Pokyčiai būtini
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta diskusija „Rinkimų teisės aktų praktinis įgyvendinimas: kur ir kodėl dažniausiai klystame?“, skirta rinkimų rezultatams ir eigai aptarti.
A.Širinskienė kalbėjo, kad tam tikrų pokyčių rinkimų laikotarpiu ir pačioje rinkimų sistemoje ateityje tikrai reikės. Labiausiai jai užkliuvo neaiškus rinkimų agitacijos ir reklamos draudimo laikotarpis.
„Visuomeninio transliuotojo eteryje reklama draudžiama nuo 2015 m., tačiau politinė reklama yra teisėta, nes jos galimybę numato įstatyme įtvirtinta išimtis: LRT programose gali būti skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
Toks reglamentavimas laikytinas teisės spraga, kadangi sukuriamos sąlygos, kurioms esant politinė reklama transliuojama atlygintinai ir visuomeniniam transliuotojui yra pelninga“, – sakė A.Širinskienė.
Šiandien specialioje „Lietuva tiesiogiai“ transliacijoje – V. Pranckietis, E. Gentvilas, T. Tomilinas, P. Urbšys ir T. Ignatavičius. Žiūrėkite 20:00 per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Visuomeninio transliuotojo eteryje skleidžiama politinė reklama, jos nuomone, gali klaidinti LRT žiūrovus, klausytojus ar skaitytojus. Ji gali sudaryti įspūdį, kad visuomeninis transliuotojas propaguoja vieną ar kitą politinę jėgą, kai tuo tarpu visuomeninio transliuotojo paskirtis skatina išlikti politiškai neutraliu.
„Visuomeninis transliuotojas gauna biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, dėl to jo galimybė uždirbti pelną iš rėmimo pranešimų iškreipia reklamos rinką, sukuria nelygiavertes konkuravimo sąlygas rinkos dalyviams ir gali būti vertinama kaip valstybės pagalba, kelianti abejonių dėl jos atitikimo Europos Sąjungos teisei.
Rinkos dalyviai, žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos bei atskiros žiniasklaidos priemonės yra pateikusios savo kreipimąsi Seimui, atkreipdamos dėmesį į šias problemas“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Anot jos, rinkimų agitacijos draudimas, kuris prieš rinkimus įsigalioja naktį iš penktadienio į šeštadienį, turi daugybę neaiškumų ir kelia abejonių, kodėl jis nėra įvedamas ir prasidėjus išankstiniam balsavimui. A.Širinskienės teigimu, jeigu nepavyksta sureguliuoti, agitacijos ir reklamos draudimą apskritai reikėtų atšaukti.
„Greičiausiai šiuo atveju tą lygiateisiškumo užtikrinimą padėtų išspręsti reklaminės tylos laikotarpio panaikinimas arba sumažinimas. Reklamos nebuvimo mes nesugebame užtikrinti ir įstatymas leidžia tų stendų (iškabintų dar iki reklamos draudimo, – red.) buvimą, tačiau kitų reklamos formų tą dieną neleidžia.
Manau, kad tiesiog reikėtų peržiūrėti Europos valstybių praktiką. Kiek žinau, ne visur yra tokie tylos periodai, kaip turime mes. Vis dėlto, kiekvieno rinkėjo balsas yra vienodas nepriklausomai nuo to, kurią dieną jis atiduotas“, – neteisybę tarp balsuojančių ir anksto ir rinkimų dieną įžvelgė A.Širinskienė.
Išsakė pastabas
Anot jos, nors rinkimų agitacijos ir reklamos draudimo laikotarpiu neleidžiama jokia politinė reklama žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, būtent pastarojoje ervėje jos pasitaiko daugiausia. „Situacija su „Facebook“ reklama yra pakankamai kritinė. Tą teko matyti pačiai“, – pabrėžė parlamentarė.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į politinę reklamą nacionalinio transliuotojo (LRT) eteryje: šiame kanale ji buvo ištransliuota ir draudiminiu laikotarpiu, tačiau LRT išvengė bet kokių nuobaudų, užteko tik atsiprašyti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė sukritikavo ir VRK darbą, akcentuodama, kad VRK neturi skundų nagrinėjimo terminų ir dėl to lieka neaišku, kada yra išnagrinėjami įvairūs rinkimų pažeidimai ir skundai.
„Visos kitos institucijos, pradedant VTEK, turi skundų nagrinėjimo terminus. Jie duoda tam tikrą aiškumą“, – pabrėžė ji.
Su šia kritika sutiko ir pati VRK komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, kuri akcentavo, kad VRK jau yra pateikusi siūlymus skundus nagrinėti tris arba šešis mėnesius, jeigu byla užtrunka ilgiau ir jai reikalingi įvairūs pratęsimai.
Tiesa, anot VRK pirmininkės, tuomet tektų plėsti komisijos sekretoriatą ir prašyti daugiau etatų.
VRK – be partijų narių
Į šiuos pasiūlymus sureagavo ir A.Širinskienė.
„Terminai, kuriuos komisijos pirmininkė paminėjo, kaip suprantu jie yra siūlomi perimti iš Seimo kontrolierių ir VTEK, kas laiko prasme yra pakankamai logiška ir bent jau įneša tą aiškumą, kurio trūksta, kada tyrmai užtrunka metus ir daugiau...
O etatai, be abejo, yra finansavimo ir darbo pasidalinimo klausimas. Esu iš tų žmonių, kurie kartais stebi VRK posėdžius, ir svarstant vienos partijos dotacijas buvo labai keista žiūrėti, kaip VRK nariai, kolegialus organas, stumdo vienas nuo kito su ganėtinais vaikiškais paaiškinimais darbus, kuriuos jie turi padaryti. (...)
Manau, kad atsiranda ir personalijų klausimas ir gal dar grįžčiau prie to, nuo ko mes pradėjome ir 2016 metais, tai klausimas, ar VRK tikrai tikraisiais nariais kolegialaus organo turėtų būti partijų atstovai, nes natūraliai tada atsiranda politinė konkurencija, politiniai susitarimai, tam tikras stumymasis ir to realaus darbo ir sprendimų priėmimo mažėja“, – svarstė A.Širinskienė.
„Na, pripažinkime, labai keistai atrodo, kai VRK narys per posėdį pasako, kad jis balsuoja taip, kaip jį partija įgaliojo, tai apie kokį objektyvumą tada mes kalbame“, – kritikavo parlamentarė.
Trūksta finansavimo
TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad VRK problemų esmė esą yra visai ne partijų narių dalyvavimas jos veikloje, bet kiti aspektai.
„Esminė problema, kodėl VRK turi problemų su tyrimais, kurie užtrunka ilgai, atsiranda nekompetencijos momentų, yra dėl to, kad VRK yra finansuojama labai nepakankamai. Dabartinis biudžetas yra apie aštuoni milijonai. Tai valstybės biudžete tai yra ganėtinai menka institucija.
Jeigu VRK biudžetas galėtų būti bent du kartus didesnis, o tai reikštų, kad VRK galėtų turėti profesionaliai dirbančius narius, o ne tik ateinančius į posėdžius ir gaunančius kelis šimtus eurų, bet ir normaliai dirbančius nuo ryto iki vakaro ir tiriančius tai, ką reikia tirti“, – siūlė jis.
