Už pateiktus projektus antradienį balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 32 parlamentarai, 28 Seimo nariai susilaikė. Seimo sprendimu, jie nebuvo grąžinti iniciatoriams tobulinti, o buvo atmesti.
J.Razma siūlė nustatyti, kad Seimo nutarimas, kuriuo įkuriama laikinoji tyrimo komisija, gali būti priimtas, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
J.Razma sako, kad toks reikalavimas leistų pasiekti, kad tyrimo komisijos būtų sudaromos, tik atsiradus poreikiui reaguoti į didelės valstybinės svarbos problemas, ir apsunkintų galimybę sudaryti komisiją, sąlygotą savanaudiškų politinių užmačių.
Pagal projektą, toks pat reikalavimas dėl balsų skaičiaus būtų nustatomas balsuojant dėl Seimo nutarimo suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus Seimo komitetui ar nuolat veikiančiai Seimo komisijai.
J.Razma taip pat siūlė nustatyti, kad komisija negali būti sudaryta tik iš valdančiųjų ar tik iš opozicijos atstovų.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nuostata, kad komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.
Nors galiojantis įstatymas reikalauja tyrimo komisiją sukurti jai iškeliant valstybiškai reikšmingus klausimus, tačiau, pasak J.Razmos, nėra jokių teisinių mechanizmų tam reikšmingumui objektyviai patvirtinti.
Tokie Seimo nutarimai, pasak jo, priimami paprasta Seimo narių balsų dauguma.
