Iškilmingame minėjime dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Renginiui pirmininkavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.
Minėjime kalbėjo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, 1941 metų tremtinys, buvęs Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, 1949 metų tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elzbieta Žibutė Bagdonienė, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatorė, „Misija Sibiras’18“ ekspedicijos į Kazachstaną dalyvė Aistė Eidukaitytė, lietuvių bendruomenės atstovas Klivlende Marius Juodišius.
Savo dienoraščių ištraukas skaitys „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai.
Seimo komisijos pirmininkas: kaltės šešėlis dėl sovietų represijų klaidžioje iki šiol
Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko, kaltės šešėlis dėl Lietuvos gyventojų tremčių, įkalinimo, žūties dar šiandien klaidžioja ir nesuranda reikiamo adresato
„Su pirmąja sovietų auka – Aleksandru Barausku – įžengėme į sovietų okupacijos laikotarpį, kurį dažnai vadiname neutraliai – sovietmečiu. Keistas terminas, sudarantis galimybę suvelti visą mūsų nelaisvės istorijos periodą, kuriame kaip niekad daug pralieta kraujo. XX amžiaus vidurys buvo vienas kraupiausių mūsų istorijoje. Tačiau kaltės šešėlis dar iki šiandien klaidžioja ir nesuranda reikiamo adresato“, – penktadienį per iškilmingą minėjimą Seime sakė Arūnas Gumuliauskas.
Jo teigimu, 1941 metų sausį sovietų represinė struktūra NKVD numatė pirminį represijoms pasmerktų žmonių skaičių – apie 320 tūkstančių.
„Užkliuvo net pradinių mokyklų mokiniai. Tačiau iškart tokio masto represijoms neužteko pajėgų. Todėl vėliau sovietų budelių apetitas sumažėjo“, – teigė A. Gumuliauskas.
„Antai „operacijos“ išvakarėse vyriausiojo sovietų budelio Lavrentijaus Berijos pavaduotojo išsiųstoje telegramoje trėmimų koordinatoriams nurodoma išvežti iš Lietuvos 21 tūkst. 114 žmonių, iš jų 7498 – į lagerius, o 13 tūkst. 616 – į tremtį. Ši direktyva buvo įvykdyta beveik tiksliai“, – kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, masinio trėmimo akcija Lietuvoje prasidėjo 1941 metų birželio 14 dieną 2–4 val. ir oficialiai truko iki 18 dienos, nors iš tikrųjų ešalonai formuoti ir siųsti už krašto ribų iki birželio 22 dienos.
„Beveik pusei to birželio tremtinių nebuvo ir šešiolikos. Okupantai nesigailėjo net nevaikštančių kūdikių – gyvuliniuose vagonuose atsidūrė 556 vaikai iki vienų metų. Kas trečias iš jų netrukus mirė nuo šalčio, bado ir ligų“, – dėstė istorikas.
Jis pabrėžė, kad svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos ir atminimo negali būti susitaikymo.
Aidėjo ir priekaištai
Buvęs Seimo narys, 1941 metų tremtinys, prof. Arimantas Dumčius priekaištavo valdžiai dėl nesugebėjimo Lukiškių aikštėje pastatyti valstybės simbolio Vyčio, sakydamas, kad tai yra ir Lietuvos partizanų svajonė.
„Koks gi būtų geriausias žuvusių tremtinių, lagerių kankinių, partizanų atminimas ir įamžinimas Lietuvoje? Manyčiau, kad Lukiškių reprezentacinė aikštė turi būti su Vyčio simboliu virš Vilniaus! Partizanų bunkeris visiškai nieko neprimena panašaus, ką mes matome, matėme ir kai buvome grįžę ir lankėmės juose. 20 metų, klausykite, besitęsianti sąmoninga paminklo Vyčiui vilkinimo politika, ką ji reiškia? Aš buvau Seimo narys 12 metų, ir mes niekaip negalėjome to padaryti. Kodėl? Čiurlionis savo paveiksle „Preliudas“ pavaizdavo apšviestą Vytį, skriejantį virš Vilniaus. Apie tai svajojo ir Lietuvos partizanai, ir visi. Juk „Laisvės karys“ Kaune, ar ne? Vytis – Vilniuje. Ar tai blogai? Tai yra gerai“, – iškilmingame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, sakė A. Dumčius.
Jis taip pat perskaitė savo mamos, Pandėlio mokyklos mokinės Dianos Gaškaitės, prieš juos susprogdinant Rokiškio rajone bunkeryje, porą eilučių: „O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką baltas Vytis pakils ir padangėje aukštoj suspindės“.
Perdavė vėliavą
Renginio pabaigoje Seimo nariai tremtiniai perdavė Lietuvos valstybės vėliavą projekto „Misija Sibiras 2019“ ir Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijų į tremties vietas dalyviams, kad jos būtų įteiktos ten gyvenantiems mūsų tautiečiams.
Šiemet sukanka 30 metų, kai pirmą kartą buvo organizuotos ekspedicijos į lietuvių tremties ir žūties vietas.
Minėjimo metu muzikinius kūrinius atliko Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos studentės.
Pasibaigus iškilmingam minėjimui, įvyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.