Neseniai Aukščiausiasis teismas panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, pagal kuriuos už kyšininkavimą buvo nuteistas buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras ir didžiausios Latvijos statybų bendrovės „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors G.Zumaras slapta buvo sekamas metus, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai net tris mėnesius tai galėjo daryti neteisėtai – be teismo leidimo.
Maža to, galbūt neteisėtai buvo klausomasi ir G.Kamkalovo, taip pat bendrovės „Latvijas tilti“ savininko Aleksandro Milovo pokalbių telefonu Latvijoje.
Agentai numatė ateitį?
G.Zumaras oficialiai buvo pradėtas sekti dar 2015 vasario 12 dieną, kai STT tarnybiniu pranešimu parengtą prokuratūros teikimą palaimino tuometis Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, dabartinis Aukščiausiojo teismo teisėjas Arvydas Daugėla.
Jau tuo metu ši sankcija sukėlė daug abejonių. Mat STT tarnybiniame pranešime buvo teigiama, kad G.Zumaras galbūt organizuoja viešuosius pirkimus taip, kad juos laimėtų kyšius jam mokančios įmonės.
Tačiau tuo metu G.Zumaras neturėjo netgi teorinių galimybių tai daryti, nes ėjo gerokai žemesnes pareigas ir nebuvo įtrauktas į jokią viešųjų pirkimų komisiją.
Tik po gero pusmečio, 2015-ųjų pabaigoje, jis buvo paaukštintas – tapo uosto infrastruktūros vadovu, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos nariu.
„Kai susipažinau su išslaptintais dokumentais apie savo sekimą, buvau priblokštas – pamaniau, jog STT agentai yra aiškiaregiai.
Net aš tuo metu nežinojau, jog kilsiu karjeros laiptais, o pareigūnai, pasirodo, tai jau numatė“, – „Lietuvos rytui“ sakė G.Zumaras.
Vieni gyrė, kiti – sekė
Prieš šį karjeros šuolį, kaip ir numato Korupcijos prevencijos įstatymas, uosto direkcija kreipėsi į STT ir gavo oficialų atsakymą, jog G.Zumaras yra nepriekaištingos reputacijos žmogus.
Nors prieš tai patys STT tyrėjai buvo surašę pranešimą, kad šis asmuo gali imti kyšius, ir pradėję slaptą jo sekimą.
G.Zumarui tapus uosto infrastruktūros direktoriumi sekimo veiksmai dar labiau suaktyvėjo.
Agentus ypač domino naujojo vadovo bendravimas su vienais stambiausių įmonės rangovų – bendrove „Latvijas tilti“, kuri turėjo atlikti beveik 50 milijonų eurų vertės įvairių darbų.
Buvo užfiksuota daugybė G.Zumaro susitikimų su „Latvijos tilti“ atstovais, tačiau nieko įtartina ar nusikalstama neįžvelgta.
Padovanojo brangų laikrodį
Pagaliau agentams nusišypsojo sėkmė, kai jie 2015 metų vasario 4 dieną išgirdo G.Zumaro pokalbį su jam pavaldžiu uosto statybos ir eksploatacijos vadovu.
Per pokalbį infrastruktūros direktorius paprašė pavaldinio įtikinti techninės priežiūros grupės darbuotojus nedaryti kliūčių, kad „Latvijas tilti“ galėtų pradėti parengiamuosius darbus.
Tą pačią dieną G.Zumaras kavinėje „Charlie pizza“ susitiko su tuomečiu „Latvijas tilti“ valdybos pirmininku G.Kamkalovu.
STT agentai trynė rankomis, kai jiems iš labai arti pavyko nufilmuoti, kaip Latvijos pilietis klaipėdiečiui įteikia dovaną – 5 tūkstančius eurų kainuojantį laikrodį „Ulysse Nardin“.
Po šio susitikimo G.Kamkalovas grįžo į Latviją ir bendrovės savininkui A.Milovui raportavo, jog dovana įteikta. Pašnekovai dar pašmaikštavo, kad dovanodami laikrodį už 5 tūkstančius eurų sutaupys 17 tūkstančių eurų.
Visą šį pokalbį taip pat fiksavo STT agentai, o jo įrašą vėliau pridėjo prie bylos.
Eurai konjako dėžutėje
Tiek G.Zumaras, tiek abu Latvijos piliečiai buvo ir toliau sekami.
2016 metų birželio 16-ąją G.Zumaras ir G.Kamkalovas buvo sulaikyti netrukus po to, kai pastarasis klaipėdiečiui jo darbo kabinete įteikė kitą dovaną – dėžutę su konjako buteliu, kurioje buvo 5 tūkstančiai eurų.
Abiem vyriškiams buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo – esą dovanos G.Zumarui buvo perduotos už tai, kad jis priimtų bendrovei „Latvijas tilti“ palankius sprendimus.
Per ikiteisminį tyrimą abu įtariamieji kaltę neigė.
Jie tvirtino, jog laikrodis buvo dovana G.Zumarui jo artėjančio gimtadienio ir paaukštinimo proga. Dėl konjako su eurais G.Kamkalovas paaiškino, jog supainiojo dėžutes, – G.Zumarui perdavė ne tą.
G.Kamkalovas taip pat tvirtino, jog tą dieną važiuodamas į Klaipėdą net neplanavo susitikti su G.Zumaru – jo tikslas esą buvo Joninių proga pasveikinti uosto direktorių Arvydą Vaitkų.
Įrašas buvo sunaikintas
Įpusėjus įkiteisminiam tyrimui G.Zumaras paprašė, kad prie bylos būtų pridėtas kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas jo pokalbio su uosto Viešųjų pirkimų skyriaus viršininku įrašas, kuris esą turėtų įrodyti jo nekaltumą.
Tačiau tyrimą kuravęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aivaras Velutis iš pradžių atsisakė šį įrašą prijungti prie bylos, o paskui nurodė STT jį sunaikinti.
Nors vėliau Klaipėdos apygardos teismas ir pabandė iš STT išreikalauti tą įrašą, STT atsakė, kad prokuroro nurodymu įrašas sunaikintas.
Teismai pripažino kaltais
Praėjusių metų balandį Klaipėdos apygardos teismas abu teisiamuosius pripažino kaltais. G.Zumaras buvo nuteistas lygtiniu pustrečių metų laisvės atėmimu, G.Kamkalovas – 9400 eurų bauda.
Buvo nutarta konfiskuoti ir kaip kyšį perduotus 5 tūkstančius eurų bei laikrodį, nors klaipėdietis už šią dovaną jau buvo sumokėjęs mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Šias bausmes paliko galioti ir Apeliacinis teismas, kuris bylą išnagrinėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį.
Buvo pramiegotas terminas?
Tačiau viskas aukštyn kojomis apsivertė, kai G.Zumaras kasaciniam skundui rašyti pasamdė advokatą Vytautą Sirvydį. Teisininkas įdėmiai išanalizavo bylą ir išsiaiškino, kad nemažai kriminalinės žvalgybos veiksmų galėjo būti atlikta neteisėtai – be teismų sankcijų.
Iškart į akis krito tai, kad specialiosios tarnybos galėjo pramiegoti 3 mėnesių sekimo terminą, kuriam buvo būtinas teismo leidimas.
Kai buvo sankcionuotas G.Zumaro, G.Kamkalovo ir A.Milovo sekimas nuo 2015 metų vasario 12 iki gegužės 12 dienos, vėliau minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pratęsti dar du kartus – nuo 2015 rugpjūčio iki 2016 vasario 12 dienos.
Tačiau byloje advokatas neaptiko nei prokuratūros teikimo, nei teismo sankcijos, kuria būtų galima atlikti sekimo veiksmus nuo 2015 gegužės 12 iki rugpjūčio 12 dienos.
„Manau, mūsų specialiosios tarnybos jau užsiima tokiu visuotiniu žmonių sekimu, kad paprasčiausiai nebesusigaudo, kada kokie terminai baigiasi ir kada jau laikas kreiptis į teismą. Greičiausiai dėl to ir atsirado ši trijų mėnesių skylė“, – „Lietuvos rytui“ teigė V.Sirvydis.
Gali sekti ir karalienę
Anot advokato, dar didesnis pažeidimas buvo dviejų Latvijos piliečių – G.Kamkalovo ir A.Milovo sekimas gretimos valstybės teritorijoje.
Tam būtinas Latvijos teismo sprendimas, o jo byloje taip pat nebuvo.
„Jeigu mūsų specialiosios tarnybos jau klausosi kaimyninės šalies piliečių Latvijoje, jos, matyt, lygiai taip pat gali įsigudrinti sekti net Anglijos karalienę Bakingamo rūmuose“, – visai ne juokais kalbėjo V.Sirvydis.
Mįslė liko ir tai, kaip neturėdami kaimyninės šalies teismo leidimo mūsų agentai prisijungė prie latviškų mobiliojo ryšio operatorių.
Teisėja nenusišalino
Kai kasacinis skundas pateko į Aukščiausiąjį teismą, iškilo dar viena problema – mat į nagrinėsiančią bylą kolegiją buvo paskirta teisėja Audronė Kartanienė, o jos sūnui Aringui Kartanui, kuris dirbo kasacinio teismo teisėjo padėjėju, per vadinamąjį teisėjų korupcijos skandalą buvo pareikšti įtarimai.
Tiek G.Zumarui, tiek jo advokatui V.Sirvydžiui kilo abejonių, ar pavyks šiai teisėjai objektyviai išnagrinėti bylą, kai STT agentai ir prokurorai savo taikiklius yra nukreipę į jos sūnų.
Todėl skundo autoriai pareikalavo, jog A.Kartanienė nusišalintų nuo bylos. Tačiau teisėja apsidraudė – kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė, kad ji išaiškintų, ar esant tokiai situacijai galima nagrinėti bylą.
Gavusi prokuratūros leidimą teisėja nenusišalino.
Konstatavo pažeidimus
Kad ir kaip būtų, Aukščiausiojo teismo kolegija, kurioje dar buvo Artūras Pažarskis ir Dalia Bajerčiūtė, sutiko su advokato V.Sirvydžio argumentais, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus galėjo būti pažeisti įstatymai.
Teismas konstatavo, jog byloje iš tiesų nėra nutarties, kuria būtų pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas nuo 2015 gegužės 12 dienos. O tai suteikia pagrindą svarstyti, ar nebuvo pažeista teisė į privatų gyvenimą.
Atskirai buvo pareikšta nuomonė ir dėl G.Kamkalovo pokalbių klausymosi tuo metu, kai jis buvo Latvijoje. Teismo manymu, tokiu atveju buvo būtina apie tai informuoti gretimos valstybės institucijas, o jos galėjo sutikti arba uždrausti sekti savo piliečius.
Teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimu, kad nors šiuolaikinės technologijos leidžia sekti asmenis nepaisant valstybių sienų, negalima pateisinti įstatymų nesilaikymo.
Baiminasi dėl objektyvumo
„Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai yra esminiai. Dėl to šio teismo nutartis naikintina“, – tvirtinama Aukščiausiojo teismo sprendime.
Dabar Apeliacinis teismas turės iš naujo nagrinėti bylą ir įvertinti pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Tačiau advokatas V.Sirvydis baiminasi, ar šiam teismui pavyks objektyviai išnagrinėti bylą: „Mano žiniomis, vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, be nušalintų, kaip specialieji liudytojai apklausti dar keli Apeliacinio teismo teisėjai.
Neįsivaizduoju, kaip tokie teisėjai galės nagrinėti bylą, kai bet kuriuo metu jiems patiems gali būti pareikšti įtarimai.“
