„Tam tikra prasme šis renginys bus įžanga į tuos mano vadovavimo metus, kur kultūrininkų balsas bus tikrai kur kas svaresnis, girdėsis labiau ir Prezidentūra klausysis jo kur kas smarkiau, nei galbūt tai buvo daroma praeityje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir G.Nausėdos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.Visą interviu su Gitanu Nausėda skaitykite antradienio „Lietuvos ryte“ ir žiūrėkite specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kaip jums sekasi? – išrinktojo prezidento laidoje klausė D.Žeimytė-Bilienė.
– Labai platus ir kartu labai konkretus klausimas. Sekasi gerai, labai įdomu, labai daug naujų veiklos horizontų matau, labai įvairi ta veikla, ji nėra susijusi su viena konkrečia sfera. Galbūt dėl to sudėtinga kartais įsigilinti į vieną konkretų klausimą, bet tam ir yra patarėjai, tam ir yra komanda, kad įsigilintų, pateiktų savo nuomonę, o mes jau priimame sprendimus.
– Jūs pats jau apsipratote su tuo statusu?
– Tas statusas yra kol kas laikinasis statusas žmogaus, kuris yra išrinktas, tačiau dar nepradėjo eiti savo pareigų. Pirmąją savaitę reikėjo pratintis ir prie prezidento elekto statuso, dabar jis tapo labiau suvokiamas ir įsisąmonintas. O ar bus didelis skirtumas tarp išrinktojo prezidento ir realiai pradėjusio eiti pareigas prezidento, tai galbūt aš trinu tą skirtumą ta prasme, kad daug susitikinėju su politikais, ministrais, kitų institucijų vadovais ir tam tikra prasme įvažiuoju į tą būsimą veiklą, tai galbūt labai didelio skirtumo ir nepajusiu.
Išskyrus tai, kad inauguracijos iškilmės tikrai bus toks renginys, kur jau ir širdis plaks tankiau, ir tikrai labai gražus ir prasmingas renginys, tai norėtųsi, kad jis būtų sklandus, kad visiems būtų gera šventė. Jis pažymės tą simbolinę datą, nuo kurio pradėsime eiti pareigas.
– Suprantu, kad jūs kažkokius rėmus to renginio esate apsibrėžę. Anksčiau, kai jūsų kažkas klausė, kaip jūs įsivaizduojate tą renginį, sakėte, kad dar reikėtų pagalvoti, o dabar, suprantu, kad truputėlį aiškiau, kaip atrodys inauguracija.
– Matote, yra ta oficialioji dalis arba oficialiosios procedūros, kurios net ir negalėtų būti smarkiai keičiamos. Turiu galvoje ir iškilmes Seime, ir patį renginį prie Prezidentūros. Tačiau, be abejo, bus ir kiti renginiai, kuriuos mes galime ir savaip suformuoti, t.y. ką mes darysime tą dieną nuo pat ryto, kokias vietas prasmingas aplankysime, kaip atrodys vakarinė dalis... Norėtųsi, kad Prezidentūra būtų atvira, kaip jau minėjau, kultūrininkams, šviesuoliams, kurie galėtų pasidžiaugti šiuo renginiu. Ne tiek mano pergale, kiek galbūt apskritai svarbiu Lietuvai renginiu, kadangi mes inauguruojame naująjį šalies prezidentą.
Kartu norėtųsi, kad iškilmės būtų demokratiškos ir galėtų kiekvienas, kuris nori, pasidžiaugti, dalyvauti, bendrauti. Tokia linkme mes ir dirbame – kad tai būtų renginys pasižymėjusiems žmonėms ir kartu šventė visiems.
– O vakarinė puota?
– Žinote, kai mes tą žodį „puota“ panaudojame, visi įsivaizduoja, kad privažiuoja karietos, išlipa damos su ilgomis sukniomis ir jas neša penki vaikai. Manau, kad pasaulis demokratėja, paprastėja ir tas vakarinis priėmimas, aš matau ir tikiuosi, kad jis bus, bet pirmiausia jis bus ne politikams, ne verslininkams, o pirmiausia tiems žmonėms, kurių balsą šiandien mes norėtume girdėti gerokai daugiau, pagerbti juos norėtume kur kas labiau ir tam tikra prasme šis renginys bus įžanga į tuos mano vadovavimo metus, kur kultūrininkų balsas bus tikrai kur kas svaresnis, girdėsis labiau ir Prezidentūra klausysis jo kur kas smarkiau, nei galbūt tai buvo daroma praeityje.
Tai bus mūsų tam tikras akcentas arba tam tikros gairės, kurias mes esame nusimatę ateičiai.
– Suprantu, kad tai labiau orientuota į visuomenininkus?
– Sakykime taip: į visuomeniškai aktyvius žmones, kurie tikrai pergyvena dėl Lietuvos, nebūtinai turi kažkokias konkrečias apčiuopiamas pareigas, tačiau yra aktyvūs, reiškiasi viešojoje erdvėje, yra galbūt kritiški ir turi kitokį įsivaizdavimą, kokiu keliu Lietuva turi eiti. Jie dar nėra abejingi. Visi žmonės, kurie nėra abejingi, jie pergyvena dėl Lietuvos ir jie turi būti ne tik pagerbti, į jų balsą turi būti įsiklausyta.
– Kiek galėtų kainuoti inauguracijos renginys? Gal jau skaičiavote?
– Aš pirmiausia galvoju, kad mes ir rinkimų kampanijos metu buvome taupūs, stengėmės išsiversti tomis lėšomis, kurias turėjome. Manau, kad ir pradėję savo veiklą mes stengsimės būti taupūs, bet visiškai nemokamai padaryti renginius yra neįmanoma. Bet kuriuo atveju mes stengsimės neviršyti tų limitų, kurie mums yra nustatyti ir tikiuosi, kad mes būsime gerokai žemiau tų limitų, kuriuos mums nubrėžia teisės aktai.
– Apie pinigus pradėjome kalbėtis, jums pažįstama tema. Kalbant apie prezidentūros, kaip administracinio apataro, išlaidas, tai iš tiesų mes čia pirmaujame. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos Prezidentūra ir darbuotojams daugiausiai išleidžia. Ar jūs ketinate čia kažką keisti?
– Pirmiausia, atsižvelkime į tai, kokį statusą Lietuvoje prezidentas turi ir kaip jis skiriasi nuo tų valstybių, į kurias mes dažniausiai lygiuojamės. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prezidentai nėra tiesiogiai renkami visų gyventojų, jie renkami parlamentuose ir Konstitucija numato jiems gerokai siauresnes galimybes, apibrėžtis, kuriomis jie turi vadovautis. Pavyzdžiui, Europos Vadovų Taryboje dalyvauja ne šių šalių prezidentai, o ministrai pirmininkai.
Lietuvoje yra kiek kitaip, todėl aš manau, kad prezidentas, turėdamas Konstitucijos numatytus įgaliojimus, turi būti aktyvus ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje. Manau, kad ne visas galimybes mes esame panaudoję, kurias mums suteikia Konstitucija vidaus politikoje, todėl norėtųsi, kad tas patarėjų korpusas būtų kvalifikuotas, adekvatus iššūkiams ir problemos išspręsti.
Šiandien aš negalėčiau sakyti, kiek mes čia sutaupysime, lygindami su situacija praeityje, bet aš noriu, kad Prezidentūroje dirbtų ne tie, kurie niekur kitur neranda savo pritaikymo ir gebėjimų panaudojimo, o tikrai kvalifikuoti, kritiški ir galintys ne tik pritarti, bet ir patarti prezidentui žmonės. Tos kompetencijos rinkoje yra labai vertinamos ir norisi, kad negautume neigiamų atsakymų iš tų žmonių, kuriuos norėtume matyti Prezidentūroje.
Bet kuriuo atveju aš turėsiu pasakyti tiems žmonėms, kad jūs dirbsite valstybei ir vien tai jus turėtų motyvuoti. Mes negalėsime pasiūlyti atlyginimo, kurį tie žmonės galbūt uždirbtų privačiame versle. Stengiamės tokiomis aplinkybėmis, kurias mes turime, surasti pačius geriausius žmones nesiorientuodami į kažkokius jų partinius ar kitokius nuopelnus.
Norėtųsi, kad tai būtų asmenybės, kurios išdrįstų pasakyti, kad nesutinka su mano nuomone ir turėtume elgtis kitaip. Tada jau galima būtų pasitarus, pasiginčijus nuspręsti vienaip ar kitaip.
– Ar jūs ketinate peržiūrėti etatus, kiek jie kainuoja, kiek jų yra? Ar ketinate peržiūrėti pačią struktūrą?
– Manau, kad struktūrą mes bet kuriuo atveju stengsimės peržiūrėti ir ją patobulinti, bet nenorėčiau, kad mes tai darytume strimgalviais ir versdamiesi per galvą, turėdami priešakyje inauguracijos iškilmes. Šiuo metu mums svarbiausia yra suformuoti komandos branduolį, nes kaip matau visuomenė, žiniasklaida labai tos komandos laukia ir tikrai neduos mums labai daug laiko tylėti ir sakyti, kad palaukite iki kito pirmadienio.
Paieškos, susitikimai su žmonėmis vyksta kiekvieną dieną, aš tai darau visą laiką, o kiek vėliau mes turbūt tikrai surasime būdą, kaip labiau pritaikyti Prezidentūros struktūrą mūsų gyvenimo realijoms, paieškoti tam tikros sinergijos formų, galbūt imtis ir radikalesnių pertvarkų. Bet matote, 2019 metų biudžetas yra patvirtintas ir jis numato dabartinę struktūrą, todėl noras pakeisti ją turėtų būti perkeltas į 2020 metus.
– Arba asmeniniu pavyzdžiu irgi galima kažką nuveikti, kaip, tarkime, jūsų pirmtakė Dalia Grybauskaitė, kuri pusės savo atlyginimo kurį laiką atsisakinėdavo. Kaip jūs su savo alga ketinate elgtis?
– Matote, mūsų situacija yra kiek skirtinga, kadangi prezidentė anksčiau dirbo Europos Sąjungos komisare. Aš tuo tarpu savo darbą palikau praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Bet kuriuo atveju aš manau, kad turėtume pirmiausia vadovautis tuo principu, kad žmonės dirba atsakingą darbą ir, jeigu valstybė numato jiems tam tikras pajamas už tą darbą, jie įgyja teisę gauti tas pajamas. O ar tai yra adekvačios pajamos, ar jos turėtų būti mažesnės, tai yra ne mano kompetencijos klausimas, kadangi tai sureguliuota teisės aktuose.
– Prezidento atlyginimas yra 5756 eurai į rankas. Jis yra adekvatus, jūsų nuomone, ar ne visai?
– Tai yra tikrai nemažas atlyginimas atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Lietuvos žmonių dirba gerokai prastesnėmis sąlygomis. Taip, tai yra atsakingas darbas, didžiulės ištvermės ir kartu fizinės sveikatos reikalaujantis darbas. Ar šitas atlyginimas yra per didelis, ar per mažas, spręsti man pačiam būtų sudėtinga.
