L. Kukuraitis gali krautis lagaminus: S. Skvernelis jo postą pažadėjo kitiems

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderiais Gediminu Kirkilu ir Andriumi Palioniu. Po susitikimo G.Kirkilas teigė, kad su naujai išrinktuoju prezidentu kalbėjosi apie esamą politinę situaciją, koalicijos formavimąsi, tačiau taip ir neatskleidė, ar perims Seimo pirmininko postą iš Viktoro Pranckiečio ir kieno ši idėja buvo.

LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>Lrytas.lt koliažas
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>Lrytas.lt koliažas
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 4, 2019, 2:27 PM, atnaujinta Jun 4, 2019, 4:41 PM

G.Kirkilas pridūrė, kad premjeras Saulius Skvernelis jau sutiko, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postas atitektų būtent socialdarbiečiams.

„Iš esmės ministras pirmininkas sutinka su tuo, kad tai priklausytų mums, kaip socialdarbiečiams“, – tvirtino jis.

Turi planą „B“

LSDDP Seime turi 11 vietų ir dalyvauja formuojant valdančiąją daugumą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT).

G.Kirkilas kalbėjo, kad koalicijai būtinai reikia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) prisijungimo, nes kitaip tokia koalicija neturės daugumos Seime.

„Kol jie nepatvirtins, mes neturėsime daugumos. Juk šitas derybas pradėjome dėl to, kad turėtume daugumos Vyriausybę, o ne dabartinę, kuri, aišku, labai naudinga opozicijai, kai galima išiminėti korteles, blokuoti įstatymus.

Tokiomis sąlygomis, ypač prieš rinkimus, jokia valdančioji koalicija dirbti negali“, – aiškino G.Kirkilas.

Tiesa, jis teigė esąs įsitikinęs, kad LLRA-KŠS tikrai prisijungs prie valdančiųjų, o jei ir ne, koalicijos partneriai neva turi planą „B“.

„Mes turime planą B, bet anksti apie tai kalbėti, nes tai pablogins mūsų derybų sąlygas“, – kalbėjo socialdarbiečių lyderis.

Anot G.Kirkilo, galutinai koalicija galėtų būti suformuota kitą savaitę, kai penktadienį dėl jungimosi į koaliciją apsispręs LLRA-KŠS.

Apie ką kalbėjosi?

G.Kirkilas papasakojo, apie ką kalbėjosi ir su naujuoju prezidentu G.Nausėda.

„Daugiausia mes kalbėjome (apie Europos reikalų komitetą, – red.). Kadangi aš vadovauju Europos reikalų komitetui, tai yra pagrindinis darbas, kaip žinote, jis duoda mandatus visoms taryboms, visiems Vyriausybės nariams, taip pat ir prezidentui.

Aš šiek tiek papasakojau, kaip vyko iki šiol darbas su prezidente“, – pasakojo G.Kirkilas, pridurdamas, kad panašu, jog G.Nausėda aktyviau bendradarbiaus su Seimu, nei tai darė D.Grybauskaitė.

Paklaustas, ar jis išties taps naujuoju parlamento vadovu, ar visgi kas nors keičiasi, G.Kirkilas tikino, kad viskas priklauso nuo derybų rezultato.

„Derybos yra derybos. Kol nesusiderėjai dėl visko, nieko negali pasakyt. Jokių pokyčių nėra, yra tik memorandumas, kurį žinote, ir niekas po to nepasikeitė“, – nedaugžodžiavo jis.

„Yra tradicinis dalykas, kada tariasi partijos, ir didžiausiai partijai tenka ministras pirmininkas, antrai tenka Seimo pirmininkas“, – pažymėjo socialdarbietis.

Turėjo ne vieną susitikimą

Dar prieš šį susitikimą G.Nausėda susitiko ir su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu. Šis teigė, kad žvalgyba nefiksavo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.

Pirmadienį Prezidentūroje pas naujai išrinktą prezidentą lankėsi ir valdančiųjų LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis bei opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Praėjusią savaitę, penktadienį, su G.Nausėda susitiko ir apie savo ateities perspektyvas toliau vadovauti Vyriausybei kalbėjosi premjeras Saulius Skvernelis.

Parlamento vadovu turėtų tapti G. Kirkilas

Po prezidento rinkimų valstiečiai ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl koalicijos su LSDDP bei TT partijomis. Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, primena naujienų agentūra BNS.

Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka socialdarbiečiams, tiksliau, juo esą turėtų tapti G.Kirkilas. Valstiečių deleguotas Seimo pirmininkas V.Pranckietis atsistatydinti atsisako.

Pats G.Kirkilas antradienį Seime teigė, kad visos pozicijos dabar yra ant derybų stalo. „Tai derybinis kausimas. Visos pozicijos šiuo metu yra ant derybų stalo“, – į klausimą, ar gali atsisakyti parlamento vadovo pozicijos, atsakė G.Kirkilas.

Klausiamas, ar derybų metu gali būti keičiamas valstiečių, socialdarbiečių ir tvarkiečių pasirašytas memorandumas, G.Kirkilas atsakė: „Derybos baigsis dėl visko, tada bus sutarta dėl visko arba dėl nieko“.

„Man jokie postai nesvarbūs, man svarbu, kad būtų tvirta koalicija, kuri yra susaistyta tinkama atsakomybe, jei to nebus, nebus tvirtos koalicijos“, – į klausimą, kiek jam svarbu, kad socialdarbiečiai gautų parlamento pirmininko postą, atsakė G.Kirkilas.

Socialdemokratų ir darbo partijos pirmininko G.Kirkilo teiginiai dėl „socialdarbiečiams“ esą pažadėto socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio yra netiesa, teigia premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

„Antrą kartą, jau trečią kartą viešai pasako G. Kirkilas, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija jiems yra pažadėta. Tai yra netiesa. Nėra pažadėta socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jokia kita ministerija“, – BNS sakė S.Malinauskas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol su potencialiais koalicijos partneriais nėra susitarta nei dėl ministerijų, nei dėl ministrų keitimo.

„Tikrai šiuo metu nėra susitarta nei dėl vienos ministerijos ir nei dėl vieno ministro keitimo. Viskas, kas šiuo metu yra įvykę, tai yra pasirašytas memorandumas – ketinimų protokolas.

Tai tik pirmas žingsnis. Jis visiškai neįpareigojantis. Memorandume nurodytas pasitikėjimas S.Skverneliu ir socialdemokratų darbo partijai yra skiriamas Seimo pirmininko postas, tačiau ir tai yra derybų klausimas“, – teigė premjero patarėjas.

Anot jo, pirmiausia būtina ne dalintis postus, o užtikrinti Vyriausybės programos vykdymą.

„Ir tik po to, kai į visus klausimus atsakoma, tada mes galime kalbėti apie konkrečias kvotas, postus ir konkrečius ministrus“, – sakė S.Malinauskas.

Jis teigia, kad vyksta „intensyvūs“ pokalbiai tiek su Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiek su „socialdarbiečiais“, tiek su „tvarkiečiais.

„Neoficialiai išsakyti norai, kad kai kur visos trys politinės jėgos yra įvardinusios tam tikrą ministeriją – ne po vieną pretenduoja ir net ne po du į vieną ministeriją“, – teigė S.Malinauskas.

„Kol kas vyksta tik pokalbių lygyje“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.