Vienas iš siekių – lygiaverčių sąlygų užtikrinimas visiems rinkos dalyviams, todėl buvo pasiūlyta suformuluoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės reklamos interpretacijoms ir laikantis principo, jog komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT draudžiami.
Seime vis dar rengiamas LRT įstatymo projekto svartymas, kuriame dėmesys skiriamas ir reklamos pajamų gavimo teisėtumui. Projektu siūloma keisti visuomeninio transliuotojo valdymo principus: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.
LRT finansavimo situacija jau prieš kurį laiką sulaukė dėmesio. O praėjus dviem savaitėms nuo žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimosi į valdžią žiniasklaidoje pasirodė skandalinga informacija apie išaiškintą schemą.
„Delfi“ žurnalistai ketvirtadienį paviešino tyrimą, per kurį išsiaiškino mažiausiai keturis atvejus, kai valstybės institucijų skiriamos reklamos lėšos tekėjo į LRT ir tuo pačiu metu – į privačios kompanijos sąskaitas.
Kaip rašo portalas delfi.lt, LRT vadovybė nutyli, kad jau kelerius metus naudojasi įstatymų spragomis ir, konkuruodama pranašesnėmis sąlygomis nei komercinė žiniasklaida, laimi šalies ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų reklamai skirtus pinigus, t. y. tokių valstybinių institucijų veiklai viešinti skirtas lėšas. Delfi.lt išsiaiškino, kad apeinant visus reklamos draudimus į LRT teka valstybės, tiksliau, jos institucijų (ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų) reklamos lėšos.
Anot portalo, konkursus, kuriuose iš šalies biudžeto finansuojama LRT dalyvavo drauge su privačia prodiuserių kompanija „TV Vision“, skelbė Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Primename, kad išplatintame kreipimesi akcentuotas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) reformos paspartinimas ir pabrėžta, kad būtina į SRTRF reformos vykdymą įtraukti visas žiniasklaidos grupes ir aiškiai įvardyti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus.
Kreipimesi pažymima, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti laikoma „rėmimo pranešimu“.
„Remiantis 2019 metams patvirtintu valstybės biudžetu, LRT savo veiklai gavo asignavimų už beveik 39 mln. eurų. Tad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačiais subjektais.
Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekdami žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – rašoma kreipimesi.
LRT įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami [...]“. Įstatymo 7 straipsnis nustato, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“.
Žiniasklaidos atstovai atkreipia dėmesį, kad LRT įstatymo draudimas transliuoti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus nėra taikoma LRT interneto portalui.
