Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkinęs viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) skundą. Anot teismo, VRAAD sprendimas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Ši nutartis gali būti apskųsta per 30 dienų. Greičiausiai taip ir bus padaryta, tačiau bent atsirado vilties, kad jau daugiau nei dvejus metus trunkantis ginčas tarp verslo įmonių, atliekų tvarkymo organizatorių bei aplinkosaugininkų gali būti išspręstas.
Logika smarkiai nustebino
Praėjusių metų sausio pradžioje VRAAD (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ji netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių.
Gavę šiuos dokumentus iš įmonės „Metrail“ gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Aplinkosaugininkų įsitikinimu, atliekų tvarkymo paslaugas iš „Metrail“ pirkusios viešosios įstaigos PTO bei „Žaliasis taškas“ privalėjo patikrinti, ar tos pakuotės iš tiesų sutvarkytos.
Tokia logika stebino šių įstaigų klientus – gamintojus bei importuotojus.
Mat prižiūrėti bendrovę, kuri, turėdama visas reikalingas licencijas, galbūt pažeidinėjo įstatymus, galėjo tik valstybės institucijos.
Derybos buvo įstrigusios
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai.
Gegužę po ilgų derybų Aplinkos ministerija pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
Tačiau šios institucijos dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą.
Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.
Prieš kiek laiko Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti taikos sutartį. Pagal ją numatoma dvejais metais – iki penkerių – pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti.
Taip pat siūlyta sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tiktai tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, ir taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį – 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013–2015 metais.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė besitikintis, kad susitarimas bus pasirašytas, bet įmonės turi apsispręsti, ar dabartinis projekto variantas joms yra tinkamas.
Siekia susitarti taikiai
– Įmonės, sudariusios sutartis su atliekų tvarkymo organizatoriais, už šią paslaugą jau buvo sumokėjusios, tačiau iš jų buvo reikalaujama susimokėti dar sykį.
Tačiau teismas pripažino, kad VRAAD pasielgė neteisėtai. Ar toks sprendimas tenkina? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo PTO atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos „Kaušinis ir Meškys“ advokato Lino Meškio.
– Žinoma. Tačiau nereikia skubėti, nes jis gali būti apskųstas. Tuomet byla keliautų į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir jo sprendimas būtų galutinis, tik tai greičiausiai užtruktų ilgiau nei metus.
Bet kuriuo atveju svarbu, kad garsioji „Metrail“ byla pajudėjo.
Kita vertus, toks sprendimas tikrai neužkerta kelio tolesnėms deryboms dėl taikos sutarties.
PTO tikslas – susėsti prie stalo ir susitarti.
Kai aplinkos ministro pareigas laikinai ėjo Žygimantas Vaičiūnas, reikalai smarkiai pasistūmėjo į priekį.
Tačiau pastaruoju metu derybos vėl stabtelėjo.
– Kiek iš viso įmonių pateko į tokią keblią padėtį ir kokio dydžio pretenzijas joms pareiškė VRAAD?
– Mano atstovaujamos PTO atveju tai yra apie 500 bendrovių, o iš jų reikalauta sumokėti apie 15 mln. eurų. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkymo organizatoriais, jei nori būti atleisti nuo aplinkos taršos mokesčio.
Jie taip ir elgiasi. Savo ruožtu tie organizatoriai – PTO ar „Žaliasis taškas“ – perka atliekų tvarkymo paslaugas iš bendrovių, kurios turi atitinkamus leidimus ir licencijas. „Metrail“ buvo viena tokių, o ją patikrinęs VRAAD nustatė, kad ši įmonė nesutvarkė atliekų, todėl PTO ar „Žaliojo taško“ išduotos pažymos neva yra negaliojančios.
Bet teismas nusprendė kitaip.
– Į teismą kreipėsi ir „Žaliasis taškas“, nes nukentėjo apie 1300 jo klientų. Kaip manote, ar pastarasis sprendimas turės įtakos ir tolesnėms panašioms byloms?
– „Žaliojo taško“ atveju sumos, apskaičiuotos už atliekų tvarkymo mokestį, yra dar didesnės.
Ta byla turi savų niuansų, bet ši nutartis tikriausiai bus tam tikras precedentas.
