„Anksčiau buvo taikomos ir fizinės priemonės – smūgis į tam tikras kūno dalis, kad agresyvus skęstantis žmogus prarastų sąmonę ir leistųsi saugiai transportuojamas į krantą. Dabar tokius asmenis bandoma priskandinti, kad gautų keletą vandens gurkšnių, apsvaigtų ir nebesipriešintų“, – gelbėtojų pratybų metu portalui lrytas.lt sakė Palangos gelbėtojų stoties vadas Jonas Pirožnikas.
Neskandinkite gelbėtojo
Gelbėtojai visų pirma turi atskirti, kada žmogus skęsta, kada ne – skęstantysis dažniausiai šaukiasi pagalbos, ploja rankomis per vandenį ir taip atkreipia dėmesį į save.
Panikos ir streso metu skęstantysis gali imti skandinti prie jo priplaukusį gelbėtoją lipdamas jam ant pečių ar galvos ir bandyti išsilaikyti vandens paviršiuje.
„Pirmiausia, svarbu užmegzti kontaktą su skęstančiuoju, pasakyti, kad jį gelbėji ir perspėti, kad elgtųsi kaio nurodoma. Tuomet panerti, priplaukti iš nugaros, ranka apkabinti per krūtinę ir plukdyti į krantą.
Jei žmogus negirdi ir skęsdamas pats skandina gelbėtoją, gelbėtojas gali imtis priemonių, kad skęstantysis gautų kelis gurkšnius vandens ir apsvaigtų. Tik tokiu būdų įmanomas saugus panikuojančio ir agresyvaus skęstančiojo gelbėjimas“, – gelbėjimo procesą detalizavo Palangos gelbėjimo stoties vadas Jonas Pirožnikas.
Be to, gelbėtojas pirmiausia turi rūpintis savo saugumu. Pavyzdžiui, jei gelbėtoją ir skęstantįjį jūroje, pavyzdžiui, prie Palangos tilto neša akmenų link, gelbėtojas turi prisidengti nukentėjusiuoju, nes jei susižalos gelbėtojas, bus blogai abiem.
Ištraukus iš vandens žmogų, gelbėtojas turi įvertinti, ar aplinka yra saugi. Jei yra nukentėjusiojo artimieji, gelbėtojas turi prisistatyti, paaiškinti, ką daro ir perspėti artimuosius, kad jie kviestų greitąją pagalbą.
Ką daryti, jei aplink nėra gelbėtojų?
Neretai nutinka, kad gelbėjant vieną, nuskęsta abu. Taip įvyksta tuomet, kai žmonės imasi gelbėti kitų patys nemokėdami plaukti arba neįsitikinę ir pervertinę savo jėgas. Tokiu atveju geriausia nerizikuoti ir kviesti greitąją pagalbą, tuo pačiu mesti į vandenį daiktus, kurie galėtų padėti išsigelbėti – pagalį, kamuolį, didelį plastikinį butelį, pavyzdžiui, 5 litrų tarą nuo vandens, galima surišti savo drabužius ir įmesti į vandenį kaip virvę.
„Jei krante esi vienas, bet įsitikinęs, kad gali išgelbėti skęstantį žmogų – valio, pirmyn“, – sakė J. Pirožnikas.
Ištraukus žmogų iš vandens reikia papurtyti už pečių ir užmegzti kontaktą. Jei jis nereaguoja, atversti galvą ir pažiūrėti, ar nėra svetimkūnio, kad žmogus neužspringtų. Tuomet žmogų guldyti galva žemiau, kad esantis vanduo kvėpavimo takuose išbėgtų. Jei žmogus be sąmonės, kviesti pagalbą ir daryti širdies masažą.
„Jei aplinkui yra žmonių, paklauskite, ar jų tarpe nėra mediko. Jei yra, perleiskite gaivinimą į jo rankas. Jei žmogus pažįstamas, galima daryti ir dirbtinį kvėpavimą, jei nepažįstamas – dėl savo paties saugumo ir higienos darykite tik širdies masažą iki kol atvyks medikai. Atminkite, kad laikas labai svarbus – smegenys gali išgyventi be deguonies vos penkias minutes“, – sakė J. Pirožnikas.
Įsitikinkite ir tik tada lipkite į vandenį
J. Pirožnikas perspėjo, kad poilsiautojai visuomet įsitikintų, koks yra vandens telkinio krantas, o maudydamiesi elgtųsi atsakingai. „Įkaitę saulėje nepulkite į vandenį, prieš tai apsipratinkite, į vandenį lipkite lėtai. Pavyzdžiui, jei lauke 30 karščio, o vanduo 18-19 laipsnių, į tokį vandenį įšokęs žmogus gali prarasti sąmonę, jam gali sustoti širdis. Nesimaudykite vieni, būkite su žmonių kompanija“, – patarė gelbėtojas.
Geriausia, anot J. Pirožniko, jei žmonės maudytųsi su gelbėjimosi liemenėmis, ypač, kai maudytis yra pavojinga.
„Kartais žmonės skundžiasi, kad nusipirko brangius kelialapius, o nepasisekė oras, jūra labai banguoja ir negali maudytis. Mes buvome atlikę eksperimentą – davėme vienam tokiam žmogui gelbėjimosi liemenę ir paleidome į jūrą. Jis šokinėjo, šokinėjo per bangas, srovė jį pagavo ir pradėjo nešti tolyn į jūrą. Jis rėkia, mojuoja, cypia, o aš viduj juokiuosi, kad tiek triukšmavo, o dabar gavo, ko norėjo, to adrenalino. Vėliau srovė už 30-40 metrų jį paleido ir jis parsikapanojo į krantą. Tik tada suprato ir prisipažino, kaip baisu buvo“, – pasakojo J. Pirožnikas.
Nori į mirtiną jūra bet kokia kaina
Pasak jo, būna ir tokių poilsiautojų, kurie žūtbūt nori lipti į mirtiną jūrą. „Atneša ant balto popieriaus lapo užrašęs savo vardą, pavardę, gimimo datą ir prierašą, jog gelbėtojams pretenzijų neturi, už savo gyvybę atsako pats. Ir kiša man tą lapą. Tada pasižiūriu į kalendorių – tikrai, pilnatis. Viskas aišku. Ir vis tiek jį gelbėti reiks. O ne duok dieve nuskęs, juk bus kalti gelbėtojai“, – teigė gelbėtojas.
Kai kurie į jūrą lipa su savimi nešdamiesi pripučiamus čiužinius, tačiau tai gelbėtojai griežtai draudžia.
„Baltijos jūra yra labai klastinga ir pavojinga. Visi tie čiužiniai dažniausiai yra prastos kokybės ir bet kada gali prakiurti, taip pat gali būti apversti vėjo ar bangų. Ant jų aiškiai parašyta, kad jie pritaikyti baseine ar vonioje. Jūroje jį gali nunešti srovės, apversti ir išgelbėti žmogų bus labai sunku“, – aiškino J. Pirožnikas.
Matau, girdžiu, jaučiu
Palangos miesto baseine susirinkę gelbėtojai mokėsi atlikti tam tikrus pratimus, panerti ir išbūti po vandeniu tam tikrą laiką, transportuoti nukentėjusįjį, teisingai jį ištraukti iš vandens ir paguldyti, tai pat, ko nereiktų daryti, kad situacija nebūtų pabloginta.
Prieš tai gelbėtojai buvo apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti nukentėjusiojo būklę pagal „matau, girdžiu, jaučiu“ sistemą.
Tai yra būklės įvertinimo kriterijai, kai gelbėtojas: mato, kad žmogus kvėpuoja; girdi kvėpavimą pridėjęs ausį prie nukentėjusiojo; jaučia pulsą paėmęs už riešo ar prispaudęs pirštus prie kaklo.
Jei jis kvėjuoja, bet yra be sąmonės, reikia paguldyti žmogų ant šono ir laukti, kol atvažiuos medikai. Jei žmogus nekvėpuoja, tuomet daromas dirbtinis širdies masažas, kol atvažiuoja medikai.
Pabandė, ką reiškia gelbėti žmogų
Pratybų metu gelbėtojai treniravosi apsikeisdami – vienas imitavo skendimą, agresyvų elgesį, o kitas jį gelbėjo. Taip pat tobulino skęstančiojo iškėlimo iš dugno technikas.
Gelbėti skęstantįjį pratybų metu pamėgino ir Palangos baseino trenerė. Po kelių bandymų iš vandens išlipusi moteris teigė, kad tai buvo labai naudinga patirtis.
„Paprasti pratimai, bet kai žinai, yra lengviau. Prieš tai būčiau dariusi kitaip, gelbėčiau iš priekio, gal būt mane būtų pradėję skandinti. Nesu profesionali plaukikė, tad realioje situacijoje fiziškai sunkiau. Kadangi pati vedu treniruotes, žmonių būna daug ir gali nepastebėti, kaip kažkas paslys, susitrenks, ims skęsti. Naudinga patirtis“, – sakė trenerė Danutė Jurgelienė.
Keturis metus gelbėtoju dirbantis Edgaras sakė, kad per tą laiką yra ištraukęs iš jūros 3-4 skęstančius žmones ir juos gaivinęs. „Baseine – nei bangų, nei duobių, vanduo šiltas. O jūroje – stresas, adrenalinas, duobės, bangos, vanduo šaltas, daužo tave. Jausmas išgelbėjus žmogų – labai geras. Tai neįkainojama patirtis“, – sakė gelbėtojas Edgaras.
Baseine – ir nemokamos plaukimo treniruotės
Palangos baseino direktoriaus pavaduotojas Donatas Alijošius pasakojo, kad baseinas skirtas miesto gyventojams, tačiau į jį gali ateiti visi norintys. Be to, mokslo metų metu suteikiama galimybė nemokamai mokytis plaukti ir lavinti plaukimo įgūdžius moksleiviams.
„Per mėnesį apsilanko apie 2,5 tūkst. moksleivių.Vyksta ir nemokamos mankštos senjorams, miesto gyventojams, taip pat ir mankštos kūdikiams. Baseinas atitinka visus reikalavimus, galime rengti visas varžybas, išskyrus olimpines“, – teigė D. Alijošius.
Baseine yra įrengti aštuoni takeliai po 25 metrus, kurių gylis 1,4-1,8 m, įrengta ir poilsinė pirčių ir sūkurinių vonių zona. Baseine sumontuota moderni apskaitos sistema, saugumą jame padeda užtikrinti ir defibriliatorius.
