Iškart po prezidentės kalbos politikai ir politologai įvertino jos kalbą ir išsakytą kritiką.
R. Karbauskis pranešime išgirdo prezidentės savikritiką, o ne kritiką valdantiesiems
Valdančiosios Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išgirdo jos savikritiką, o ne kritiką valdantiesiems.
„Daug savikritikos girdėjau, kritikos prasme, manau, jūs sutiksite, kad buvo mažiausiai per visus trejus metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atžvilgiu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
„Buvo labai daug savikritikos, tai yra labai gerai, galbūt visada, kai baigiasi kadencija, reikia kritiškai kalbėti apie savo paties viename ar kitame poste buvimą“, – tvirtino R. Karbauskis.
Klausiamas, kuriose pranešimo vietose jis įžvelgė šalies vadovės savikritiką, valstiečių vadovas teigė, jog „šnekant apie įtaką teisėsaugos institucijoms, bandymą juos naudoti politikai, šiandien skaitome spaudoje, kaip tai buvo būtent daroma iš Prezidentūros“.
Kalbėdama apie teisėsaugą šalies vadovė sakė, kad „reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus“.
„Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus – pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais. Teisėsaugos institucijų nepriklausomumas – didelis pasiekimas. Tai būtina apginti ir išsaugoti“, – teisėsaugos reformą D. Grybauskaitė pranešime įvardijo tarp šalies pasiekimų.
Tuo tarpu kalbėdama apie valdžią šalies vadovė teigė, kad jos veiksmai smarkiai sumažino investuotojų pasitikėjimą Lietuva, o neigiamai nuotaikai didžiausią įtaką turėjo „kontroversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“.
Prezidentė sukritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas.
„Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies, dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis“, – kalbėjo šalies vadovė.
A. Veryga: keistoki man prezidentės pastebėjimai, bet aš juos priimu
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesutinka su šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kritika valdantiesiems. Pasak A. Verygos, šalies vadovė taip ir nepastebėjo gerųjų rezultatų.
„Dėl visų (prezidentės. – ELTA) pastebėjimų „ką gerti ir ką valgyti“ ne pirmas kartas tokie pastebėjimai, bet aš žiūriu į rezultatus. Iš tikrųjų rezultatai labai geri. Lietuvoje su šiais sprendimais mes išsaugojome gyvybes, sumažinome vartojimą, tai nežinau, ar šie sprendimai yra blogi. Kiek man teko bendrauti su pasaulio ekspertais, jie Lietuvą giria ir vertina. (...) Pranašu savame krašte sudėtinga būti dėl visuomeninės sveikatos. Dėl mitybos taip pat yra panašūs dalykai, yra puikūs rezultatai mokyklose. Seimo Sveikatos reikalų komitetas turėjo progos nuvažiuoti ir gyvai įsitikinti. Keistoki man tie pastebėjimai, bet aš juos priimu“, – teigė jis.
Šalies vadovė savo metiniame pranešime pažymėjo, kad valdančiųjų politika susijusi daugiau su draudimais nei dialogu su visuomene. „Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus. Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“, – pabrėžė prezidentė.
G. Landsbergis: prezidentės pranešimas buvo stiprus ir pamokantis politikus
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentės metinis pranešimas buvo stiprus ir, pasak jo, svarbiausiu akcentu jis laiko Dalios Grybauskaitės išsakytus lūkesčius ateičiai.
„Mano vertinimu, tai yra stiprus pranešimas ir, manau, tinkamas dešimtmečiui įvertinti. Bet turbūt svarbiau yra netgi ne tas dešimtmečio ir pasiekimų įvertinimas, bet gairės į ateitį“, – Seime po metinio prezidentės D. Grybauskaitės pranešimo sakė konservatorių lyderis.
G. Landsbergis teigiamai vertina prezidentės išsakytą mintį, kad negalima atsitraukti nuo dabartinio požiūrio į Rusijos vykdomą politiką, taip pat pagalbos Ukrainai ar Astravo elektrinės klausimo. Pastaruosius klausimus D. Grybauskaitė reflektavo būsimajam prezidentui Gitanui Nausėdai. „Tai yra išties labai raudonos linijos, kuriomis turbūt ji ir mes visi vertinsime būsimą Lietuvos politiką. Lygiai taip pat buvo pasakyta, kad Lietuva nesitiki tylaus prezidento“, – teigė G. Landsbergis.
„Buvo sudėti pagrindiniai akcentai ir atliepta tai, kas mūsų laukia toliau“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.
Pasak jo, nors metiniame pranešime netrūko jau pasikartojančios kritikos valdantiesiems, jis vertina tai teigiamai, nes, G. Landsbergio teigimu, Lietuvos politikams reikia daugiau pagarbos žmogui.
„Mažiau draudimų, mažiau priespaudos, mažiau reikalavimų (...), daugiau susikalbėjimo. Manau, kad tai gražūs simboliai, visi išgirdome tai, ką galime sau pritaikyti“, – sakė G. Landsbergis. Pasak jo, metiniame prezidentės pranešime jis įžvelgia daugiau palinkėjimų politikams nei kritikos.
Pasak konservatorių lyderio, jam nepritrūko prezidentės metinio pranešimo metu išsakyto kritiško požiūrio į jos pačios atliktus diskutuotinus sprendimus. Metiniame prezidentės pranešime, teigė G. Landsbergis, ir buvo tikimasi požiūrio į ateitį, nes dabar tai politinėje erdvėje yra aktualiausia.
„Pagrindinis dalykas, apie ką mes visi galvojam, tai apie ateitį. Ateina naujas prezidentas, prasideda nauja epocha (...) ir labai įdomu, kaip ji (D. Grybauskaitė. – ELTA) ją mato, ko ji tikisi, kokie yra jos lūkesčiai. Ir mes visi lygiai taip pat esam kupini įsivaizdavimo, lūkesčių ir minčių apie tai, kas mūsų laukia, ir būtent tai yra dabar svarbiausia“, – sakė G. Landsbergis.
G. Kirkilas apie D. Grybauskaitės metinį pranešimą: savikritiškumo čia trūksta
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigedo savikritiškumo.
„Savo griežta retorika D. Grybauskaitė visą laiką demonstravo kietos rankos politiką. Ji buvo pamėgusi poziciją, kai tarsi stebima iš aukšto, tačiau manau, kad būtina suvokti kiekvienam vadovui, jog ir jis pats, būdamas valdžioje, turi įtakos ne tik teigiamiems valstybės poslinkiams, bet, matyt, ir neigiamiems. Savikritiškumo čia trūksta“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, per 10 metų jau įprasta, kad prezidentė metiniuose pranešimuose kritikavo visas Vyriausybes, kai kurioms tekdavo daugiau karčių žodžių, kai kurioms – mažiau. „Šiuo atžvilgiu pranešimas neišsiskyrė. Kritikos gavo pabrėžtinai „dalis“ valdančiųjų, kuri siekia nurodinėti visuomenei, kontroliuoti žiniasklaidą. Nors ir pačiai prezidentei turbūt atvirumo žiniasklaidai kai kada trūko“, – sako politikas.
Jis pastebi, kad turėjome ne vieną incidentą, kai vyko vadinamasis valdymas pažymomis. „Iki šiol yra žmonių, jaučiančių nuoskaudą dėl to, kad negalėjo dirbti tam tikruose postuose dėl neva kažkokios informacijos specialiųjų tarnybų pažymose, kurių visuomenė taip ir nematė. Abejotina, ar toks valdymo būdas pažymomis duoda didelės naudos pačiai valstybei“, – sako G. Kirkilas.
Prie teigiamų prezidentės nuveiktų darbų per dešimt metų jis tikrai priskirtų Lietuvos saugumo stiprinimą. „Patvirtinti NATO kolektyvinės gynybos planai Lietuvai. Užtikrintas JAV įsipareigojimas Lietuvos gynybai: nuolatinis JAV pajėgų karinis aktyvumas regione, visapusė parama Lietuvos saugumui stiprinti. Pasiektas kokybiškai naujas dvišalis gynybinis bendradarbiavimas su Vokietija ir Lenkija“, – sako G. Kirkilas.
Tačiau per D. Grybauskaitės valdymo laikotarpį ir jos vykdytą užsienio politiką santykiai su kaimyne Lenkija, jo nuomone, tikrai nebuvo tokie geri, kokie galėjo būti.
G. Kirkilo teigimu, su prezidentės palaiminimu vyko darbai energetinei nepriklausomybei pasiekti. „Sakyčiau, kad tai nėra vien tik prezidentės darbo rezultatas, bet valstybės vadovė tikrai reikšmingai prisidėjo savo palaikymu“, – sako jis.
Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas pasigedo pokyčių teismų sistemoje. „Kai kurie inicijuoti pokyčiai turėjo skaidrinti Lietuvos sistemą, tačiau į kadencijos pabaigą pamatėme, kad teismų sistemoje dar reikia pokyčių. Už teisėjo vardo pažeminimą iš pareigų atleisti 22 teisėjai, t. y. beveik dvigubai daugiau nei per visą nepriklausomybės laikotarpį iki 2009 metų.
Aukščiausių grandžių teismų aštuonių teisėjų įgaliojimai sustabdyti, įtariant juos korupcija. Tačiau, mano galva, tai, kad visuomenės pasitikėjimas teismais yra labai žemas, tai ženklas, kad ne viskas buvo padaryta per prezidentės valdymo dešimtmetį, kad teisingumo sistemoje viskas veiktų kaip laikrodis“, – sako G. Kirkilas.
Jis primena, kad „socialdarbiečių“ frakcija siūlo įteisinti teismų tarėjus, tuomet pasitikėjimas teismais, tikėtina, augtų, o korupcijai teismų sistemoje būtų užkirstas kelias.
Didele klaida „socialdarbiečiai“ laiko valstybės vadovės pareikštą nepasitikėjimą politinėmis partijomis. „Tai, mano galva, lėmė nemaža dalimi smukusį partijų populiarumą visuomenėje, žinoma, tai vyko ir dėl pačių partijų. Juk partijos prisideda prie demokratijos vystymo. Jos neša didesnę atsakomybę negu, pavyzdžiui, politiniai komitetai. Dabar turbūt prezidentė pripažįsta, kad pasitikėjimą partijomis būtina grąžinti ir savotiškai džiaugiasi, kad partijos stojasi „ant kojų“, – sako G. Kirkilas.
G. Nausėda paskutiniame prezidentės pranešime pasigedo dėmesio socialinėms problemoms
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda antrąją kadenciją baigiančios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės paskutiniame metiniame pranešime pasigedo dėmesio socialinėms problemoms.
„Aš galbūt šiek tiek pasigedau socialinės atskirties akcentavimo, nes visiškai neseniai Europos Komisija pateikė labai neguodžiančias išvadas dėl mūsų padėties socialinio saugumo srityje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.
Klausiamas, kokį bendrą įspūdį jam sukėlė D. Grybauskaitės pranešimas, G. Nausėda atsakė, kad „įspūdis geras, tai buvo visą dešimties metų laikotarpį apibendrinanti kalba, kurioje daug dėmesio skirta mūsų tarptautiniams pasiekimams, pasiekimams teisinės valstybės kūrimo srityje“.
Europos Komisija praėjusią savaitę paragino Lietuvą plėsti mokesčių bazę ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė nelygybė.
Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.
Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas.
V. Pranckietis apie D. Grybauskaitės metinį pranešimą: kritika nėra be pagrindo
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kritika metiniame pranešime nėra be pagrindo. Kita vertus, V. Pranckietis prezidentės pranešime pasigedo daugiau pozityvumo apie tai, kokie teigimi pokyčiai įvyko valstybėje.
„Labai aktyvus pranešimas su labai ryškiais akcentais (...) Padėtis valstybėje aiškiai pabrėžta (...) Įžvelgiau valdantiesiems kritikos, kaip kiekviename tame pranešime, kritika buvo. Paminėta, kad 33 kartus kreipėsi į KT, 10 kartų dėl žiniasklaidos varžymo, tai yra konkretūs netgi skaičiai įrašyti, kurie buvo aktualūs visą tą laiką.
Bet taip pat buvo pažymėta, kad vienas Konstitucijos keitimas buvo labai pozityvus, nes žmonės dabar gali individualiu skundu kreiptis į KT (...) Norėčiau matyti pozityvo daug daugiau, nes tai, kas yra padaryta, taip pat yra bandyta kritikos būdu pristatyti. Tai galbūt, gal ir yra, reikia man dar pažiūrėti“, – teigė Seimo vadovas.
V. Pranckietis taip pat pritarė D. Grybauskaitei, kad rietenos ir politinis chamizmas tapo parlamento kasdienybė. „Politinis chamizmas, žodis vertas pagarsinimo, nes tai vyksta“, – teigė parlamento vadovas.
R. Vilpišauskas: prezidentė sukritikavo valdančiuosius, bet beveik nieko nepasiūlė
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad skaitydama metinį pranešimą Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiųjų vykdomas reformas, bet pati nepasiūlė beveik nieko konkretaus.
„Šalia tokio teigiamo, pakilaus kalbėjimo apie Lietuvos tarptautinius vertinimus, sakyčiau, yra ta kritika, kuri aiškiai buvo skirta dabartiniams valdantiesiems ir jų vykdomoms reformoms, nors ir pernelyg nedetalizuojant to, kas, prezidentės nuomone, yra kritikuotina“, – BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius.
„Šįkart labai mažai buvo jos pačios siūlymų, kaip jinai matytų tas reformas švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformą ir panašiai“, – pridūrė jis.
Šalies vadovė metiniame pranešime sukritikavo valdančiųjų iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį, gydymo įstaigas ir sakė, kad kontraversiški valdžios sprendimai mažino investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
Pasak R. Vilpišausko, daugiausiai kritikos prezidentės pranešime sulaukė Seimas ir valdantieji.
D. Grybauskaitė supeikė politikų išpuolius prieš Konstituciją, žiniasklaidą, kritikavo dėl netinkamos politinės kultūros ir noro kontroliuoti visuomenę.
Anot VU TSPMI direktoriaus, prezidentės pareiškimai apie vertybinę užsienio politiką priminė kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus metinius pranešimus.
Jo teigimu, D. Grybauskaitė taip pat reiškė lūkestį, kad liepą prezidento pareigas pradėsiantis eiti Gitanas Nausėda „nebus pasyvus politinio gyvenimo stebėtojas“.
Šalies vadovė pareiškė paramą atsinaujinusioms politinėms partijoms, nors dar prieš ketverius metus sakė esanti joms alergiška.
R. Vilpišauskas sakė, kad prezidentė rado būdą pagirti partijas, akcentuodama jų sprendimą drąsiau įsileisti jaunimą.
„Sakyčiau, kad čia irgi toks rastas kampas, kaip pozityviai pasižiūrėti į politinių partijų veiklą“, – kalbėjo politologas.
Socialdemokratai: D. Grybauskaitė paliko laišką kitam prezidentui
Paskutiniame savo metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė išliko nuosekli savo pozicijose, vertindama politinę partijų raidą ir valdančiųjų veiklą bei demonstruojamą politinę kultūrą, mano socialdemokratai.
„Prezidentė lieka nuosekli, vertindama tradicinių partijų raidą kaip demokratijos ir valstybės stabilumo garantą. Savo pranešimu ji nubrėžė gaires ir tarsi paliko laišką kitam prezidentui, kalbėdama ir apie užsienio politikos kryptis, kviesdama neplūduriuoti, o imtis lyderystės“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pasak G. Palucko, prezidentės išsakyta kritika dėl politinės kultūros, akcentai apie karingą aroganciją, šantažą, žmonių teisių ir laisvių nepaisymą, kovą su Konstitucija ir žiniasklaida buvo laiku ir vietoje. Socialdemokratų lyderis tikisi, kad kadenciją pradėsiantis išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda perims estafetę, formuodamas šalies vidaus politinės kultūros toną.
Vis dėlto socialdemokratai pasigedo prezidentės nuoseklumo požiūryje į Lietuvos žmones, į nelygybės klausimus.
„Klausiau visus dešimt prezidentės D. Grybauskaitės metinių pranešimų. Galiu pasakyti – tik pačiame pirmame ir vieninteliame po laimėtų rinkimų prezidentė prabilo apie Lietuvos žmones, kurie yra atsidūrę paraštėse. Dešimt metų prezidentė vadovavo valstybei, kovojo su korupcija, oligarchais, o žmonės, kaip buvo paraštėse, taip ir liko. Daugelis jų per tą laiką paliko Lietuvą, namus, buvo priversti emigruoti. Šiemetiniame pranešime nuskambėjusius žodžius „su valstybe viskas gerai“ aš supratau, kad tai „su D. Grybauskaite viskas gerai“, o už situaciją, kuri susiklostė Lietuvoje, yra atsakinga ir prezidentė“, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas.
Socialdemokratai pasigedo pranešime, jeigu ne atsakymų, tai bent keliamų klausimų dėl pajamų, socialinės, regionų nelygybės, kodėl į valdžią ėjo populistinės partijos.
Pasigedo konkretumo
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad D.Grybauskaitės pranešime trūksta optimizmo ir teigiamų pokyčių įvardijimo.
„Kukliai pakomentuota, trumpai užsiminta, kad gyvename gerais laikais, per daug nedetalizuojant. Buvo galima paminėti progresą, prie kurio prisidėjo ir ši Vyriausybė, ir praėjusi Vyriausybė, nes matome ilgą laiką nematytus reiškinius“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jis išskyrė tai, kad šiemet yra teigiama migracija – į Lietuvą sugrįžta daugiau gyventojų negu iš jos išvyksta. Be to, pastaruosius dvejus mėnesius stebimas gyventojų skaičiaus didėjimas, ko, anot N. Mačiulio, nebuvo beveik tris dešimtmečius.
„Tai yra ne netyčią atsiradęs reiškinys, jis susijęs su teigiamomis ekonominėmis tendencijomis. (...) Beveik visur žiūrint daugelyje ekonominių, socialinių rodiklių matome labai sveiką ir teigiamą Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Tai yra ir visų gyventojų, įmonių ir kai kurių valdžios sprendimų pasekmė, to negalima ignoruoti ir tai reikia paminėti greta kritikos“, – sakė ekonomistas.
Prezidentė taip pat kritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas. Tačiau, anot N. Mačiulio, teigiamos įtakos turėjusios reformos nebuvo paminėtos.
„Ji (D. Grybauskaitė – BNS) labai paviršiumi prabėga pro daugybę reformų, bet nėra teisinga jas suplakti į vieną vietą. Buvo reformų, kurios pasiteisino. Taip, draudimų politikoje kai kuriose vietose perlenkta lazda, bet kai kurias atvejais, pavyzdžiui, padėjo sumažinti alkoholio vartojimą“, – aiškino N Mačiulis.
„Per daug draudimų iš tiesų suvaržo laisves (...), bet visiškas taisyklių nebuvimas irgi yra chaosas. Turime rasti protingą balansą, kiek taisyklių ir kokių reikia kurios nukreiptų Lietuvą greičiausio ir sveikiausio progreso kryptimi“, – pridūrė jis.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turi didelių galimybių technologijų srityje, o finansinių technologijų (fintech) požiūriu šalis jau yra tarp lyderių.
Tuo metu N. Mačiulis sako, registruotų fintech įmonių skaičius, kurių Lietuvoje yra 170, savaime nieko nereiškia. Anot jo, reikia pamatyti kuriamą naudą vartotojams.
