Praėjusią savaitę pristatytose Europos Komisijos (EK) rekomendacijose Lietuvai vėl nurodyta, jog socialinė nelygybė mūsų šalyje yra viena didžiausių ES, didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos, bedarbiai, balansuoja ties skurdo ir socialinės atskirties riba.
„Spręsti šią problemą padėtų geresnis mokesčių ir išmokų sistemos sumodeliavimas“, – receptą pateikė EK atstovybės Lietuvoje vadovas A.Pranckevičius.
Negalima tvirtinti, kad dabartiniai valdantieji visiškai nesistengė. Juk buvo gerokai padidintos pensijos, įvestos, o po metų dar ir pakeltos išmokos už vaikus. Jau nekalbant apie mokesčių reformą, dėl kurios daugelio dirbančių žmonių piniginės tapo šiek tiek pilnesnės.
Bet ar tik nebus valdžia perlenkusi lazdos dalydama milijardą milijonui? Pavyzdžiui, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kuris labai svarbus mažai uždirbantiems gyventojams, taikomas net iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio siekiančioms algoms. Visai tai pavirsta negautomis biudžeto įplaukomis.
Ženklų, nors ir netiesioginių, jog ši reforma skausminga valstybės finansams, sklinda ir iš valdžios varpinės. Antai finansų ministras V.Šapoka užsiminė, kad valstybės išteklius reikia naudoti kaip įmanoma efektyviau ir besąlygiškai laikytis finansinės drausmės, nes ekonomikos augimas lėtėja. Bet tai galima vertinti kaip savotišką apsidraudimą, nes, tarkime, Lietuvos bankas ūkio augimo šiųmetę prognozę nuo 2,7 proc. netgi padidino iki 3,2 procento.
Bet kuriuo atveju pradėjus milijardo dalybas, pažadėjus solidesnes algas viešajam sektoriui ir dar didesnes pensijas reikia rūpintis, iš kur tam gauti papildomų lėšų.
Galima dar kartą bandyti traukti iš šešėlio mistinius milijonus ar milijardus – tik kaip apskaičiuoti, kiek iš jo atimta?
Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos jau seniai baksnoja į sritis, kuriose pinigai tiesiog guli neimami. Tai – platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, taip pat mokesčiai už automobilius, ypač senus ir taršius.
Mat šie mokesčiai yra mažiausiai kenksmingi ekonomikos augimui. Bet, užuot ėmusis šių veiksmų, Vyriausybė svaigsta apie tūkstančio eurų subsidiją keičiantiems seną automobilį į mažiau teršiantį aplinką. To kaina – dar 30 mln. eurų.
Finansų ministras neslėpė seniai palaikantis ir automobilių, ir nekilnojamojo turto mokesčius, nes jie yra neišvengiami, tačiau pripažino, kad tam trukdo rinkimai.
Taip jis patvirtina tai, kas jau seniai akivaizdu, – pataikaudami rinkėjams politikai tiesiog kenkia valstybės finansams.
Įrodymas – valstiečių lyderio prakalba apie tai, kad jokio automobilių mokesčio nebus, nes tai, kas tinka prancūzams ar vokiečiams, neva nepritaikoma Lietuvai.
„Apmokestinę dyzelines mašinas atimtume iš dalies mūsų žmonių galimybę naudotis tomis transporto priemonėmis. To mes tikrai nedarysime. Suprantame, kad reikia mažinti šešėlį, mokesčių surinkimą padidinti, bet mokesčių didinimas nėra tas kelias, kuris būtų pats efektyviausias“, – dėstė R.Karbauskis.
Tačiau juk įvedus tokius mokesčius ir tinkamai sutvarkius apmokestinimo bazę gauti pinigai leistų spręsti kitas seniai kamuojančias problemas, pavyzdžiui, pajamų nelygybę.
Beje, anot ekonomisto N.Mačiulio, pajamų nelygybė pastaraisiais metais tarp dirbančių žmonių smarkiai sumažėjo, o statistiką iškraipo iškritę iš darbo rinkos asmenys, kurie negauna oficialių pajamų, išskyrus skurdžias išmokas.
Vadinasi, tiesiog padidinti šias pašalpas būtų klaida. Padėti galėtų tik visapusė švietimo sistemos reforma, apie kurią savo rekomendacijose ne sykį užsiminė ir EK. Briuselis siūlo gerinti ne vien pradinio, pagrindinio ar aukštojo mokslo sistemą, bet ir suaugusiųjų mokymą.
Tik taip galima pasiekti, kad vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai grįžtų į darbo rinką. O tam ypač reikia tobulinti perkvalifikavimo programas, kad tinkamo išsilavinimo neturintys gyventojai galėtų pakeisti profesiją, įgyti naujų įgūdžių.
Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras – dar vienas EK receptų Lietuvai.
Kokia valdžios reakcija į Briuselio rekomendacijas? Kone niekinė.
Antai premjeras S.Skvernelis išdėstė, kad EK rėmėsi poros metų senumo duomenimis, tačiau nuo to laiko pradėtos struktūrinės reformos jau esą mažina skurdo lygį, ypač universalieji vaiko pinigai: „Aš manau, kad kitais metais tokių išvadų nebus.“
Pagyvensim – pamatysim. Bet vargu ar taip bus, kaip premjeras pasakė. Viena vertus, tokios rekomendacijos kartojamos jau daug metų, tačiau esminių jų punktų Lietuva taip ir neįgyvendino.
Antra, nekalbant apie mokesčius, sutvarkyti švietimo sistemos pagal dabarties poreikius valstiečiams iki kadencijos pabaigos tikrai nepavyks, jei jau nebuvo to padaryta per pastaruosius 15 metų.
Žodžiu, kitąmet greičiausiai vėl girdėsime tuos pačius priekaištus iš EK, o valdantieji ginsis, kad čia tik smulkmenos, palyginti su tuo, kas jau nuveikta, – mat rinkimai artės nenumaldomai.
