„Aiškintis reikia, kodėl mūsų teisėsaugos sistema, nepaisant to, kad mes suteikiame jai daug autonomijos, iki šiol funkcionuoja nepatenkinamai. O tai aš sprendžiu pagal žmonių, visuomenės nuomonę apie teisėsaugos funkcionavimą.
Mes patys galime laikyti save gražiausiais, protingiausiais, bet jeigu žmonės taip negalvoja, reiškia, kažkas yra negerai“, – pirmadienį specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė G.Nausėda.
Trūksta drąsos
Komentuodamas išrinktojo prezidento žodžius, V.Bakas teigė sutinkantis, kad teisėsaugai, ar tai būtų teismų, ar prokuratūros sistema, vis dar trūksta drąsos.
„Nepaisant to, kad teisėsaugai tikrai suteikiami labai platūs įgaliojimai, ji apsaugota nuo politinio kišimosi, kartais susidaro įspūdis, kad patys pareigūnai nelabai žino, ką daryti su ta laisve, mano, kad ta laisvė yra privilegija. Laisvė yra didžiulė atsakomybė ir tas nepriklausomumas yra didžiulė atsakomybė, skirta tam, kad pareigūnas galėtų ginti tik visuomenės ir valstybės interesą, nebijotų tirti bylų, kurios daro didžiausią žalą valstybei.
Kalbant ir apie politinę korupciją, kur visuomenė taip ir nesulaukia nei vieno bent kažkiek įtikinančio sprendimo, bylos trunka labai ilgai... Mums reikia susėsti – prokuratūrai, teismų bendruomenei. Reikia pasikalbėti, ko mes tikimės iš teisėsaugos“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė nesureikšminantis G.Nausėdos antradienį vykusio susitikimo su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu bei pridūrė, kad neseniai ir pats buvo susitikęs tiek su juo, tiek su prokuratūros bendruomene, jų profsąjungomis ir kalbėjosi apie padėtį teisėsaugos srityje.
„Mes sakėme, kad jeigu yra aplinkybių, kurios trukdo eiti į priekį, kurios trukdo atlikti tyrimus, jeigu kažkas galėtų sustiprinti prokuratūrą, štai, baltas popieriaus lapas, sakykite, ką reikėtų tobulinti atrankų sistemoje ir pan.
Generalinis prokuroras yra konstitucinė figūra, kuriai garantuojamas nepriklausomumas, ir bet koks valdžios kišimąsis yra labai pavojingas. Lietuva nuėjo didelį kelią, kad teisėsauga būtų nepriklausoma“, – tvirtino V.Bakas.
Situaciją mato optimistiškiau
Tiesa, jis pareiškė, kad nesutinka su G.Nausėda ir nesakytų, kad viskas yra blogai.
„Šiais, praėjusiais metais tikrai prokurorai pademonstravo ir drąsą, ir kompetenciją, kada yra tiriamos politinės korupcijos bylos, jos sėkmingai atiduotos į teimą, ir laikas, palyginus su Darbo partijos byla, yra žymiai trumpesnis, per kurį buvo ištirta byla. Mes turime teisėjų, aukščiausių teismų bylą, tai irgi yra sudėtingi procesai, rodo tam tikrą stuburą, kuris atsiranda prokuratūroje.
Čia matyčiau pozityvius dalykus ir dabar prokuratūrą reikėtų tikrai stiprinti, apskritai teisėsaugos sistemą reikia remti“, – įsitikinęs parlamentaras.
Politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, paklaustas, ar teisėsauga yra pakankamai atskirta nuo politikos, svarstė, kad iš to, kas girdima viešojoje erdvėje, taip sakyti būtų dar anksti.
„Norėtųsi, kad taip būtų, bet, deja, iš to, ką mes girdėjome viešojoje erdvėje, reikia pabrėžti, kad apie tas negeroves, apie politines bylas, jų užsakymą, apie jų vežiojimą, apie tam tikrą žmonių protegavimą toje pačioje prokuratūros sistemoje, kalbėjo ne šiaip žmonės iš gatvės, o veikiantys prokurorai, užimantys gana aukštas pareigas. Nuleisti tai negirdomis, kas dabar tarsi ir bandoma daryti, neišeina.
Šiuo atveju prabilo patys prokurorai. Ir kada prabilo? Po gana rimtos dabartinio generalinio prokuroro reputacinės krizės, kai jis savo dukros krikštatėvį paaukštino pareigose. Tai sukėlė visuotinį pasitiktinimą prokuratūra“, – teisėsaugos situaciją komentavo T.Ignatavičius.
„Generalinė prokuratūra stengiasi parodyti, kad to politikavimo nėra, bet jeigu patys prokurorai kalba, kad buvo tas politikavimas ir tiriant CŽV kalėjimo bylą Lietuvoje, ir kitas bylas, patys kalba apie politikavimą, tuos vadinamuosius užsakymus, reiškia, tos negerovės yra. Matyt, kad tirdami prokurorai, tenka apgailestauti, kad žvalgosi, iš kur čia tie vėjai pučia ir kaip tai atsilieps jų karjerai ir panašiai“, – pridūrė jis.
Sukurta nebaudžiamumo sistema
V.Bako įsitikinimu, politikai į prokurorų darbą nebesikiša. Jis užsiminė ir apie „MG Baltic“ bylos atvejį.
„Mes fiksavome paveikslą, atskleidėme ryšius, kaip priimami sprendimai, ką visi ir nujautė, bet sunku buvo pripažinti. Mūsų užduotis buvo keisti įstatymus, bet noriu pasakyti, kad viena iš to tyrimo žinučių yra tai, kad buvo sukurta ir nebaudžiamumo sistema.
Koncernai darydavo didelį tinklą ir viena iš užduočių buvo sumažinti neigiamą valstybės institucijų poveikį. Kitaip tariant, sukurti tokią sistemą, kuri apsaugotų jų įtakos agentus ar žmones, per kuriuos jie tą įtaką realizuodavo politiniams sprendimams viršųjų pirkimų srityje ar ES lėšų panaudojimo srityje. Jų buvo tikslas apsaugoti tokius žmones nuo teisėsaugos dėmesio.
Mes stebimės, kodėl prieš penkis metus buvo procesai, o mes neturime nuteistų, tai sistema ir buvo taip kuriama, kad jų nebūtų nes, pavyzdžiui, mes galime pasižiūrėti, kokius stogus vienas iš koncernų turėjo toje pačioje generalinėje prokuratūroje. Tų žmonių dabar nėra, jie knygas rašo, bet tie ryšiai buvo įspūdingi“, – sakė jis.
Kritika nepatiko
G.Nausėda pirmadienį kritikos pažėrė ir vykstančioms deryboms dėl naujosios koalicijos. Į tai sureagavo ir „Lrytas tiesiogiai“ laidoje dalyvavęs valstietis Tomas Tomilinas, kuris yra vienas iš valstiečių derybinės grupės narių.
Anot jo, nors žmonės turi gerbti išrinktojo prezidento žodžius, vertinimų juose buvo per daug.
„Manau, kad išankstinių vertinimų ir komentarų buvo per daug. Derybos nesibaigė, beveik baigėsi stadija dėl programinių nuostatų suderinimo. Kažkokių komentarų galėjo nebūti, bet įsitraukusi ir mūsų frakcija į derybų procesą, ir neaiškumo vis mažiau.
Tie reikalavimai tikrai keičiasi, mes diskutuojame, skaičiuojame, pateikiame skaičius, kas yra įmanoma, ką galima kitiems metams atidėti – procesas vyksta“, – tikino valstietis.
„Labai svarbu pabrėžti, ką kalba ir anksčiau kalbėjo išrinktasis prezidentas. Mums reikia ilgalaikių sprendimų, kuriame koaliciją, bet kalbame ir apie 2020, ir 2021 metus.
Aš šiuo atveju labai džiaugiuosi jo iniciatyva dėl progresinių mokesčių stiprinimo, ką siūlė ir G.Kirkilo partija. Sugebėtume dar iki rinkimų susitarti, galbūt ir prezidentas padėtų“, – pabrėžė T.Tomilinas.
