„Tikrai gera, tai buvo nebe metinė kalba, o dešimties metų kalba. Apibendrinanti, atsisveikinimo kalba, Lietuvos padėties vertinimo kalba. Toje kalboje buvo labai svarbių akcentų: Lietuva ir toliau yra viena iš Europos permainų iniciatorių.
Mes inicijavome pačią didžiausią permainą – išėjimą iš konfrontacijos tarp Europos demokratijų ir totalitarinės imperijos“, – žurnalistams po dešimtojo metinio prezidentės D.Grybauskaitės pranešimo sakė V.Landsbergis.
Anot jo, iš totalitarinės imperijos Lietuva išvedė ne tik save, bet kartu atidarė ir langą, vartus kitoms šalims, kurios buvo sovietų priespaudoje.
„Perestroikos tikslas buvo užkalti, įšaldyti padėtį, kad tai, kas vadinama Sovietų Sąjunga, liktų amžiais nejudinama. Lietuva tai sulaužė. Mes netrukus minėsime 30 metų to istorinio, pasaulinės reikšmės įvykio, ką Lietuva padarė žinodama, ką daro, ne tik sau“, – aiškino profesorius.
Anot jo, net ir tuomet, 1990 metų kovo 11 dieną, žmonės nesuprato, kokios didžiulės reikšmės įvykiai vyksta jų šalyje.
„Pagal tai yra dabar ir žemėlapis susiklostęs, kurį bando dabar jėga, tankais, cheminiais ginklais ir visais būdais kaip nors pakeisti, sugrąžinti atgal, arčiau prie senojo žemėlapio. Bet buvome didžiosios permainos iniciatoriai ir todėl turime laikyti tą garbę. Turime, žinoma, labai atsakingai ir nesivaržydami užimti tą poziciją per ateinantį Kovo 11 trisdešimtmetį.
Ar tai bus europinis ir pasaulinis įvykis, ar tai bus posėdis Seimo salėje, kavutė po to. Ir 30 metų?“ – ironiškai klausė profesorius.
V.Landsbergiui prezidentės kalboje patiko jos kategoriškas požiūris į netoli Lietuvos vykstančią agresiją.
„Labai kategoriškas įvertinimas dabartinės padėties, kur mes matome čia pat, greta mūsų, vykstantį karą, agresiją prieš pasaulio tvarką. Tai ne tik prieš Ukrainą.
Žinoma, čia yra baisu, kaip elgiamasi su Ukraina. Bet tai yra agresija prieš pasaulio tvarką, kurios viltis buvo, kad JTO bus taikos ir teisingumo garantija visoms pasaulio tautoms.
Tai išmesta į šiukšlyną ir mes žinome, kas tai padarė ir dar tyčiojasi iki šiol“, – vertino V.Landsbergis.
„Reikia nepamiršti skiriamosios linijos tarp demokratijų ir diktatūrinės agresijos. Prezidentė sako: „Besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas“. O Europa jau kapituliuoja, jau kapituliuoja prieš agresorių. Sako, kad gal nereikia, gal nereikia sankcijų, darykime versliuką toliau, žmonės pavargsta nuo konfrontacijos...
O agresorius sėdi ir laukia, kol jūs pavargsite ir prisitaikysite, atsisakydami savo įsitikinimų ir laisvės“, – kalbėjo profesorius.
V.Landsbergis užsiminė ir apie didžiausią laukiantį naujai išrinktojo prezidento G.Nausėdos iššūkį.
„Štai, kur mes esame, ir Lietuvai su jos naujuoju prezidentu čia bus didžiausias išmėginimas. Ar Lietuva bus prisitaikėlių būry, ar Lietuva visgi gins teisingumą, principą, padorumą“, – žinutę naujai išrinktajam prezidentui pasiuntė jis.
