Saulius Skvernelis vis dar tyli, nors išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda šiandien pranešė, jog matytų S.Skvernelį premjero poste, tačiau pridūręs, kad ir čia nepakeičiamų nėra.
Tuo tarpu koalicija ir toliau dalinasi postais. Socialdarbiečių vadovas teigia, kad su S.Skverneliu jau sutarta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis atiteks jiems.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare Rima Baškiene, Socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu bei apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
– Pone Kirkilai, jūs kaip ir kandidatas į visus įmanomus postus, jei pavyktų išsiderėti. Tai dabar jūs kandidatas į Seimo pirmininko postą, o gal jau į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą?
– (G.Kirkilas) Dar dėl nieko nėra suderėta. Mes tik preliminariai kalbėjome, o derybos yra toks dalykas – suderėta tada, kada dėl visko suderėta. Todėl dar nuo deklaracijos ar memorandumo ilgas kelias. Mes tik pasakėme savo pageidavimus.
– Ultimatumus, neva Seimo pirmininko postas turi atitekti socdarbiečiams ir jūs esate tas kandidatas.
– (G.Kirkilas) Aš nevadinčiau, kad čia ultimatumas. Tai yra pradinis derybų memorandumas.
– R.Karbauskis taip vadina.
– (G.Kirkilas) Visi čia turi savo vertinimus. Aš manau, kad čia visiškai klasikinė situacija, kuri nuo 2000 m. buvo tokia, kai buvo formuojamos koalicijos. Čia nieko naujo nėra.
– Ką reiškia klasikinė situacija?
– (G.Kirkilas) Kuomet didžiausiai partijai tenka ministras pirmininkas, antrai partijai tenka Seimo pirmininkas.
Tiesą sakant, vieną kartą buvo to atsisakyta 2004 m., kuomet Darbo partija buvo didžiausia, bet atsisakė ministro pirmininko, juo tapo Algirdas Brazauskas, bet jie turėjo Seimo pirmininką.
– 2016 m. jūs jau kažką susitarėte – turite ir ministrų, ir komitetų pirmininkų. Ir dabar staiga kažkas sugalvojo, kad reikia persiderėti ir jūs teikiate ultimatumus, kaip antroji pagal dydį partija.
– (G.Kirkilas) Jokių ultimatumų mes neteikiame. Tai yra klasikinė pradinė derybų fazė. Dabar kodėl reikia iš naujo derėtis – manau, kad prieš rinkimus, turint de facto mažumą, dirbti tikrai bus labai sunku.
Todėl mes norime sudaryti daugumą ir į ją gali ateiti ir ketvirta partija. Dėl visų pozicijų yra deramasi.
– Dėl visų, išskyrus Seimo pirmininko. Seimo pirmininko pozicija nėra susijusi su Vyriausybės formavimu.
– (G.Kirkilas) Dėl visų pozicijų.
– Jūs pats pretenduotumėte į kažkurį iš tų postų?
– (G.Kirkilas) Kaip jūs matote, visur galiu pretenduoti.
– G.Nausėda šiandien labai aiškiai pasakė: netvirtins ministrų, kurie ateis tik pagal partinę priklausomybę, kurie neturi reikiamų kvalifikacijų ir yra paskirti tik dėl to, kad kažkas taip nusprendė arba dėl noro likusius pusantrų metų pabūti politikoje.
– (G.Kirkilas) Aš nemanau, kad tokie ministrai bus siūlomi. Mes tokių ministrų tikrai nesiūlysime. Manau, kad apskritai jeigu bus suformuota koalicija, kokią mes įsivaizduojame, ministrų kabinetas prezidentui bus siūlomas in corpore.
Bet prieš tai bus neformalios konsultacijos su prezidentu. Yra kai kurios pozicijos, kurios prezidentui yra labai svarbios, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministro.
Bet Vyriausybę vis tiek siūlome in corpore. Kada yra keičiami visi ministrai, yra šiek tiek kitas prezidento vaidmuo.
– Ponia Baškiene, jūs turbūt girdite, kaip šiuo atveju yra pateikiama – jeigu bus suformuota koalicija, kokią mes siūlome. Suprantu, kad jūsų koalicijos partneriai neketina nuolaidžiauti valstiečiams dėl postų?
– (R.Baškienė) Yra sudarytos derybinės grupės – tiek valstiečių, tiek socdarbiečių, tiek „Tvarkos ir teisingumo“. Kaip kolega minėjo, prisijungs, tikėtina, ir Lenkų rinkimų akcija.
Derybinė grupė ir sprendžia kartu. Natūralu, koalicijos partneriai išsako pageidavimus, tai jų pozicija, funkcijos.
Mes, valstiečiai, jaučiamės šiek tiek sumažėję, tai buvo mūsų pačių problema, kad frakcija sutirpo.
Bet dabar reikia susiderėti iš naujo tam, kad turėti stabilią daugumą, galėti įgyvendinti Vyriausybės programą.
– Ar jūs suprantate, kad jus šantažuoja?
– (R.Baškienė) Ne, nenorėčiau sutikti. Čia yra derybos, dėl kurių bus tariamasi. Derybų pradžia, kaip jau minėjote memorandumą, tik raidė A, toliau tęsiamos derybos dėl ministrų pozicijų, komitetų ir t.t.
– Bet niekas nekalba apie kitus postus.
– (R.Baškienė) Kalbės. Tai yra tik pradžia. Tikrai mes neakcentuojame, kad derybos jau pasirašytos, kad jau sutartis – tai yra ketinimų protokolas, memorandumas.
Taip, tai yra pradžia. Bet derybų baigtyje mes, galbūt, galėsime džiaugtis, kad surastas sprendimas, turint pagrindinį tikslą – veikti kartu labai atsakingai, įgyvendinti programą, tas reformas, kurias pradėjome, ir užtikrinti stabilumą valstybėje.
– Man kyla klausimas, kas diktuoja sąlygas, vykstant šioms deryboms?
– (R.Baškienė) Sąlygos yra sutartinis dalykas. Ir vieni pasako savo pozicijas, ir kiti – natūralu, kad koalicijos partneriai turi ir gali.
Kaip minėjo kolega, tą patirtį, kurią mes Seimų istorijoje matėme ir žinome dėl ministro pirmininko, Seimo pirmininko pozicijų.
Taip, dabar turėjome tą, ką turėjo valstiečiai išsiderėję, bet pasikeitusi situacija.
Politikoje nėra nei amžinų postų, nei amžino buvimo vienoje ar kitoje pozicijoje. Dabar, pasikeitus pozicijai, reikia ieškoti naujų galimybių. Naujo susitarimo, kad veikti kartu.
– Pone Bruveri, kas čia diktuoja sąlygas?
– (V.Bruveris) Niekas, jeigu suprastume žodį „diktatas“ tradicine prasme, kad yra kažkoks supergalios centras, kuris dabar žaidžia pirmuoju numeriu, absoliučiai dominuoja ir diktuoja žaidimo taisykles.
Iš čia ir tas neaiškumas, kad yra toks pakrikimas, yra atsiradę net keli galios centrai. Aišku, vienas iš jų yra koalicijos partneriai, socialdarbiečiai ir „tvarkiečiai“, kurie yra pajutę valstiečių susilpnėjimą, apie kurį kalba ir R.Baškienė, ir savo spaudos konferencijoje šiandien prezidentas elektas G.Nausėda.
Kaip apie vieną iš priežasčių šitos politinės suirutės ir krizės – kad valstiečiai yra susilpnėję po rinkimų, sumažėjusi jų frakcija aritmetiškai.
Bet vienas iš pagrindinių susilpnėjimo šaltinių yra vidinės jų rietenos, konfrontacija ir konfliktas tarp premjero S.Skvernelio ir partijos pirmininko R.Karbauskio.
G.Kirkilas nebūtų G.Kirkilu, jeigu nebandytų pasinaudoti situacija, „išsimušti“ daugiau kažkokios įtakos, postų.
Didelė šio reikalo dalis yra pakibusi ant gana juokingos situacijos, kad vyrai, susirinkę praeitą savaitę Vyriausybėje nusprendė, kad vis dėlto Seimo pirmininko postą perleis socialdarbiečiams ir labiausiai buvo tikėtina, kad tai bus G.Kirkilas.
V.Pranckiečiui įsikibus to posto, pasidarė nelabai aišku, kokia gali būti jėgų pusiausvyra pačioje valstiečių frakcijoje ir kokia baigtis, jeigu vyktų nepasitikėjimo procedūra.
Šiomis dienomis mes ir girdime intensyvią retoriką apie tai, kad dėl nieko nesuderėta, visos pozicijos atviros, dėl visko bus deramasi.
Tarsi, suprask, nebuvo sutarta iki galo dėl Seimo pirmininko. Visur daugmaž yra pakrikimas ir svarbiausia, kad tas pakrikimas yra pagrindinės valdančiosios jėgos valstybėje viduje. Iš čia ir yra tas neaiškumas.
– (R.Baškienė) Norėčiau nesutikti. Nei pakrikimo jaučiasi, mes tiesiog dirbame, užtikrindami kiek įmanoma Seimo darbą ir frakcijos veikimą taip pat.
Nesantaikos aš tikrai neįžvelgčiau ypač tarp ministro pirmininko ir R.Karbauskio.
Beje, ir Seimo pirmininką tiek R.Karbauskis ir mes visi vertiname teigiamai, matome jo išaugimą, lyginant kadencijos pradžią ir dabar.
Tačiau reikia suprasti, kad politinė situacija yra pasikeitusi ir joje reikia rasti geriausius sprendimus.
– Ponia Baškiene, kai bus klausimas, susijęs su jūsų postu ar dar kažkuo, taip pat galvosite? Jeigu vieną sykį nutinka taip, kaip šiuo atveju gali nutikti su V.Pranckiečiu, nereiškia, kad ateityje taip nebus.
– (R.Baškienė) Jeigu taip būtų, aš jau būčiau priėmusi sprendimą ir pasakiusi: vardan koalicijos darbo, sklandaus mūsų darbo ir atsakomybės prieš žmones, pareigos nėra esminis dalykas.
Ir aš atsistatydinčiau, kad koalicija būtų suformuota ir kad galėtų veikti sėkmingai ir darbingai. Tai yra svarbiausia. Komandos žmogus mato ne savo asmenį, o veikimą kartu.
– Pagrindas turi būti, sutinkate?
– (R.Baškienė) Motyvuotas pagrindas, jeigu atstatydinti. O jeigu pats žmogus supranta, kad jo atstatydinimas gali sustiprinti koaliciją, juo labiau, žinant, kad ateitų patyręs kolega ir likusį laikotarpį vadovautų, tai nėra priežastis.
– (G.Kirkilas) Pagrindas – šiuo metu valdančiosios koalicijos de facto nėra. Ir pagrindas yra nauja koalicija, prie kurios dar prisijungs vienas narys.
– O kas naujai koalicijai draudžia būti su tuo pačiu Seimo pirmininku?
– (G.Kirkilas) Niekas nedraudžia. O kodėl dabar Seimo pirmininko pozicija yra tokia svarbi? Kodėl mes nekalbam apie ministrus?
– Tai kad jūs nekalbate apie tai.
– (G.Kirkilas) Jūs sakot: ministrai, kurie neteiks, kurie gerai dirbo, tai čia ne problema. O Seimo pirmininkas yra problema. Kodėl viena pozicija yra problema?
– (V.Bruveris) Aš girdžiu ir suprantu tą logiką, kurią dėsto ponas Karbauskis ir kompanija, kai sako, kad keičiasi politinė situacija, koalicija, politinė konfigūracija ir susitarimai.
Seimo pirmininko postas prieš 2 metus buvo viena iš susitarimo iki šiol galiojusių dalių. Dabar jo nėra, Seimo pirmininkas turėtų suprasti besikeičiančią situaciją, politinę logiką ir pasitraukti.
Aš ir būčiau linkęs tam pritarti, ponas Pranckietis atrodo net šiek tiek juokingai, įsikibęs posto, pareikšdamas, kad postas statutinė pareigybė, jis išrinktas visai kadencijai.
Bet nežinau, mano nuomone, čia visi atrodo vienodai juokingai. Tai rodo tiesiog vidinę disfunckiją valdančiosios grupuotės.
– Bet ką norim, tą sakykim, aišku, kas vyksta – čia sąskaitų suvedinėjimas.
– (V.Bruveris) Ir vienas iš motyvų, kodėl R.Karbauskis iš karto labai ryžtingai stūmė šitą V.Pranckiečio atstatydinimo variantą.
Aišku, tai buvo tam tikras kerštas V.Pranckiečiui už visus iki šiol buvusius, švelniai tariant, R.Karbauskio atžvilgiu pasisakymus.
Vis dėlto, jeigu jau R.Baškienė ragina V.Pranckietį atsistatydinti, panašu, kad jo dienelės tikrai suskaičiuotos.
– Jeigu kalbėtume apie variantą, kad vyksta nepasitikėjimas V.Pranckiečiu, pagal Seimo statutą, kuris nuolatos kartojamas kaip maldaknygė, yra viena galimybė išvengti slapto balsavimo ir 71 Seimo nario būtinų balsų: valstybės institucijų vadovo atleidimas kitais pagrindais, atviru balsavimu, Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Seimas turi galimybę pasinaudoti šita nuostata, teisingai?
– (R.Baškienė) Kitais nenumatytais atvejais. Kokie kiti nenumatyti atvejai – jie neapibrėžti statute. Bet kiti straipsniai kalba, kad Seimo pareigūno, šiuo atveju Seimo pirmininko, atstatydinimas yra slaptu balsavimu Seimo narių dauguma.
Tą patį kalba ir Konstitucijos 75 straipsnis. O tai reiškia, kad reiktų slapto balsavimo.
Teisininkai gal mus pakoreguos, bet manau, kad reikia skaityti visą statutą, kuris nėra šiaip sau dokumentas, o yra pagrindinis mūsų veiklos dokumentas ir jis numato galimybes.
Visaip gali būti, gali 71 Seimo nario, pageidaujančio atstatydinti, nebūti. Juolab, kad dabar opozicija pareiškė, kad nedalyvaus.
Čia niekas nesureikšmina asmens, konkrečiai V.Pranckiečio. Čia kalbama apie pareigybę.
V.Pranckiečiui gali išsakyti nepaprastai daug pagyrimo žodžių. Šita situacija liepia vadovautis statutu, naudotis situacija ir tiesiog matysime, kaip bus. Viskas Seimo nario valioje ir laisvas Seimo nario mandatas.
– (G.Kirkilas) Opozicija mums labai palengvina darbą.
– (R.Baškienė) Mažiau skaičiuoti reikės.
– (G.Kirkilas) Opozicija iš karto išaiškina, kokia yra situacija valdančiojoje koalicijoje. Jeigu ji dalyvautų, visi slaptame balsavime galėtų kažkokias kitas nuomones reikšti. O jeigu balsuos tik valdančioji koalicija, tai bus aišku ji yra ar nėra. Aš tikiuosi, kad šito nereikės daryti.
– Pone Kirkilai, jūs kalbate apie tai, kad jeigu bus susiderėta, ir šnekate apie kažkokį planą B, jeigu susiderėti nepavyktų. Kas čia per planas B?
– (G.Kirkilas) Aš negaliu dabar atskleisti. Tikimės susitarti, turėti daugumą ir dirbti normaliai.
– Kas tai yra – jūs išeinate iš koalicijos? Kokie tie variantai? Jų nėra iš esmės.
– (G.Kirkilas) Variantai visada yra.
– Jūs išeinate ir ką veiksite su savo 2 proc. rinkėjų palaikymo?
– (G.Kirkilas) Mažumos Vyriausybė yra, visokie variantai yra. Man pačiam teko vadovauti mažumos Vyriausybei.
– (R.Baškienė) Jeigu būtų susitarimas, vykęs daugiau už uždarų durų ir į viešumą patekę jau sprendimai – dabar tik pradžių pradžia. Ji pateko į viešumą ir sukėlė tokias emocijas.
To galėjo nebūti. Mūsų rūpestis yra, kad žmonės nepergyventų, kad jie žinotų, kad ramybė ir taika yra svarbiausia. Mes to siekiame.
– Mane žavi jūsų optimizmas, bet nelabai panašu į kažkokį norą susitarti.
– (R.Baškienė) Seimas dirba ir mes čia atskubėjome iš plenarinio posėdžio, kuris ir dabar vyksta, ir labai atsakingai priiminėjami įstatymai.
– Pone Kirkilai, kokioms nuolaidoms jūs esate pasiruošę?
– (G.Kirkilas) Aš tikrai nepasakosiu atvirai mūsų derybinių nuostatų. Nepykite, bet mes pasakysime savo pozicijas tada, kai baigsime derybas.
– Kas tai galėtų būti – ministrų portfeliai, gal jums užtektų tik Socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio? Jūs lankstūs ar nelabai?
– (G.Kirkilas) Aš šiandien buvau valstiečių frakcijoje, mes pasakėm, kad būsim tikrai lankstūs.
– (R.Baškienė) Net labai lankstūs, galiu patvirtinti.
– Bet tuo pačiu pasakėte, kad yra planas B.
– (G.Kirkilas) Planas B yra visai kitu atveju – tuo, jeigu nebus sudaryta normali valdančioji dauguma.
– Pagal jūsų reikalavimus, taip?
– (G.Kirkilas) Ne, ne pagal mūsų. Mūsų čia bendras interesas yra.
– Kiek jūsų reikalavimų turi būti įgyvendinta?
– (G.Kirkilas) Aš manau, kad čia visiškai kiti klausimai, ne tie, apie ką kalbame.
– (R.Baškienė) Mes pamirštame, kad dar yra „Tvarka ir teisingumas“, Lenkų rinkimų akcija. Nesu derybinėje grupėje, paslapčių negaliu išduoti, nes jų nežinau.
Ar yra kokie jau susitarimai, ar jų nėra. Kiek žinau, lyg tai daugiau nieko ir nėra.
– (G.Kirkilas) Pirmas dalykas, koalicija turi susitarti dėl pasidalijimo atsakomybe, tada ji bus gyvybinga ir veikli.
Antras dalykas, reikės susitarti dėl tų pasiūlymų, kuriuos teikia „Tvarka ir teisingumas“, mes, manau ir valstiečiai jų turi.
– Premjero pozicija derybų objektas ar ne?
– (G.Kirkilas) Premjero pozicijos, manau, lyg ir niekas nekvestionuoja.
– Išrinktasis prezidentas sakė, kad nepakeičiamų nėra.
– (G.Kirkilas) Premjeras rodo europietišką pavyzdį, nesilaiko įsikabinęs.
– (R.Baškienė) Neesmė yra pareigos, postai. Esmė yra mūsų siūlymai į programą.
– (G.Kirkilas) Jau dabar pradedamas formuoti biudžetas. Jeigu mes sakysim, kad jūsų priimsim sprendimą, jūsų priimsim, nebus tai padengta.
– Tai kad esmė postai, mes nieko kito ir nebegirdime, pone Bruveri?
– (V.Bruveris) Tiksliau vienas postas – V.Pranckiečio. V.Pranckietis užsispyręs, atsisakęs jį palikti, dabar sustabdė visą procesą, dėl to jie ir negali normaliai toliau tartis dėl visų likusių postų Vyriausybėje.
Nėra jokio plano B, nes jo ir negali būti. Jeigu jie nelieka valdžioje visi krūvoje, šiame Seime nelieka nieko ir tiek.
Prognozuoju, greičiausiai V.Pranckietis bus prispaustas pats atsistatydinti, atiduoti savo postą. Jeigu ne, gal bus sugalvotas koks planas B, kad jį šventos ramybės dėlei palieka poste arba surengia interpeliaciją, tik man nelabai aiškus, koks bus formuluojamas jos motyvas.
Prognozuoju, kad vienaip ar kitaip, girgždėdami jie susiderės dėl portfelių ir liks valdžioje. Nes tai yra visų jų esminis interesas.
– (R.Baškienė) Niekas iš kitų frakcijų, opozicinių frakcijų, neskubėjo ir nenorėjo prisiimti atsakomybės ir nesisiūlė, kad štai mes norime formuoti valdančiąją daugumą ir dirbti dėl Lietuvos žmonių.
– (G.Kirkilas) Ir galiu pasakyti, kodėl. Nors visi skelbiasi pergales rinkimuose, bet niekas jų nelaimėjo. Ir nė viena partija, pradedant konservatoriais, baigiant liberalais, nėra dar pasiruošusi rinkimams. Todėl jie ramiai žiūri.
– O jūs jau numatėte į perspektyvą.
– (V.Bruveris) Socialdarbiečiai, man atrodo, irgi tarp tų nepasiruošusių.
– (G.Kirkilas) Mes ir nesakome šito. Jiems yra labai naudinga situacija, kai šita koalicija nesusitarė, išimti korteles, blokuoti įstatymų priėmimą ir po to sakyti: štai, matote, kokia pas juos betvarkė. Todėl mūsų interesas – turėti tvirtą koaliciją.
– Jūs jau turite kandidatūrą į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą?
– (G.Kirkilas) Ne, mes kandidatūras pateiksime tada, kai bus dėl visko susitarta. Neabejokite, mes tikrai turime, mes frakcijoje turime 7 buvusius Vyriausybės narius, 2 premjerus ir panašiai. Tikrai rasime visur.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
