Vos prieš porą dešimtmečių niekas nebūtų galėjęs patikėti, kad Kaune
rinkimus gali laimėti ne konservatorių kandidatai. Rinkėjai pyko dėl
apleisto miesto ir valstybės, plūdo žodžio nesilaikančius politikus,
tačiau rinkimų dieną vėl reiškė paramą konservatoriškų pažiūrų žmonėms.
Kai jau visai neteko vilties būti išgirsti, į miesto mero kėdę pasodino
"ubagų karalių" V.Šustauską. Kitų miestų gyventojai leipo juokais,
tačiau kauniečiai nusprendė eiti iki galo ir išsiuntė skandalistą
padirbėti į Seimą.
2002-aisiais V.Šustauskas sumanė dalyvauti net prezidento rinkimuose,
tačiau labai jau stiprūs varžovai pasitaikė, o vien kauniečių balsų jam
neužteko sudrebinti politinę areną.
Pastarąjį kartą dėl balsavimo rezultatų kauniečiai gėdą turbūt jautė po
2012-aisiais vykusių Seimo rinkimų, mat daugiausia jų balsai lėmė, kad
įstatymų leidėja tapo skandalingoji teisėja N.Venckienė bei keli jos
įkurto "Drąsos kelio" veikėjai.
Vienmandatėse rinkimų apygardose šios partijos atstovai nusileido tik
dar daugiau rinkėjų simpatijų vėl sulaukusiems konservatoriams.
Dabar jau turbūt niekas nenorėtų viešai prisipažinti, kad kadaise savo
balsą atidavė už V.Šustauską arba N.Venckienės sėbrus.
Dar kartą kauniečių pasirinkimas pagrindiniu apkalbų taikiniu tapo
2015-ųjų pavasarį, kai pirmą kartą vykusių tiesioginių rinkimų metu
Kauno meru tapo V.Matijošaitis. Tąkart aptarinėjant miesto ateitį
dažniausiai nuskambėdavo išvada, kas dabar Kaunui jau tikrai gresia
griūtis.
Miestas nesugriuvo. Priešingai -- jau pirmaisiais metais po valdžios
virsmo kauniečiai išvydo tokių pokyčių, kokių net nesapnavo nuo pat
nepriklausomybės atkūrimo. Į Kauną pavydžiai žvelgė visų kitų didžiųjų
šalies miestų gyventojai ir net merai.
Nepaisant kelių nedidelių mero kluptelėjimų pirmosios kadencijos metu,
kauniečiai per šiemet kovą vykusius rinkimus leido V.Matijošaičiui
iškovoti triuškinamą pergalę. Jau pirmajame ture jis surinko apie 80
proc. rinkėjų balsų.
Rezultatas nekelia abejonių, kad kauniečiai visiškai pasitiki
V.Matijošaičiu ir jo komanda. Tai kas atsitiko, kad jie visiškai
nepaisė jo raginimų per pirmąjį prezidento rinkimų turą balsuoti už
valstiečių atstovą premjerą S.Skvernelį? Balsavimo rezultatai Kaune
pernelyg nesiskyrė nuo kitų šalies miestų, kurių gyventojai simpatijas
reiškė G.Nausėdai ir I.Šimonytei.
Tiesiog kauniečiai turbūt išmoko tikroviškiau vertinti žmones, kuriems
patiki kelis artimiausius metus spręsti miesto bei valstybės reikalus.
Jie puikiai mato V.Matijošaičio darbo rezultatus mieste ir už tai
atsilygino jam balsų lavina, tačiau svarbiausiame šalies poste norėjo
matyti visai kitą žmogų, negu siūlė Kauno meras.
O juk pagundų būta. Štai vienas kandidatų M.Puidokas -- tikras
kaunietis, kuris niekada neišsižadėjo sąsajų su gimtuoju miestu ir net
lyginamas su naujuoju Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu.
Arba filosofas A.Juozaitis, mėginęs pažadinti tautinius bei patriotinius
jausmus, kurie kauniečiams niekada nebuvo svetimi.
Nereikėtų užmiršti ir I.Šimonytės, kuri rinkimuose dalyvavo su
konservatorių vėliava.
Antrajame prezidento rinkimų ture Kauno gyventojai balsavo taip, kaip ir
visa Lietuva, -- už ekonomistą G.Nausėdą. Nei pernelyg džiūgaudami, nei
liūdėdami. Svarbiausia -- pirmadienį ryte jų nekankino pasirinkimo
pagirios.
Tokie rezultatai suteikia progą padaryti kelias svarbias išvadas.
Pirma -- kauniečiai nebenori stebinti ir juokinti visos šalies
patikėdami valdžią žmonėms, neturintiems jokių sugebėjimų tai daryti.
Antra -- jie galvoja savo galva ir net numylėto miesto mero
V.Matijošaičio nuomonė ne visada lemia pasirinkimą.
Trečia -- Kaunas vis tvirčiau atsikrato konservatorių rėmėjų įvaizdžio
ir pastariesiems bus labai sunku susigrąžinti turėtas pozicijas.
Kauniečiai jau nebenori būtų vadinami maištautojų sostine?
„Laikinoji sostinė“
