Pribloškė vikingų palikuonis
1999 metų birželio 26-ąją Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius ir Audronis Skurvydas leidosi į pirmąjį Baltijos kraštų jūreivystės istorijoje žygį irkline kanoja. Nuo Palangos gelbėjimo stoties išplaukę į jūrą žygeiviai buvo sumanę nesustodami nuplaukti iki kito kranto. Nepalankios meteorologinės sąlygos šiek tiek pristabdė - užklupti audros jie trumpam stabtelėjo tik Gotlando saloje.
Sunkią ir įspūdingą kelionę „Baltoscandijos“ įgula baigė po dvylikos parų – nusiplukę, bet laimingi vyrai nuirklavo iki Švedijos pakrančių ir sėkmingai finišavo Kalmare.
Iš viso keliautojai tada nuplaukė beveik 500 kilometrų. Atviroje jūroje sutiktų prekybos motorlaivių įgulos, priekrantės žvejai stebėjosi - tarp putojančių bangų katerų nardė 4,8 metrų ilgio ir metro pločio valtelė su žmonėmis. Jokios pagalbos jiems nereikėjo.
„Baltoscandijos“ keliamoji galia – 333 kilogramų. Gotlande ir Kalmare lietuvius sutikę švedai irgi buvo priblokšti – vikingų palikuonys gūžčiojo pečiais, daugelis tiesiog negalėjo patikėti, jog tokia valtele įmanoma perplaukti Baltijos jūrą.
„Šis žygis įrašytas ne tik į Lietuvos jūreivystės istoriją. Iki tol joks irkluotojas šiapus ir anapus Baltijos dar nebuvo įveikęs jūros tokios konstrukcijos vos 42 kilogramus sveriančia irkline kanoja“, - unikalią kelionę prisiminė žygeivius iš Palangos išlydėjusi LJM direktorė Olga Žalienė.
Narsuolio kelionė įkvėpė kitus
Garsioji kanoja „Baltoscandia′99“, kuria trys vyrai kirto jūrą, dabar pagarbiai saugoma populiariausio Lietuvoje jūrų muziejaus kiemelyje – lauko ekspozicijoje. Šalia stovi kita irklais varoma valtelė „Alfredas Jensenas“. Tokia Niufaundlendo žvejų dore kiek anksčiau Baltiją perplaukė kitas keliautojas - klaipėdietis Gintaras Paulionis.
Tiesa, G.Paulionio žygis baigėsi tragiškai – įveikęs Baltiją ir irkluodamas atgal iš Švedijos žuvo jau matydamas Kuršių nerijos švyturius. Jo valtelę sudaužė nuožmi audra, tuomet nuskandinusi ir keleivinį keltą „Estonia“. Po kurio laiko „Alfredo Jenseno“ nuolaužos aptiktos Preilos pakrantėje, prie gelbėjimo stoties, o pats žygeivis dingo be žinios.
„Baltoscandijos“ įgula savo žygį skyrė būtent G.Paulionio atminimui. Šis keliautojas ir daugiau ekstremalių pojūčių mėgėjų įkvėpė veržtis į Baltiją, pasikliaujant vien tik raumenimis ir dvasios tvirtumu. Tarp jų buvo ir G.Paulionio sūnus Paulius Paulionis, su savo bendraminčiais įgyvendinęs kitą ne mažiau įspūdingą projektą „Dėl tavęs aš perplauksiu jūrą“.
Kopgalyje įsikūrusio Lietuvos jūrų muziejaus istorikai, prisimindami žygio „Baltoscandia‘99“ sukaktį ir vėlesnį P.Paulionio bei jo draugų Mariaus Norvaišos bei Domanto Laukevičiaus šuolį per Baltiją baidarėmis, parengė įdomią parodą – lankytojai susidomėję apžiūrinėjo istorines valtys, stendus su nuotraukomis iš kelionių.
Be jūros – kaip be deguonies
Vandens sporto ir turizmo entuziastus nustebinusios kelionės iniciatorius - diplomatas ir istorikas V.Žalys. Vėl išvydęs kanoją, kuria suposi virš bangų, žygeivis meiliai glostė jos bortus, bet nepasakė, ar norėtų pakartoti tokį žygį.
„Tada buvome kupini ryžto, norėjome įrodyti sau ir kitiems, kad Lietuva nėra tik vien tik šalis prie jūros. Mes, kaip švedai ir danai, esame jūrų tauta“, - teištarė žygio vedlys.
V.Žalį ir jo bendražygius rizikingai kelionei per Baltiją nuteikė noras išbandyti savo galimybių ribas. Be to, vyrus kaitino tarpukario Lietuvos mokslininko geografo, Kauno universiteto profesoriaus Kazio Pakšto geopolitinės įžvalgos apie jūreivystės svarbą Lietuvai, jo uoliai propaguota Baltijos ir Skandinavijos šalių vienybės idėja.
„Vizionieriaus K.Pakšto ištarta sparnuotoji frazė „Atskirti nuo jūros mes uždusime kontinento dulkėse“, regis, ir dabar aktuali žemdirbių tauta vadinamiems lietuviams. Ji tapo pagrindiniu mūsų žygio per Baltiją varikliu“, - prisipažino iš Klaipėdos kilęs, anksčiau baidarėmis Lietuvos upes ir ežerus raižęs V.Žalys.
Žygio iniciatorius pasakojo, jog tokiai kelionei vien ideologinių paskatų neužteko - reikėjo pasirengti ir fiziškai, grūdintis krante. Sportuodamas salėje V.Žalys regėjo į jūrą smingantį saulės diską, matė tolstantančius Palangos bažnyčios bokštus. Šia vizija pasidalijęs su bičiuliais diplomatas sulaukė entuziastingo pritarimo.
Buvo apgalvoję kiekvieną yrį
„Tikėjomės, jog po mūsų žygio atsiras daugiau tokių keliautojų. Taip ir nutiko – po dešimtmečio panašiai kelionei per Baltiją ryžosi trys jaunuoliai - baidarių sporto mėgėjai. P.Paulioniui ir jo draugams negailėjome patarimų, kaip psichologiškai nusiteikti, kaip elgtis traukiant irklus atviroje jūroje, nepalūžti sunkiausiomis akimirkomis“, - kalbėjo V.Žalys.
Ne visi žmonės ir dabar, ir anksčiau supranta, kam reikia tokių rizikingų ekspedicijų. Skeptikai ekstremalus, kurie rizikuoja nedidelėmis valtelėmis plaukti per jūras, netgi smerkia - vadina juos nebranginančiais gyvybės dovanos, save ir artimuosius kankinančiais nutrūktgalviais, skambių rekordų siekiančiais avantiūristais.
„Dėl rekordų – jie mažiausiai domino. Avantiūristais mus galima vadinti tik gerąja prasme. Vieniems užtenka palydėti saulę nuo Palangos tilto, o kitiems to negana. Mirties nebijo tik kvailys arba beprotis. Rengdamiesi tokiai iš šono žvelgiant beprotiškai kelionei vadovavomės bibline išmintimi: “Tebūnie apgalvotas kiekvienas tavo žingsnis, o tada žygis pasiseks“, - aiškino V.Žalys.
Kanoja per Baltiją plaukusius žygeivius saugumo sumetimais lydėjo jachta „Ragainė II“, bet buriuotojų pagalbos net per 7 balų audrą ties Gotlandu neprireikė. Kapitonas Andrius Varnas, vėliau tuo pačiu burlaiviu apskriejęs Žemės rutulį, iškilmių muziejuje dalyvius patikino, jog irkluotojai buvo pasirengę netikėtumams jūroje.
Svajonė – perplaukti vandenyną
„Pirmąkart išgirdęs apie šį projektą pašiurpau, bet V.Žalio akys taip žibėjo, kad vėliau abejonės išnyko. Jie nebuvo potencialūs savižudžiai - tinkamai pasirengė ir pasiekė kitą Baltijos krantą. Padėjome vyrams kuo galėjome“, - prisiminimais dalijosi kanojininkų žygį rėmęs Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius.
„Baltoscandijos“ įgulą sveikinęs P.Paulionis pažymėjo, jog vėlesnis jo ir draugų žygis per jūrą baidarėmis buvo skirtas ne vien tik Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, bet ir visiems drąsiems keliautojams. Tarp jų yra Baltiją burlente perplaukęs Arūnas Rinkevičius, oro balionu per jūrą iki Švedijos nuskridęs Gintaras Šurkus.
Solidaus trijų tomų veikalo "Lietuvos diplomatijos istorija" autorius V.Žalys savo ir draugų įspūdžius aprašė knygoje "Kanoja per Baltijos jūrą". Muziejuje susirinkusies svečiams ištraukas perskaitė klaipėdietė aktorė Virginija Kochanskytė. Keliaukite, pažinkite Lietuvą, pasaulį ir save - tokia pagrindinė šios knygos mintis.
Sėkmės įkvėptas V.Žalys su bendraminčiais galvojo apie kitą kur kas sudėtingesnį reisą per platesnius vandenis – kaupė informaciją, ieškojo didesnės ir tvirtesnės irklais varomos valties, kuria galėtų perplaukti ir Atlantą.
"Sužinojus, kiek galėtų kainuoti toks projektas, rožinė mano ir draugų svajonė palengva išblėso. V.Germanavičius jau nebūtų prisijungęs - jis tragiškai žuvo krante", - apgailestavo žygeivis.
Tačiau P. Paulionis rankų nenuleidžia – Drevernoje, prie Kuršių marių, įsikūręs legendinio keliautojo sūnus, atrodo, ne juokais užsimojo įsigyti transatlantinėms kelionėms pritaikytą irklinę valtį ir leistis į vandenyno platybes.
