Antradienio pratybose dalyvavo visos specialiosios tarnybos: Lietuvos policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Greitosios medicinos pagalba, Lietuvos kariuomenė, Radiacinės saugos centras bei Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai ir darbuotojai.
Pratybų tikslas – stebėti, kaip civilinės saugos subjektai veikia įvykus sprogimui, kuomet sprogsta savadarbis sprogmuo, užtaisytas radioaktyviom medžiagom.
Mokymų metu buvo imituojamos futbolo varžybos, kuomet žiūrovų tribūnose sprogo savadarbis sprogmuo, kaip vėliau nustatyta, vadinama „nešvari“ bomba, kuri buvo radioaktyvi. Pagal scenarijų, dalis tribūnose sėdėjusių „žiūrovų“ sprogimo metu žuvo, kita dalis – smarkiai sužeisti. Buvo galima matyti aimanuojančius žmones su nutrauktom galūnėm, kurie reikalavo medikų pagalbos.
Neilgai trukus į įvykio vietą suvažiavo visos specialiosios tarnybos. Medikai tuojau pat suteikė sužeistiesiems pirmąją pagalbą ir išgabeno sužeistuosius iš įvykio vietos. Atvykę ugniagesiai ir „Aro“ komanda aptiko ir tyrė sprogimo židinį.
Į įvykio vietą atvykusios tarnybos turėjo daug užduočių: sprogimo židinio aptikimas, identifikavimas, likvidavimas, aptvėrimas, pirmoji pagalba nukentėjusiems asmenims, jų išvedimas iš įvykio vietos, kitų žmonių evakavimas iš stadiono, aplinkinių gyventojų informavimas ir kt.
„Kaip matome iš praktikos užsienio valstybėse, įvairių įvykių atsitinka, todėl mes privalome būti pasiruošę tokiems arba panašiems įvykiams. Todėl mes šiandien bandėme parodyti, kaip mes esame pasiruošę, kokie mes esame geri ir mūsų tikslas buvo išbandyti ir atlikti visas procedūras, ir pasižiūrėti, ką reikia tobulinti, ką reikia daryti ir kokios yra spragos.
Po kiekvienų tokių mokymų kaip šie, rengiamas aptarimas, išsakomos pastabos, pasiūlymai ir tobulinamos procedūros“, – pratybas komentavo Policijos departamento generalinis komisaras Linas Pernavas.
Mokymus stebėjo specialiųjų tarnybų atstovai, kurie vertino reakciją į situaciją ir rašė pastabas. Po pratybų vyksta bendras aptarimas, kurio metu sprendžiamos buvusios spragos ir sprendžiama, ką galima būtų tobulinti.
„Kaip ir pratybose, taip ir realiose situacijose, didžiausia bėda – informacijos suvaldymas. Kiekvienas turi po gabaliuką savo žinių, informacijos ir kažkam reikia visa tai surinkti, sudėti ir padaryti išvadas. Tai, kiek žinau, dabar vyksta tas pratybų etapas, kuomet bandoma visų turimas žinias sudėti į vieną vietą ir priimti teisingą sprendimą“ – komentavo PAGD pajėgų valdymo valdybos veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šiukšta.
O „Aro“ vadovas Viktoras Grabauskas patarė, ką daryti žmonėms, jeigu ištiktų toks įvykis:
„Jeigu jie žino, kad tai yra radiacija, visų pirma, jie turėtų pasistengti niekur neišsibėgioti ir būti tam tikrose zonose, kad juos būtų galima deaktyvuoti, tai reiškia nuprausti, kad jie būtų neužteršti radiacija. Jeigu jie yra jau grįžę namo, tai būtinai vis tiek reikia klausytis ir pranešimų per televiziją ar radiją, kur dažnai yra sakoma, ką jie turi daryti.
Dažniausiai tuomet siūloma nusirengti drabužius, sudėti į maišus, dažniausiai yra pasakoma, kad apsipraustų, bet visą laiką, jeigu kas, jie turi kreiptis į gydymo įstaigas ir praneštų, kad jie buvo tose vietose“.
