Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.
– Nekaršta, ministre?
A.Monkevičius: Karšta kaip ir visiems vienodai.
– Karšta ir mokyklose, prailgintų mokslo metų idėja pavirto nemenka problema. Ką jūs siūlote daryti?
A.Monkevičius: Jau gegužės gale ir birželį, matydami galimą prognozę, pasižiūrėjom dar kartą higienos normas, pamatėme, kad reikia dar daug ką padaryti, kad sutvarkytume jas.
Žiemai, pasirodo, viskas aiškiau reglamentuota, vasarai dar daug ką turime padaryti. Bet iš karto jau prieš dvi savaites priminiau normas ir iš karto pasakiau, kad kiekviena mokykla ir savivaldybė turėtų įvertinti sąlygas ir jeigu yra tokia temperatūra 28 laipsniai – nebūtinai laukti, mažiukams yra mažiau – tikrai neturi būti jokių pamokų, nes jos neproduktyvios.
Galbūt mokykla neturi užsitrenkti ir jeigu mokykla turi priimtinesnes patalpas, sąlygas gal ir lauke, nes sąlygos yra skirtingos, turėtų visa tai įvertinusi, pasitarusi su tėvais, neužsitrenkti, bet priimti vaikus, jeigu jie ateina.
Bet pamokos tikrai neproduktyvios, mes tą pasakėme po to dar po savaitės susitikę su tėvų asociacija, moksleiviais.
Patirties yra įvairios, labai sužavėtas, kad kai kurios mokyklos labai išradingai dirba ir šiandien mieste, muziejuose vaikų yra daug.
Tai yra naudinga, bet turime visur pasižiūrėti, kiek tai neprasilenkia su sveikata tiek vaikų, tiek mokytojų.
Dabar turime planus, juos kuriame žiūrėdami į kitą ciklą, gali rugsėjis jau toks būti.
– Galbūt tada reiktų galvoti ne apie tai, kad mokyklos pačios planuotųsi, kaip joms elgtis, bet kondicionavimo sistemas mokyklose įrenginėti? Gal tada nebūtų bėdos dėl prailgintų mokslo metų?
A.Monkevičius: Tą reikia daryti. Jau pradėjom skaičiuoti, tai toks iššūkis. Paprasčiausiai tai yra elektros energija ir, pasirodo, kai kuriais atvejais dar daugiau reikalauja energijos negu šildymas.
Turime labai daug įvairių išlaidų. Sutinku, vis tiek tą turėsime daryti, nes ugdymo procesas labai svarbus, jis negali būti kažkoks kitoks nei kitose šalyse.
Kitos šalys irgi ieško sprendimų. Yra naujos technologijos, kurios leidžia tą pigiau daryti. Na o šiandien turime būti protingi.
Jeigu sąlygų nėra, negalime rizikuoti vaikų sveikata. Kviečiu mokyklas, mokyklų bendruomenes, savivaldybes į tai atsižvelgti.
Kai ekstremali situacija, gali būti epidemija gripo ar dar kažkas – mokame priimti sprendimus. Nutraukime ugdymo procesą ir jeigu matome, kad kažkokia mokykla turi patogias sąlygas gamtoje, galbūt jie gali daryti fakultatyvinius dalykus, padėti vaikams, kurie turi atsilikimų, iš ryto kažką galima daryti.
– Suprantu kad jūs tokio dalyko kaip prailgintų mokslo metų atšaukimo nesvarstote?
A.Monkevičius: Aš tiesiog negaliu šiandien imti ir atšaukti tai, kas patvirtinta. Daug mokyklų tikrai tai kūrybiškai panaudoja ir yra geros patirties.
Aš kviečiu elgtis remiantis protingumo principais. Jeigu matome, kad tai visiškai neproduktyvu ir neduoda jokio efekto, tikrai nedarykime tokių dalykų.
Rytoj labai svarbus matematikos egzaminas. Praeitą penktadienį su Nacionaliniu egzaminų centru aptarėme, kaip bus organizuojama užtikrinant, kad būtų tinkamos sąlygos laikyti egzaminą esant temperatūrai, vėdinimui.
Aš tikiuosi ir manau, kad organizatoriai viską padarys, kad egzaminas sėkmingai vyktų. Gal ir tas oras pasikeis trupučiuką.
– Pone Navickai, kalbame apie protingumo principą. Mus pasiekia žinios, kad kai kuriose mokyklose, pavyzdžiui Kretingoje, pamokos dėstomos rūbinėje. Yra nutarimas, kad prailginti mokslo metai ir bet kokiais atvejais bandoma jo laikytis. Ministras sako, kad galima išlaviruoti ir pakankamai laisvai elgtis. Ar mokyklos ir mokytojai iš tiesų supranta situaciją ir žino, kaip elgtis?
A.Navickas: Parodo kartais absurdiškumą, jeigu būtinai bando vykdyti, nors sprendimas yra priimtas neapgalvotas.
Tokie paaiškinimai kaip kūrybiškai – galbūt bandoma tiesiog pridengti sprendimo nuogumą.
Su vaikais judėti dabar – tai dar blogesnis variantas. Tas, kūrybiškumas dar blogiau išvirs. Tada jau geriau eiti į rūsį ar rūbinę, kur vaikai mažiau nukentės.
Jeigu dabar su mažesniais vaikais per Vilnių judėtume, esant 35 laipsniams, tai dar blogiau. Bet grįžkime į pradžią, kai mes aiškiai pasakėm, kad reiktų argumentų ir motyvų, kodėl jie buvo prailginti.
Prisidengiama neva kažkur yra ilgesni. Jei pasižiūrėtume mokslo metų trukmę, kur yra ilgiausia, pavyzdžiui, Ispanijoje, tai rezultatai nežiba.
Jei pažiūrėsime trukmę Suomijoje ir Estijoje, kur mokslo metai trumpesni, tai rezultatai žymiai geresni.
A.Monkevičius: Nėra Suomijoje trumpesni.
A.Navickas: Jie gegužės 31 d. baigiasi.
A.Monkevičius: Pagal dienų skaičių jie nėra trumpesni. Bet aš sutinku su tuo, kad buvo galima truputį kitaip daryti. Jeigu aš tą projektą nuo pradžių būčiau įgyvendinęs, tikrai nebūčiau skubėjęs, neįvertinus visų galimybių tą daryti.
Aš tik kalbu, kad dabar, šioje situacijoje, kuomet patvirtinti planai, mokyklos susiplanavo, kažką daro ir kiekviena mokykla kviečiama nevykdyti pamokų ir neturėtų tokių užsiėmimų.
– Gal mokyklos baiminasi nevykdyti? Po to joms bus priekaištai, kad programų neįgyvendinate.
A.Navickas: Mes įvedant darėme apklausą. Tėvai, mokiniai ir mokytojai – 90 proc. pasisakė, kad ministerijos argumentai, kur buvo teigiama, kad pagerės kokybė ar sumažės intensyvumas, tikrai nepasiteisino.
Subliuško argumentai. Tiesiog tikimės galbūt ministro iniciatyvos. Labai geras bus patikrinimas, man labai patinka frazė, kai jis sako, kad nebijos grįžti prie įsakymų, kurie peržiūrėti, jeigu jie pasirašyti neapgalvotai.
Ministras jau patvirtino ugdymo planus ir kitiems metams, kur niekas nėra pakeista. Tai dabar ar grįš ministras ir taisys savo padarytas klaidas, tęstinumą klaidų ankstesnės ministrės, turbūt netrukus pamatysime.
A.Monkevičius: Paprasčiausiai tai tikrai yra didžiulis iššūkis ne tik švietimui. Mes dabar kalbame tik apie bendrą ugdymą, kuomet mokslo metai baigiasi.
O ikimokyklinės įstaigos nesibaigia, jos irgi turi dirbti ir ten reikia spręsti problemas. Vaikų stovyklos, daugybė kitų dalykų, kuomet vaikai ir vasarą turi būti ugdomi kitom formom – tos formos, galimybės turi būti pritaikytos ugdymui.
Mes turime kalbėti ne apie mechaninį dalyką, kiek metuose valandų ar dienų. Aš visiškai pritariu, kad turėtume pergalvoti, pasižiūrėti.
– Bet kitiems metams jau viskas patvirtinta yra – ta pati sistema, ta pati programa.
A.Monkevičius: Ugdymo programa patvirtinta, bet niekas netrukdo koreguoti. Bet tą padarykime įvertinę. Aš tą patvirtinau pačioje pradžioje, kadangi labai anksti reikėjo padaryti, tik pradėjus dirbti, kad būtų ramu mokykloje.
Patvirtinau tą patį skaičių, bet ten yra daug lankstumo, tikrai galime išdėstyti, neįsikišti į birželį, išdėstyti tolygiai atostogas per visus metus ir turėti gerą rezultatą, nelysdami į karštą laikotarpį.
Bet jeigu mokykla, stovyklos ar darželiai dar turi dirbti, tikrai turi turėti geresnes sąlygas ir karščiai, kurie dabar yra, stabdo visa tai.
A.Navickas: Lygiai tą patį mes ir sakėme, kad labai gera būtų forma stovyklos ar kažkokios nestandartinės pamokos, bet tikrai ne dirbtinis procesas.
A.Monkevičius: Aš manau, kad tuo laiku pamokų tikrai negali būti, gali būti fakultatyviniai dalykai, padedant vaikams, kuriems reikia įveikti atsilikimą.
– Bet juos turi kažkas daryti, ministre, papildomai mokėti žmonėms už tai reikia.
A.Monkevičius: Nieko nepadarysi. Turime skaičiuoti, dabar tą darome. Kondicionieriai, klimato sistemos kainuoja labai nemažai.
– Skaičiavote, kiek kainuotų?
A.Monkevičius: Pradėjom skaičiuoti vienos mokyklos išlaidas, tai siekia milijonus. Mes Lietuvoje turėsime turėti specialią programą, galbūt remtis Europos Sąjungos lėšomis.
Tai yra ir ikimokyklinės įstaigos. Kartu su savivaldybe, Vyriausybe turime spręsti tuos dalykus, ypač, jei klimato kaita tokia bus. Į tai turėsime investuoti.
– Pone Navickai, galbūt problema tame, kad mokytojai yra nepasiruošę kelių savaičių ilgesniems mokslo metams, labai formaliai žiūri į tas programas ir negali pasiūlyti vaikams nestandartinių pamokų? Gal iniciatyvos trūksta?
A.Navickas: Aš manau, kad tai visai nesusiję. Jeigu ir nebūtų šita ekstremali situacija dėl karščių, yra dar kita situacija. Daugelis tėvų ir vaikų jau nuo birželio pradžios emigruoja, dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir ugdymo procesas subyra jau netgi nepriklausomai nuo mokytojo pasiruošimo ar karščio.
Tiesiog nuo šeimos apsisprendimo rinktis kitas formas ir kitaip dalyvauti. Tos įvairios stovyklos ar kitokios formos kainuotų.
Jeigu renkamės tą pačią formą mokykloje, tai nesigauna kažkas.
– Dabar išdėstoma programa, kuri numatyta per visus metus, tada mokytojas vis tiek turi dirbti, jeigu kažkiek savaičių yra prailginti mokslo metai. Ir jo yra reikalas, ką jis daro. Jis gali pradėti mokyti vaikus analitinio mąstymo.
A.Navickas: Turi ateiti vaikai ir turi būti sąlygos.
– Klausimas, kaip sudominti. Negali vien sakyti, kad ministerija turi parašyti, kaip mokytojui sudominti mokinį. Teisingai?
A.Navickas: Ar galima sudominti, jeigu kalbam apie karščius – turbūt niekaip nesudominsi. O jeigu nebūtų karščio, jeigu yra tokia tradicija.
Kalbėjom su Klaipėdos mokytojais, kad visi vaikai Palangoje nuo birželio 1 d. dirba, tai toks yra šeimos sprendimas.
– Čia jau nepriklauso nei nuo ministerijos, nei nuo mokytojo, jeigu šeima ar tėvai nusprendžia.
A.Navickas: Koks yra tikslas tada ilginti mokslo metus, jeigu mes atsakėme, kad kokybės tai negerina. Kokybė priklauso ir nuo lankomumo, ir nuo kitų dalykų.
Aš suprasčiau, ką ministras gerai sako, kad galėtų būti įvairios konsultacijos ar papildomi dalykai. Bet problema ta, kad dažniausiai tos konsultacijos tampa gerai besimokantiems, o tie, kurie prasčiau mokosi, į tas konsultacijas neateina. Kodėl mes baudžiam gerai besimokančius vaikus.
– Man atrodo truputėlį trūksta motyvacijos, o tą motyvaciją paskatintų labai konkretūs dalykai. Kaip motyvuoti mokytoją, jeigu dabar situacija yra tokia, kokia yra? Kaip jį motyvuoti, kad jis surastų edukacinio užsiėmimo vaikui? Jis juk negali už dyką to daryti.
A.Monkevičius: Mano galva, šita problema atsiranda todėl, kad šiek tiek daugiau laiko reikia tokiam projektui, jeigu norime tolygiai užpildyti mokslo metus, bet tikrai ne vien pamokomis, sutinku, ypač vasarą.
Kuomet mokytojai 1512 valandų dirba, tikrai jie daug ką gali, bet būtent reikia geros patirties kitaip mokyti. Tokią patirtį jau bandoma apibendrinti, jos yra Lietuvoje.
Yra netgi mūsų tinklalapyje – mokyti kitaip. Yra sukaupta patirtis, kur labai geros, gražios patirties yra, kaip mokytojai tą daro.
Kūno kultūros mokytojai moko vaikus saugiai elgtis gamtoje, vandenyje ir daugybė kitų dalykų. Mes turėtume visa tai plėtoti kartu su mokyklomis, mokytojais, keldami jų kvalifikaciją ir padėdami gerajai patirčiai.
Tam yra skirtas projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos. Mes norėtume, kad jis turėtų tokius tikslus ir taikinius, į tai nukreipta yra, kaip tuo laikotarpiu turėtų dirbti mokykla – vadinamas kokybės krepšelis.
Gerosios patirties mokyklos padėtų toms mokykloms, kuriose yra įvairių problemų tą daryti. Tokių dalykų reikia žymiai daugiau, tai irgi kainuoja.
Tokiu keliu einant mes užaugintume patirtį, saugumą ir gebėjimą dirbti kokybiškai, motyvuotai. Šiuo metu tai yra per labai trumpą laiką, per porą metų prailginta trukmė. Pasiruošti iki galo nesuspėta.
– Ministre, tada reikia stabdyti nutarimą dėl prailgintos trukmės ir pasiruošti tam, ką jūs kalbate.
A.Monkevičius: Šiuo metu mes tą bandom daryti, kalbėti apie tai, kad dabar, esant tokiai ekstremaliai situacijai, tikrai neturi būti rizikuojama vaikų, mokytojų sveikata.
Bet kartu mes jau galvojame apie kitą ciklą. Kitą savaitę turime su savivaldybių švietimo padalinių vadovais pasitarimą, kuriame aptarsime iki rudens kaip mes pasimodeliuosime, pasiskaičiuosime išteklius ir konkretų planą, kaip turėtume kitais metais elgtis.
Ar trumpinti, ar netrumpinti, kaip keisti. Mano galva, gal čia ne trumpinimo problema, bet išdėstymo problema, kad tikrai nebūtų vasaros laikotarpiu, ypač esant tokioms sąlygoms, pamokų.
Tai fakultatyviniai dalykai, kiti labai įdomūs,vertingi užsiėmimai. Dabar universitetai atsiveria, kariniai daliniai, sporto bazės – mes daug dalykų galime daryti kartu su mokytojais.
– Jei kalbėtume apie regionus, kaimiškų vietovių mokyklas, ten mokytojai labai aiškiai pasako: mes galim vaikams pasiūlyti tik gamtą ir daugiau nieko. Apie kokias papildomas veiklas galima būtų kalbėti ir kaip tai galėtų būti įgyvendinama, jeigu išliktų ta pati programa?
A.Monkevičius: Kaimo vaikai neuždaryti turi būti. Mes turime pasirūpinti, yra problema transporto.
– Tėveliai skundžiasi dėl to, kas yra pasiūloma vaikams: vykti į ekskursijas. Ekskursijos kainuoja, vadinasi, tėvams tai kainuoja papildomai. Taip bandoma išsisukti iš tos situacijos.
A.Monkevičius: Mes turėtume artimiausiu metu pasiekti, kad su mokinio, mokytojo pažymėjimu atsivertų, kaip Skandinavijoje, Europoje, nemokamai muziejai, viešasis transportas ir kitas transportas.
Į tai reikia investuoti, to reikia siekti. Kol to neturim, turim lanksčiai galvoti, kaip mes prie to turime artėti. Bet tai reikia spręsti. Ne tik vasarą, bet ir žiemą, mokinių atostogų metu.
Dabar kalbėti ir graužtis, kad buvo paskubėta tikrai galiu, bet man dabar rūpi konstruoti perspektyvą, už kurią esu atsakingas. Labai pritariu toms idėjoms, tuo keliu eidami mes tik ir galime pasiekti.
Čia reikia suplanuoti finansus, išteklius ir organizuoti procesą. Labai palaikau tą mintį, kad reikia padėti mokytojams įgyti patirties, kad mokytojams nekainuotų tie dalykai.
– Pone Navickai, kokius jūs matote sprendimo būdus?
A.Navickas: Mes ir tada sakėme, kai įvedinėjo, kad tam nepritariam. Jeigu Vyriausybė ar valstybė investuotų – tos deklaracijos juk gražios, kad rūpi šeima, vaikai.
Bet jeigu mes nepagalvojame, kaip tuos vaikus vešime, neskiriam tam pinigų, tai lieka tik deklaracijos. Kas iš to, kad muziejus nemokamai, jeigu iš Skuodo tų vaikų negalėsim atvežti. O į muziejų ar parką vaikai net patys gali nueiti.
– O ką galėtų patys mokytojai padaryti? Kalbant apie kvalifikacijos kėlimą, orientaciją į kiek kitokias pamokas – ar čia įmanoma kažką padaryti, jeigu atsirastų pinigų, noro ir galimybių?
A.Navickas: Aš tikrai neabejoju mokytojų kvalifikacija. Dauguma Lietuvos mokytojų yra labai geri mokytojai. Lyginant su Estijos, kurie yra tos pačios kartos ir to pačio parengimo, jie pajėgūs daryti.
Tiesiog kartais pikta, kad ministerija, nesutarus su bendruomene, priima iš jėgos pozicijos sprendimą ir dabar visi tampa įkaitais. Jeigu būtų tariamasi ir ieškoma bendrai, kaip padaryti, galbūt tos pamokos jeigu virstų tuo, kad kas nori ateina ir konsultuoja, mokytojai tikrai neatsisakytų.
Daugiau įvairių diskusijų, kritinio mąstymo arba susitelkimo ten, kur mokslo metais nespėjo kažko išmokti – tai būtų naudinga. O dabar prievarta bandom visus vaikus atvesdinti, juos laikyti.
Tada ugdymo procesas subyra, mokytojas tampa šiek tiek pasimetęs, nes jis nežino, ar turi tęsti programą.
A.Monkevičius: Tai mes ir kalbam, labai norėtume išlaisvinti mokytojus, mokyklas nuo to kad laukti, kad kažkas sės ir viską pasakys. Daugybę dalykų norim, kad būtų pačių mokyklų, bendruomenių sprendimu.
Daug kas daroma. Visiškai pritariu, daug pačių geriausių dalykų padaro laisvas mokytojas ir geras vadovas. Kaip reikėtų mums įgalinti, padėti – ir transportas, ir kondicionieriai, infrastruktūra kita.
A.Navickas: Bet sutikite, ministre, pritrūko jūsų lyderystės tvirtinant ugdymo programas. Jūs tą jau galėjote pradėti keisti, kviesti mokytojus pasikalbėti ir kartu ieškoti sprendimo, ką darysime kitais metais.
Dabar formaliai patvirtinote ir turime antrus metus besikartojančią situaciją, kai net ministerijos darbuotojų vaikai mato, kad tai yra visiškai nepasiteisinusi idėja.
A.Monkevičius: Juos turėjau patvirtinti pačioje pradžioje, tik pradėjęs. Tai yra formalus sprendimas, kurį patvirtinau ir sakiau iš karto, kaip ir dėl mūsų etatinio apmokėjimo modelio: susitariam, tikrai tai nėra gelžbetonis, matysime, kai pradės veikti.
Jeigu tik yra koreguotinų dalykų – sėdam, žiūrim, ką reikia daryti. Bet turėdami argumentus, matydami, kaip veikia, kokios klaidos yra, tobulinam.
Lygiai tas pats ir dabar. Aš toks pat žmogus, tas pats mokytojas, atėjęs į ministro poziciją, nesu tas, kuris turėtų labai daug galių visus finansus skirti iš karto.
Bet manau, kad visiškai teisinga pozicija – kartu su bendruomenėmis turime, jeigu švietimas prioritetas, numatyti aiškias lėšas ir jų turi daugėti. Kai tokie iššūkiai yra, mes kartu tik ir galim jų išsireikalauti. Kito kelio nematau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val.30 min. ir 20 val.30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
