Lenkų rinkimų akcija derybose dėl koalicijos pateikė 5 reikalavimus: tautines mažumas paliko paraštėse

2019 m. birželio 10 d. 12:58
Lukrecijus Tubys
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS, prieš prasidedant deryboms dėl naujai formuojamos valdančiosios daugumos, pateikė penkis reikalavimus koalicijai. Politinė jėga sieks didinti šeimų pajamas, kompensuoti vaistus senjorams, bet ne gerinti tautinių mažumų padėties šalyje. Apie tai nėra nė užsiminta.
Daugiau nuotraukų (4)
Eltos kalbintas politologas Marijušas Antonovičius teigia, kad taip Lenkų rinkimų akcija stengiasi palaikyti partijos gyvavimą ir kartu papirkti nusigręžiančius rinkėjus, o partijos atstovė Rita Tamašunienė tikina, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimas šiuo metu nėra svarbiausias klausimas.
Pasak Seimo frakcijos seniūnės, tikslas priimti šį įstatymą partijoje vis dar yra, tačiau, pateikdama penkis reikalavimus derybose dėl koalicijos, LLRA-KŠS pabrėžia jų svarbumą kitų klausimų atžvilgiu ir neva realumą įgyvendinti.
„Tautinių mažumų įstatymo idėjos neatsisakome. Tikėkimės, kad pavyks įtikinti mūsų koalicijos partnerius realizuoti šias nuostatas, bet tai nėra pirmos būtinybės visos Lietuvos piliečiams aktualus klausimas. Tai yra žmogaus teisių klausimo dalis. (...) Jis (Tautinių mažumų įstatymas. – ELTA) visada yra prioritetinis, ir mes esame tos piliečių grupės atstovai parlamente, tačiau į koalicinę sutartį rašome tai, kas realiai įgyvendinama per pusantrų metų. Ir manome, kad (tai yra. – ELTA) vaiko pinigai ir vaistai senjorams, kas liečia visus piliečius. Mes esame politinė partija, kuri atstovauja visų piliečių interesams. Tai, kas, mūsų manymu, šiuo metu yra svarbiausia, tą ir įgyvendinsime“, – tikino LLRA-KŠS derybų grupės dėl koalicijos vadovė R. Tamašunienė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Marijušas Antonovičius sako, kad tokiais pareiškimais Lenkų rinkimų akcija siekia papirkti benusisukančius rinkėjus.
„Iš vienos pusės, Lenkų rinkimų akcija turi geležinį elektoratą, nesvarbu kas benutiktų. Bet yra ir kita dalis – lenkų rinkėjų, kurie nebūtinai visada balsuoja už LLRA-KŠS, ir rusų mažuma, kuri smarkiai sumažėjo, kai į politiką grįžto Viktoras Uspaskichas. (...) Viena vertus, kaip rodo sociologinės apklausos, Valdemaro Tomaševskio rinkėjai yra žemesnių pajamų, tad šie klausimai yra svarbūs, tačiau kartu tai yra ir mėginimas papirkti rinkėjus – rusus. V. Tomaševskio bandymai būti ir lenkų patriotu, ir gegužės 9 dieną nueiti į Antakalnio kapines rusus veikia labai mažai“, – sakė VU TSPMI dėstytojas M. Antonovičius.
Jis taip pat pažymi, kad tautinėms mažumoms svarbių klausimų neįtraukimas į darbotvarkę gali atskleisti, kad tikrasis partijos siekis – manipuliuoti rinkėjais. „Jeigu neiškels klausimo (Tautinių mažumų įstatymo. – ELTA) būdami koalicijoje, jeigu jis nebus išspręstas, tai bus galutinis įrodymas, kad jie šiuos klausimus naudoja instrumentiškai, kai reikia pakaitinti aistras“, – sakė politologas.
M. Antonovičiaus teigimu, tautinės mažumos sprendimų laukia ne vien dėl Tautinių mažumų įstatymo – jų reikia ir švietimo sektoriuje, nes Lietuvos lenkų mokyklos užima žemas pozicijas skelbiamuose reitinguose, taip pat ir dėl asmenvardžių rašymo. Ir jeigu anksčiau V. Tomaševskis galėjo pasiteisinti, kodėl šių klausimų nepavyko išspręsti, dabar, politologo manymu, negalėtų būti palankesnės situacijos.
„Kai anksčiau V. Tomaševskio buvo klausiama, kodėl tautinių mažumų klausimai nebuvo išspręsti, jis sakė, kad buvom ketvirti (2012-2016 metų kadencijos koalicijoje. – ELTA), nereikalingi. Sakė, kad galėsim išspręsti tuos klausimus, kai nuo mūsų priklausys koalicijos likimas. Tai dabar yra tokia situacija, kai koalicijos likimas iš tiesų priklauso nuo V. Tomaševskio ir Lenkų rinkimų akcijos. Tad jeigu ir šį kartą jie liks neišspręsti, kils didelės abejonės, ką jis sugeba padaryti, nes dar kitą magišką scenarijų sunku būtų sugalvoti, kad jie turėtų didesnę jėgą, nei turi dabar“, – tikino TSPMI dėstytojas M. Antonovičius.
Pasak politologo, tikėtina, kad sprendimų atidėjimas gali būti sąmoningas. Po juo, esą slepiasi noras pratęsti Lenkų rinkimų akcijos politinį gyvavimą, mat tautinių mažumų problemos tiesiogiai siejasi su partijos tapatybe.
„Kam partija bus reikalinga, jeigu nebeliks lenkų mažumos problemų?“, – klausė M. Antonovičius.
Pats LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis anksčiau prezidentiniuose LRT debatuose yra pabrėžęs, kad tautinių mažumų situacija nėra dėkinga. Politikas teigė besiviliantis, kad tautinių mažumų problemos bus galutinai išspręstos, o ne tik aptariamos, taip pat pabrėžė, kad Tautinių mažumų įstatymas, kurio galiojimas pasibaigė 2010 metais, iki šiol nėra atkurtas.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos taryba priėmė sprendimą pradėti derybas dėl galimo jungimosi į naujai formuojamą koaliciją ir pagal savo rinkiminę programą pateikė reikalavimus. Tai yra vaiko pinigų kitais metais didinimas iki 100 eurų, kompensuojami būtiniausi vaistai senjorams nuo 75-erių metų, didesnės galios savivaldai, didesnis dėmesys vietinės reikšmės keliams ir siekis atleisti jaunimą iki 26-erių metų nuo mokesčių.
Partijai derybose dėl koalicijos atstovaus Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius ir Česlovas Olševskis, grupei vadovaus frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.
Kiti galimi partneriai – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir partija Tvarka ir teisingumas – dėl koalicijos sutarė ir memorandumą pasirašė gegužės 30 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.