Tiesa, daugiausia dėmesio D.Grybauskaitė skyrė būtent vidaus politikai, o labiausiai kliuvo valdantiesiems bei jų vykdytoms draudimų reformoms. Ji kalbėjo ir apie grėsmę Konstitucijai bei politinį chamizmą.
Pradėjo nuo užsienio politikos
D.Grybauskaitė kalbą pradėjo teigdama, kad apžvelgdama esą gana dramatišką dešimtmetį Lietuvoje ji drįsta pareikšti, kad iš esmės su šalimi viskas yra gerai.
„Mes sparčiai mokomės gyventi laisvėje. Lietuvos žemė kartu su partizano A.Ramanausko-Vanago palaikais grąžino mums nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią. Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems rūpi“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu. Jos teigimu, Lietuvos balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, o lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo.
„Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – reikšmingas pasiekimas. Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ir nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai“, – sakė prezidentė.
Įvardijo ydas
D.Grybauskaitė aiškino, kad tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai, jis įsitikinimu, visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti.
„Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi“, – pareiškė kadenciją baigianti prezidentė.
Tiesa, ji užsiminė ir apie ydas užsienio politikoje.
„Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga.
Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje. Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pats besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena“, – pridūrė ji.
Prakalbo apie Astravo AE
D.Grybauskaitė daug dėmesio skyrė ir Europos Sąjungai. Pasak jos, Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, bet „mes ją formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai“.
„Mūsų iššūkiai taip pat tampa visos Europos rūpesčiu. Su Europos Komisija jau pasirašėme politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, tai nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir įtaka.
Kaip ir Astravo atominėje. ESPO šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Įgėlė valdantiesiems
D.Grybauskaitė kalbėjo, kad gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti. Anot jos, naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika.
„Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai. Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.
Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis.
Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – valdantiesiems įgėlė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, brandžiose demokratijose valdžios pasikeitimas vyksta civilizuotai, sklandžiai ir užtikrinant darbų tęstinumą, o „išankstiniai profesionalumo ir skaidrumo reikalavimai apsaugojo mus nuo valstybės valdymo krizių, kurias turėjome nepriklausomybės pradžioje, kai per 19 metų keitėsi 14 Vyriausybių“.
„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į destrukciją.
Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, – konstruktyvus darbas tampa neįmanomas“, – sakė prezidentė.
Kalbėjo apie politinį chamizmą
Anot jos, aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija, o iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame.
„Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei“, – rėžė D.Grybauskaitė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir stosis ant kojų.
„Nors mūsų demokratija turi trūkumų ir iki Skandinavijos šalių dar reikia pasitempti, pasaulis mus traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais. (...) Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai.
Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius“, – vylėsi kadenciją baigianti prezidentė.
Įžvelgė grėsmę Konstitucijai
Anot D.Grybauskaitės, dar viena problema – labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija.
„Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę.
Pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų. Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą šiam teismui darbo dar padaugės, tačiau tai gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti politinę savivalę. Nes „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paminėjo ir teismų darbą
D.Grybauskaitės teigimu, adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus esą sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą.
Ji prakalbo ir apie teismus, teisėjų ir prokurorų darbą, kurie, jos pačios žodžiais, atsisako klaninio jungo.
„Naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių. Reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus.
Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas – atsikratome nebaudžiamumo: už korupcines veikas pirmos instancijos teismuose nuteisiama net 92 proc. kaltinamųjų“, – skaičiavo dešimties metų kadenciją baigianti prezidentė.
Anot jos, teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra žemas, tačiau, visuomenės nuomone, „didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas“.
„Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais.
Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Tai būtina apginti ir išsaugoti. Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – 10 pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir LRT – nepriklausomą visuomeninį transliuotoją“, – stebėjosi D.Grybauskaitė.
Kritika draudimų politikai
Kadenciją baigianti prezidentė ypač daug dėmesio skyrė žodžio laisvei ir žiniasklaidai. Anot jos, tai – nacionalinio saugumo klausimas, nes kritikai nepakanti valdžia, D.Grybauskaitės teigimu, su mielu noru užtildytų žiniasklaidą.
„Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą“, – akcentavo ji.
D.Grybauskaitė kritikos strėlių nepagailėjo ir valdančiųjų vykdomai draudimų politikai: „Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.“
Ką nuveikė?
Per dešimtmetį vadovavimo šaliai D.Grybauskaitė inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių 121 buvo priimtas. Prezidentė Seimui pakartotinai svarstyti grąžino 83 įstatymus. Iš viso ji ratifikavo 210 tarptautinių teisės aktų.
D.Grybauskaitė nuo 2009 metų paskyrė 239 naujus teisėjus, 175 teisėjus paskyrė į aukštesnės pakopos teismus. Ji taip pat paskyrė 116 teismų pirmininkų, teismų skyrių pirmininkų ir jų pavaduotojų. Iš pareigų prezidentė atleido 246 teisėjus, iš jų 22 – už teisėjo vardo pažeminimą.
Per šalies valdymo dešimtmetį D.Grybauskaitė vyko į 251 vizitą į užsienį. Ji inicijavo tris plataus masto nacionalines kampanijas: „Už saugią Lietuvą“, „Knygų Kalėdos“, „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ bei įteikė 2370 valstybės apdovanojimų.
2583 asmenims prezidentė suteikė Lietuvos pilietybę bei malonę 127 nuteistiesiems.
Perims pareigas
Konstitucija prezidentui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
D.Grybauskaitė prezidente tapo 2009 metais, o 2014-aisiais buvo perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.
Liepos 12 dieną bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims naujai išrinktasis prezidentas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
