Šio mediko kompetencija niekam nekelia abejonių – net politikams, raginantiems G.Nausėdą nuo jo nusigręžti.
Bet, pasirodo, šis gydytojas pats apkrėstas Lietuvoje laikoma nepagydoma liga – pakliuvęs į specialiųjų tarnybų stebėjimo lauką.
Regis, prezidentės D.Grybauskaitės įsukta Lietuvos valdymo slaptosiomis pažymomis karuselė bando įsukti ir G.Nausėdą.
Nesvarbu, kad R.Žaliūnas neįtariamas jokia nusikalstama veikla, – šešėliui pakanka fakto, kad jis susitikdavo su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu ir kalbėdavosi įvairiomis temomis.
R.Žaliūnui teko liudyti teisme apie savo santykius su R.Kurlianskiu, o dabar dar pasiskubinta skambinti pavojaus varpais dėl jokia paslaptimi nepridengto fakto, kad pastarasis buvo LSMU tarybos narys.
Jeigu D.Grybauskaitė gebėdavo išbrokuoti ministrus ar viceministrus vien dėl to, kad jie neva kažkur su kažkuo nežinia apie ką pakalbėjo ir tai užfiksuota specialiųjų tarnybų pažymoje, kurios niekas taip ir nepamatydavo savo akimis, kaip čia neprisikabinsi prie R.Žaliūno.
Viena pirmųjų aiškinti G.Nausėdai, ką dabar reikia daryti, puolė Seimo vicepirmininkė konservatorė I.Degutienė. Neva išeitys tik dvi – geriausia, jei R.Žaliūnas susiprastų ir pats atsisakytų būti asmeniniu prezidento gydytoju, o jei nesusiprastų, tuomet G.Nausėda turėtų atsižadėti jo paslaugų.
Kaip dažnai nutinka Lietuvos politiniame gyvenime, mėgstantys smerkti ir pamokslauti kitiems pamiršta pasižiūrėti į veidrodį. I.Degutienė pati liudijo „MG Baltic“ byloje, kaip ją mėgino įtraukti į šio koncerno interesų orbitą ne koks nors prašalaitis, o jos tuometis patarėjas, dabartinis Seimo konservatorių frakcijos narys L.Kasčiūnas.
Negana to, su R.Kurlianskiu noriai susitikinėjo, pietavo ar vakarieniavo visas tuntas konservatorių veikėjų, įskaitant ir jų lyderį G.Landsbergį. Pagal G.Nausėdai taikomą I.Degutienės logiką ji pati turėjo seniai nesisveikinti su taip susitepusiais bendražygiais, pasitraukti iš konservatorių frakcijos, o gal netgi trenkti Seimo durimis.
Gal girdint sukeltą triukšmą G.Nausėdai būtų buvę naudingiau nesirinkti R.Žaliūno asmeniniu gydytoju, nors ši kandidatūra ir atitiko jo nuostatą parodyti vienodą pagarbą Vilniaus ir Kauno medikams?
Juk ši istorija jau tapo politinė ir ja, tikėtina, išrinktasis prezidentas savotiškai tikrinamas, ar ir jo prezidentavimo laikais operatyvinė informacija bus aštrų ginklą primenantis valdymo įrankis.
Kol kas G.Nausėda atlaiko spaudimą. Po susitikimo su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Ž.Bartkumi išrinktojo prezidento atstovai paskelbė, kad išgirsta informacija nepakeitė sprendimo skirti asmeniniu gydytoju R.Žaliūną.
Tai ypač svarbu ne dėl prezidento fizinės sveikatos reikalų, o dėl jo politinio gyvybingumo. Kas būtų, jeigu pakaktų vien pokalbio su STT vadu, kad G.Nausėda keistų savo sprendimą ir atsisakytų pasirinkto gydytojo?
Kitaip kaip signalo, kad išrinktąjį prezidentą galima valdyti operatyvinėmis pažymomis, tokio atsitraukimo nesuprastų tie, kurie nori jam primesti savo valią, o jų – per akis.
Kas šie asmenys – nesunku numanyti. Kol kas viešai prabilo I.Degutienė, bet padėtį stebi visos partijos.
Parlamentiniam tyrimui dėl „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos vadovavęs ir šią veiklą visaip reklamavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas, matyt, labai suinteresuotas, kad kristų kiekvienas, kuris pateko į jo akiratį.
Neatmestina, kad šis iš teisėsaugos sistemos į politiką atėjęs veikėjas mėgins nusičiupti kadenciją baigiančios prezidentės pamėgtą ginklą – operatyvinę informaciją.
Pasitraukianti šalies vadovė, stiprindama savo politinę įtaką, pati manipuliavo slaptosiomis pažymomis, nors – ką gali žinoti – gal šiuo jos pomėgiu ėmė naudotis specialiosios tarnybos, pakišdamos jai norimą informaciją, padarė ją priklausomą, tarsi į narkotikus įjunkusį asmenį, nuo savų manipuliacijų pažymomis.
Tuo metu R.Žaliūnas, ko gero, tik bandomasis triušis. Išrinktasis prezidentas netrukus gali sulaukti ir daugiau panašių jo politinės valios patikrų, jeigu neduos ryžtingo atkirčio tiems, kurie mėgins kaišiodami operatyvinę informaciją daryti jam įtaką.
I.Degutienė paslaugiai pamėtėjo ir neva diplomatišką išeitį iš šios padėties: pats R.Žaliūnas galėtų atsisakyti prezidento asmeninio gydytojo pareigų. Tačiau tai būtų suprasta, kad G.Nausėda pasidavė spaudimui ir tik stengiasi išsaugoti orumą.
Išrinktajam prezidentui dabar gera proga parodyti, kad jo nevairuos nei specialiosios tarnybos, nei už jų pečių stovinčios politinės jėgos. Gandų ir abejotinos operatyvinės informacijos nešiotojams turėtų būti aiškiai pasakyta, kad tokių savo paslaugų jie nekaišiotų ir nekiršintų visuomenės.
Tai reikštų, kad D.Grybauskaitės valdymo slaptomis pažymomis troški era – jau praeityje.
