„Dabar nėra to (nepasitikėjimo – BNS) klausimo, kadangi nesibaigė derybos, ir keistai pristatomas derybų procesas, nes atrodo, kad šnekama apie vieną asmenį, šnekama ne apie asmenis, šnekama apie pozicijas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
„Lygiai kaip 2016 metais buvo suderėta, kad ta pozicija priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tai dabar sudarant koalicinę sutartį tai gali pasikeisti. Kai žmogus susitapatina su pozicija, tada įvyksta tokios keistos interpretacijos“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
R. Karbauskis tikėjosi, kad sudarius koalicinę sutartį ir perdavus Seimo pirmininko postą, V. Pranckietis susipras trauktis pats. Kol kas jis atsisako tai padaryti.
„Pirmiausiai bus koalicinė sutartis sudaryta, tada jis (V. Pranckietis – BNS) labai aiškiai supras, kad, jei ta sutartis nebus vykdoma, koalicijos nebus, apie tai buvo šnekama šiandien frakcijų bendram susitikime“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Anot jo, parašai dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu nėra renkami. „Parašų dar nerenkam, koalicinė sutartis nesudaryta, tikimės, kad pirmadienį įsijungs Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – sakė R. Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis vertindamas situaciją sakė, kad „politinis procesas vyksta, kuris yra ne pirmas ir ne paskutinis“.
Klausiamas, kaip vertina atsistatydinti atsisakančio V. Pranckiečio veiksmus, S. Skvernelis sakė: „Aš nenorėčiau vertinti nei vieno valstybės pareigūno veiklos, dabar pradžia derybų, vyksta derybos ir priklausys nuo derybininkų, kaip ką susiderės“.
Premjeras neprognozavo, kaip baigtųsi balsavimas dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu, jei toks būtų surengtas.
„Jeigu, kas būtų tai būtų, kol kas nekalbėkime apie tai“, – sakė premjeras.
Po prezidento rinkimų „valstiečiai“ ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl koalicijos su Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“. Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.
Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“.
„Valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsistatydinti atsisako.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių. Sprendimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Trys opozicinės frakcijos nedalyvaus Seimo pirmininko atstatydinimo procedūroje
Trys opozicinės Seimo frakcijos nusprendė nedalyvauti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo procedūroje, jeigu tokia vyks.
Tokį sprendimą antradienį priėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijų seniūnai.
„Jeigu yra valdančioji dauguma, jeigu ji yra veikianti, tai tegu patys ir priima tokį sprendimą. Juoba, kad kalbame apie asmenybes, jiems ir paliktume šį sprendimą“, – BNS sakė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anksčiau didžiausia Seimo opozicinė konservatorių frakcija buvo nusprendusi Seimo vadovo atstatydinimo procedūroje nedalyvauti.
„Buvo diskusija, išsami, ilga. Nuspręsta, kad frakcija nedalyvaus tuose sprendimuose, kurie susiję su koalicijos formavimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Pono Pranckiečio atveju mes esame neįtikinti, nei nelabai žinome aiškių motyvų, kodėl jį reikėtų patraukti arba pareikšti nepasitikėjimą juo, todėl mes balsavime, jeigu toks būtų, ketiname nedalyvauti“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė nematanti svarių argumentų, kodėl reikėtų atstatydinti Seimo vadovą.
„Matome tam tam tikrus asmeninių nesutarimų, simpatijų-antipatijų klausimus, o valstybinės reikšmės klausimai tikrai neturėtų būti sprendžiami Seimo lygyje atstatydinant svarbius pareigūnus“, – teigė ji.
Po prezidento rinkimų „valstiečiai“ ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl koalicijos su Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“. Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.
Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“.
„Valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsistatydinti atsisako.
Atleisti parlamento vadovą būtų galima tik pareiškus jam nepasitikėjimą ir, jeigu per slaptą balsavimą, už tai būtų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Pasak G. Landsbergio, konservatoriai taip pat nutarė nedalyvauti Seime svarstant rentų parlamentarams projektą.
„Lygiai taip pat jeigu kils rentų klausimas, kuris netikėtai atsirado eteryje, mūsų supratimu, tai yra „socdarbiečių“ sąlyga formuojant koaliciją, tas klausimas nuo 2007 metų nebuvo keliamas, jeigu jis atsirastų darbotvarkėje, mes to klausimo svarstyme ir priėmime nedalyvautume“, – sakė G. Landsbergis.
Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ praėjusią savaitę pranešė, kad su kitomis frakcijomis tarsis dėl galimybės įteisinti rentas Seimo nariams.
Naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad svarstoma vieną kadenciją dirbusiam Seimo nariui mokėti 30 proc. atlyginimo siekiančią rentą, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc., jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Panaši iniciatyva svarstyta ir 2007 metais, bet kilus kritikos bangai Seimo nariai rentų neįteisino.
Nepritariantis Seimo narių rentoms antradienį pareiškė ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.
