Seimo narys Artūras Skardžius nurodė, kad UAB „15min“ paskelbė 10 publikacijų, kuriose jis yra apibūdinamas itin neigiamai: abejojama jo lojalumu Lietuvai, jis kaltinamas neva neskaidriais ir abejotinais ryšiais su įtakingais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais ir šių verslininkų interesų protegavimu Seime.
Be to, pasak A.Skardžiaus, atsakovė nuo 2016 m. iki 2017 metų (imtinai) sistemingai skleidė jį itin neigiamai apibūdinančią informaciją.
Kaip teigia Seimo narys, šia informacija sąmoningai, apgalvotai ir tyčia sistemingai žeminami jo, kaip politiko, garbė ir orumas, formuojant jo, kaip piktnaudžiaujančio tautos suteiktais įgaliojimais, įvaizdį.
Seimo narys nurodė, kad atsakovė sukūrė ir viešai paskleidė kategoriškas ir tikrovės neatitinkančias žinias apie jo ryšius su vėjo energetikos verslininkais ir galimą jų protegavimą Seime.
Pirmosios instancijos teismas A. Skardžiaus ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu Seimo narys prašė jo ieškinį tenkinti.
A.Skardžius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, vadovavosi tuo, kad jis neįrodė atsakovės tyčios jį pažeminti.
Kaip pats kasatorius teigia, jis įrodė, kad ginčo teiginiai yra žeminančio pobūdžio, o juos viešai paskleidė UAB „15min“, be to, jis akcentavo, kad atsakovė apie jį paskleidė žinias, o ne nuomonę.
Atsakovė UAB „15min“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė ieškovo kasacinį skundą atmesti.
Atsakovė nurodė, kad ginčas kilo dėl teiginių dalies, kurioje nurodoma, jog ieškovas savo parlamentine veikla proteguoja verslo subjektus, veikiančius atsinaujinančiosios energijos srityje.
Kasacinis teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, akcentavo, kad asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančiame įstatyme (CK 2.24 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovo teisinio statuso – ieškovas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, t. y. viešasis asmuo, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga.
Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, jog žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „15min“ žurnalistai, atlikę žurnalistinį tyrimą dėl ieškovo veiklos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje ir pateikdami informaciją atsakovės valdomame naujienų portale www.15min.lt, jį atliko objektyviai ir nepaskleidė duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos.
Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
