Pasak politologų, tradicinių konservatoriškųjų nuostatų slinktis liberaliųjų nuostatų kryptimi yra akivaizdi ir gali būti žalinga tiek vidinei partijos organizacijai, tiek partijos gebėjimui mobilizuoti rinkėjus.
Didžiausia problema – liberalizmas?
Praėjusią savaitę narystę konservatorių partijoje sustabdė Rimantas Jonas Dagys, savo elgesį pagrindęs TS-LKD nuokrypio nuo konservatoriškų vertybinių pozicijų argumentu. Toks argumentas Lietuvos politinėje arenoje toli gražu nėra naujas: liberalėjančios TS-LKD pozicijos viešojoje erdvėje ne kartą iliustruotos partijos laikysena vaiko teisių apsaugos, Stambulo konvencijos, LGBT judėjimo klausimais.
Apie partijos liberalėjimą nemažai kalbama buvo ir prezidento rinkimų kontekste. TS-LKD remta kandidatė Ingrida Šimonytė neretai buvo siejama su liberaliomis pažiūromis, nemažai dėmesio sulaukė per prezidentinius debatus I.Šimonytės išsakyta pozityvi laikysena tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimu bei tokios laikysenos santykis su tradicinėmis vertybėmis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, Vilniaus politikos analizės instituto pirmininkas Šarūnas Liekis bei politologas, VDU profesorius Algis Krupavičius vieningai sutarė, kad ideologiniai iššūkiai, su kuriais partija susiduria dėl liberalių nuostatų stiprėjimo, yra ryškūs ir akivaizdūs.
Tai patvirtina ir partijos narių siekis paneigti ideologiniu požiūriu liberalią partijos poziciją: apie tai, kad TS-LKD jungiamai politinei bendruomenei svarbios tradicinės, krikščioniškosios vertybės šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje kalbėjo ar bent jau užsiminė tiek partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, tiek konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, tiek Rasa Juknevičienė ir kiti pasisakiusieji.
„Tai, ką matome pastaruoju metu, yra susiję su vidine partine drausme – konservatoriai visą laiką pasižymėjo vidine partine drausme, kuri buvo gana griežtai primetama visiems partijos nariams. Ši tendencija ėmė silpnėti dėl paprasto dalyko – kyla nepasitenkinimas politiniu partijos kursu, kuris ima keistis ir partija susiduria su ideologiniais iššūkiais.
Dabar partija tikrai nėra konservatorių partija – ji liberaliai konservatorių partija ir rinkoje konkuruoja su liberalais. Nepamirškime ir politinės sėkmės bei patrauklumo rinkėjams klausimo: kai partijai pradėjo nebesisekti, visi pradėjo kvestionuoti partijos liberalumą ir tai, kiek jis yra pagrįstas.“, – portalui lrytas.lt teigė Š.Liekis.
Jam antrino ir A.Krupavičius, akcentavęs, kad liberalizmo partijos lyderių asmenyse yra daug, o tradicinės konservatoriškos nuostatos yra pastūmėtos į šalį.
Pasak VDU profesoriaus, vertybių slinktis į liberalizmo pusę viešojoje retorikoje yra akivaizdi. Todėl panašu, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose konservatoriai kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, naujai įkurta „Laisvės partija“ ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga „įsirašys“ į liberalių partijų gretas. Tačiau, anot A.Krupavičiaus, liberaliame flange konservatorių gali laukti net ir paramos nuosmukis.
Raganų medžioklė, kurios objektas – neaiškus
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje atsinaujino net tik diskusijos dėl TS-LKD liberalėjimo. Į viešumą taip pat pateko krikščionių demokratų partijos vykdomojo rinkimų štabo kreipimasis, kuriame buvo įvardyti galimai „nelojalūs“ partijos nariai, gegužės mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose išreiškę vienokį ar kitokį palaikymą ne oficialią partijos paramą turėjusiai I.Šimonytei, bet nepriklausomam kandidatui Gitanui Nausėdai.
Šią situaciją politologas A.Krupavičius vaizdžiai apibūdino kaip „raganų medžioklę“.
„Paradoksalu, kad tos medžioklės objektas yra daugiau negu keistas. 2018 m. viduryje TS-LKD partijos viduje svarstė 3 remtinus kandidatus į prezidento postą: G.Nausėdą, I.Šimonytę ir save išsikėlusį Vygaudą Ušacką. Kaip žinia, G.Nausėdai atsisakius dalyvauti rinkimuose su partijos parama, konservatorių remiama kandidate tapo I.Šimonytė.
Dabar TS-LKD priežiūros komitetas ir kai kurie partijos politikai ieško, kas tarp partijos žmonių vienokiu ar kitokiu būdu prezidento rinkimuose rėmė ne I.Šimonytę, o G.Nausėdą, nors jis buvo svarstomas kaip galimas partijos kandidatas prezidento rinkimuose“, – pastebėjo A.Krupavičius.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Š.Liekio teigimu, toks elgesys partijos viduje yra akivaizdi dviveidystė.
„Nuomonių pliuralizmas partijoje turi būti. Juo labiau tokiais klausimais, kaip palaikymas G.Nausėdai ar I.Šimonytei. Be to, nepamirškime, kad partijos atstovai ir lyderiai aiškino, kad I.Šimonytė nėra jų partijos atstovė ir partija tik remia ją prezidento rinkimuose. Tai akivaizdi dviveidystė G.Nausėdos atžvilgiu“, – sakė Š.Liekis.
Kliūtys rinkėjų mobilizacijai
Daugelio Vakarų Europos šalių partijose egzistuoja frakcijos ir nuomonių skirtumai, kurie, anot politologo A.Krupavičiaus, yra natūrali partinio gyvenimo būklė. Tokią praktiką buvo bandoma įgyvendinti ir konservatorių partijos viduje, sukūrus konservatyvųjį sparną ir krikščioniškąjį demokratiškąjį sparną.
„Bandymas įžvelgti galimą sąmokslą iš partijos lyderių pozicijų yra tarsi šūvis sau į koją. Tai toli gražu ne didina, bet mažina partijos reputaciją. Toks elgesys, artėjant Seimo rinkimams, yra nenaudingas visai partijai: tai rodo, kad partija yra susiskaldžiusi, netoleruoja skirtingų nuomonių.
Be to, šiandien konservatoriai sunkiai matomi kaip pagrindinė opozicinė partija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, atstovaujanti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, viešojoje erdvėje daug dažniau matoma kaip opozicijos vadovė nei G.Landsbergis. Tai taip pat naujas iššūkis partijai“, – aiškino VDU profesorius.
Mobilizuoti rinkėjus, kurių palaikymas TS-LKD itin reikšmingas, artėjant 2020 m. Seimo rinkimams, trukdo ne vien ryškėjančios įtampos ir nesutarimai partijos viduje.
„Akivaizdžiai matome, kad egzistuoja lyderystės problema. G.Landsbergio išrinkimas partijos pirmininku buvo nepotistinis veiksmas – to paneigti negalima. Reikia turėti rezultatą – tai yra, politinės lyderystės įtvirtinimą, per politinę lyderystę, o ne per kažką kitą“, – sakė Š.Liekis.
