis procesas bus tęsiamas ir rudenį. Geriausiems Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentams Klaipėdos miesto savivaldybė įsteigė 40 stipendijų per metus.
Bus stiprinami studentų bendrieji ir praktiniai gebėjimai, ugdomas jų verslumas ir kūrybiškumas ( po 50 studentų per metus dalyvaus specialioje verslo įmonių organizuojamoje praktikoje); studentai aktyviau bus įtraukiami į dėstytojų vykdomus mokslinius projektus“, – komentavo L.Dromantienė.
Kas vyks artimiausiu metu?
Anot Studijų prorektorės, jau nuo liepos 2-osios KU Menų akademija perduodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijai. Rugpjūčio 2-ąją sujungiami Humanitarinių ir ugdymo mokslų bei Socialinių mokslų fakultetai į vieną Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetą.
Stambinami, sujungiami administraciniai padaliniai, o administracinis personalas mažinamas 20 proc. Atsisakoma universitetui nebūdingų funkcijų, pvz. valymo darbų – ši paslauga bus perkama. Bus atsisakoma perteklinės infrastruktūros, nereikalingų pastatų, kurie bus perduoti Turto fondui, kai kurie pastatai remontuojami.
Ketinama sukurti regionui aktualių mokslinių tyrimų paslaugų paketo bei inovacijų valdymo ir technologijų perdavimo sistema MTEP, sudarytas regionui aktualių mokslinių tyrimų paslaugų paketas, vykdoma daug kitų veiklų, pvz. sukurtas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo ugdymo STEAM centras, įsteigta universitetinė gimnazija bei universitetinės klasės atskirose Klaipėdos miesto gimnazijose.
Numatoma, kad bus trumpinamas bakalauro studijų laikas iki 3 metų, o iki ilginamos magistro studijos, taip siekiant studijų efektyvumo. Tuo pačiu didinamas studijų prieinamumas: nelieka 0,5 metų intervalo tarp bakalauro studijų baigimo ir stojimo į magistrantūrą.
Anot L.Dromantienės, Vyriausybė numatoma visiems darbams skirti 2 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Tiesa, kol kas neaišku, kokiomis dalimis. Lėšos skiriamos universiteto infrastruktūros gerinimui, studijų proceso optimizavimui ir konsolidavimui, dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimui, vidinių universiteto procesų valdymo gerinimui.
