Po specialaus pasitarimo Seime priimtas sprendimas – artimiausiu metu bus keičiama Higienos norma, kurios ribas dėl temperatūros tinkamos vaikams eiti į mokyklą pasiūlys Sveikatos apsaugos ministerija, o pasiūlymus peržiūrėjusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) priims tvarkos pokyčius.
Seimo narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė po pasitarimo sakė: „Sutarėme, kad mokyklų vadovams reikia aiškaus teisinio pagrindo dėl proceso ugdymo vykdymo.
Be to, bus pataisyta higienos norma, numatanti viršutinę temperatūros ribą patalpose, kur vyksta ugdymo procesas. Ministras Aurelijus Veryga kartu su vaikų ligų gydytojais suderins, kokios turi būti tos konkrečios ribos pagal amžiaus grupes ir vaikų situaciją.
O Švietimo ministras parengs įsakymą, kuriame bus numatytos lauko temperatūros ribos, kurioms eesant, oficialiai gali būti nutraukiamas ugdymo procesas“, – sakė Seimo narė, skubaus pasitarimo iniciatorė.
„Antras dalykas, sutarta, kad Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su ŠMSM bandys siūlyti korekcijas 2020 metams dėl vėsinimo įrangos įsigijimo ir įrengimo Lietuvos mokyklose. Iki rudens bus paruošta tiksli sąmata, koks yra poreikis, nes šiandieną yra tik preliminarūs skaičiai“, – kalbėjo D.Šakalienė, papildyma, kad suma skaičiuojama milijonais.
Pasak D.Šakalienės, taip pat sutarta, kad dėliojant finansavimo prioritetus, bus pradedama nuo ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų, kurios ilgiau dirba ir įstaigų, kuriose ugdomi vaikai su specialiaisiais poreikiais.
Jos teigimu, apsispręsta, kad jeigu patalpose neįmanoma užtikrinti vaikų sveikatai saugios temperatūros, ugdymo procesas gali būti nevykdomas ir tai bus aiškiai sudėliota švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme.
Po uždaro pasitarimo A.Veryga nurodė, kad birželio mėnesį peržiūrės Higienos normą, nes aktualus vienas skaičius – 28 laipsniai. „Pasitarsime su medikais dėl peršalusių ir perkaitusių vaikų, tada pateiksime rekomendacijas."
Paklaustas, ar gali mokslo metai prasidėti ne rugsėjį, o anksčiau, ministras A.Monkevičius sakė, kad yra linkęs tai svarstyti, bet paliktų galimybę pačioms ugdymo įstaigoms priimti sprendimus.
„Žinant iš anksto orų prognozes, o kaip sako ir klimato kaitos ekspertai, tai gali būti tendencija. Visa tai vertindami, turime pagalvoti ir investuodami į klimato reguliavimo patalpose sistemas, tas pačias higienos normas, bet vis tiek ugdyti vaikus. Planą norime parengti artimiausiu metu.
Kaip ir žiemą yra numatytos ribos, kada nevyksta ugdymo planas, taip ir dabar bus laukiama rekomendacijų dėl ribų nustatymo", – po pasitarimo sakė A.Monkevičius, tačiau poreikio trumpinti prieš dvejus metus pailgintus mokslo metus, jis tikino nematąs.
Išplatino pranešimą pirmadienį
Savaitės pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą, kuriame ministras ragino pamokas trumpinti arba jų nevesti, kai temperatūra patalpose viršija 28 laipsnius.
Viešumoje pasklido mokytojų, mokinių ir jų tėvų laiškai apie nepakeliamas sąlygas mokyklose, šalį užklupus alinantiems karščiams.
Mokiniai ir jų tėvai piktinosi pailgintais mokslo metais ir imituojamu ugdymo procesu, dalijosi nuotraukomis iš mokyklos patalpų, kuriose fiksavo daugiau nei 30 laipsnių temperatūrą.
Aptarti ugdymo procesą per karščius ir pavojų vaikų sveikatai ketvirtadienį Seime rinkosi švietimo ministras A.Monkevičius, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir viceprezidentė Rūta Krasauskienė bei Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė.
Į pasitarimą atskubėjęs ministras A.Veryga tvirtino, kad Lietuvoje iki šiol niekas negalvojo apie vėdinimo sistemas, nes nebuvo tokio poreikio. „Čia juk ne šilti kraštai, o dabar reikės galvot apie prisitaikymą prie situacijos, jeigu vyraus tokie“, – sakė ministras.
Patys ieško sprendimų
Antrus metus ilgiau dirbantys mokiniai ir mokytojai pripažįsta, kad Lietuvoje švietimo sistema dar nėra tinkamai pasiruošusi dirbti vasarą.
Problemos, kurios kasmet ugdymo įstaigose kyla dėl karščio, prastai vėdinamų patalpų, daugelyje šalies mokyklų taip ir neišspręstos. Dėl karščio sudėtinga dirbti ir vaikams, ir mokytojams.
Pastarieji priverčiami ieškoti būdų, kaip vaduotis nuo karščio, ieškoti alternatyvų, kad būtų įmanoma tęsti ugdymo procesą tokiomis sąlygomis.
Visą savaitę Lietuvą alinant rekordiniams karščiams, Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį priminė, kad likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti arba gali būti trumpinamos. Tačiau jis nepritarė, kad būtų grįžta prie trumpintų mokslo metų.
A.Monkevičiaus teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.
Pirmadienį pranešta, kad apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų Lietuvoje trumpina pamokas.
Pagal dabar galiojančią higienos normą, viršutinė leistina temperatūros klasėje riba yra 28 laipsniai karščio.
D.Šakalienė siūlė šią ribą mažinti iki 25 laipsnių bei nustatyti, kuomet gali būti stabdomas ugdymo procesas dėl karščių, analogiškai kaip šiuo metu reglamentuotas šalčių atveju.
Sprendimo teisė mokyklų vadovams koreguoti ugdymo procesą nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu dėl bendrųjų ugdymo planų.
Ketvirtadienį po pietų konservatorių frakcijos Seime nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas iniciavo raštą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui dėl mokslo metų ilginimo atšaukimo. Jų išplatintame pranešime teigiama, kad tikslas ištaisyti mokymosi laiko netolygumus nenusveria mokinių ir mokytojų sveikatos arba brandos egzaminų proceso sutrikdymo kaštų, todėl parlamentarai siūlo ieškoti kitų būdų, kaip kompensuoti trumpesnį mokymosi laiką.
Anksčiau ministras A.Monkevičius jau yra sakęs, kad nemato poreikio trumpinti mokslo metus, tą patį pakartojo po pasitarimo ketvirtadienį Seime.
Mokytojas: mėnesis – per daug
Vilniaus Balsių progimnazijoje geografijos mokytojas Mantas Karanauskas įsitikinęs, kad mokslo metai pratęsti prisidengiant prastais mokinių rezultatais, o mėnesio laiko yra per daug alternatyvioms veikloms.
„Labai gaila, jog prieš dvejus metus prisidengiant neva blogėjančiais mokinių mokymosi rezultatais buvo nuspręsta ilginti mokslo metus. 2017 metų balandžio mėnesio visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis mokslo metų ilginimui nepritarė 63 proc. Lietuvos gyventojų, tarp turinčių mokyklinio amžiaus vaikų – 72 proc. gyventojų“, – apklausų duomenis prisiminė mokytojas.
Jis apgailestavo, kad tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė visuomenės nuomonę ignoravo ir priėmė sprendimą ilginti mokslo metus.
„Antrus metus iš eilės birželio mėnesiais oro temperatūra lauke yra itin didelė, todėl mokyklos susiduria su iššūkiu, kaip suorganizuoti pamokas, kuriose besimokydami vaikai neturėtų sveikatos problemų.
Žinau, kad nemažai mokyklų jau nuo gegužės mėnesio vidurio skiria laiką ekskursijoms, pamokoms lauko erdvėse, muziejų lankymui, tačiau mėnesis laiko šioms veiklos yra pernelyg ilgas. Esu įsitikinęs, kad tuo metu kai buvusi švietimo sistemos vadovė vėsinasi politikos pavėsyje, dabartinis ministerijos vadovas turėtų nedelsiant imtis priemonių, kurios leistų kuo skubiau atšaukti prailgintus mokslo metus, nes priešingu atveju labai tikėtina, kad ir kitąmet vaikai kęs karštus birželio mėnesio orus“, – portalui lrytas.lt sakė M.Karanauskas. Pasak jo, tai tikrai neprisidės prie mokymosi motyvacijos didinimo ar geresnių mokymosi rezultatų.
