O tokių atvejų šiemet jau pasitaikė ne vienas. Vien Joninių šventinį savaitgalį per vieną dieną teko išgelbėti penkis skęstančius žmones. Visi iš jų buvo apsvaigę nuo alkoholio.
Palangos gelbėtojų vadas su lrytas.lt žurnalistais pasidalijo neįprasčiausiomis savo darbo istorijomis, patarimais bei papasakojo, kokiu atveju galima maudytis jūroje net plevėsuojant raudonai vėliavai.
„Girtam – jūra iki kelių“
Pokalbio pradžioje J.Pirožnikas parodo kvietimą – premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį šaukia ekspertus į pasitarimą, kaip užkirsti kelią nesaugiai vandens telkiniuose besipliuškenantiems atostogautojams, kuriems, kaip jau parodė šių metų birželio mėnuo, neretai maudynės gali baigtis tragiškai.
Pats gelbėtojų vadas konkretus – dažniausiai žmonės skęsta apsvaigę nuo alkoholio arba neįvertinę naujos, nepažįstamos maudymosi vietos bei savo jėgų. Palangoje galimybių dažnai neapskaičiuoja įvairiose sanatorijose besigydantys žmonės, kurių sveikata neleidžia kaitinant kaitriai saulei įšilusiu kūnu nerti tiesiai į šaltą vandenį.
„Tokiu atveju asmuo gali prarasti sąmonę, jam gali sustoti širdis, plyšti kraujagyslės – bet kas gali atsitikti. Pas mus buvo nutikimas prieš Jonines, kai per vieną dieną, maždaug nuo 12 valandos dienos iki 19 valandos vakaro, skendo penki žmonės. Visi jie buvo išgelbėti.
Girtam – jūra iki kelių. Visi jie buvo visiškai apsvaigę. Moteris įpūtė beveik promilę, vyrų girtumas buvo didesnis nei vidutinis“, – pasakojo J.Pirožnikas.
Nesupranta vėliavų reikšmių
Gelbėti tenka ne tik skęstančiuosius. Neretai pagalbos prašosi ir poilsiautojai, per toli nuplaukę nuo kranto ir niekaip nebesugebandys grįžti atgal. Jiems paprasčiausiai pritrūksta jėgų. Tarp tokių žmonių neretai pasitaiko ukrainiečių ar rusų, kurie nesupranta mūsų vėliavų reikšmių.
„Lietuvoje žmonės maždaug žino vėliavų spalvas, bet atsiranda tokių, kurie 10-20 metų nebuvo Palangoje ir nesupranta, kad maudytis, kai iškelta raudona vėliava, negalima, klausia, kur juoda vėliava. Gavau net pasiūlymų raudoną vėliavą kabinti lietuviams, o juodą – rusams. Jiems raudona reiškia maudytis pavojinga, nėra draudžiama“, – aiškino Palangos gelbėtojų vadas.
Labiausiai gąsdina geri orai
Anot jo, nors praėjusiais metais birželį orai taip pat lepino poilsiautojus, buvo mažiau vėjuota, todėl ir skęstančiųjų skaičius buvo mažesnis.
„Man iškart pašiurpsta oda ir pasišiaušia plaukai, kai atvažiuoju 7 ryto į paplūdimį ir pamatau, kad bus graži diena, aukšta temperatūra ir bangos. Tai man jau kelia nerimą. Žinau, kad turėsime daug darbo. Tada jau persirengiu kombinezoną, šoku ant vandens motociklo ir būnu vandenyje.
Stovime, patruliuojame, stebime, kurioje vietoje kur koks postas pasakys, kad per toli nuplaukė žmogus ir pan. Kai šalta ir vėjuota, aš labai ramus ir žinau, kad galime šiek tiek patinginiauti“, – šyptelėjo J.Pirožnikas.
Tiems, kurie nuo kranto nuplaukia per toli ir mato, kad nebepakaks jėgų grįžti, jis davė patarimų – reikia šaukti, mojuoti, daužyti ranka vandenį ir visaip kitaip stengtis atkreipti į save dėmesį. Taip pat – kuo ilgiau išlikti vandens paviršiuje.
Surengia netikėtų užduočių
Palangos gelbėtojų vadas griežtas – savo komandai neretai surengia ir įvairių užduočių bei netikėtų, slaptų iškvietimų – taip tikrina jų budrumą.
„Birželio mėnesį vakare nuėjau iki Palangos tilto, prisistačiau ir paprašiau nepažįstamos moters, kad paskambintų mūsų numeriu ir pasakytų, kad nuo tilto nušoko žmogus ir plaukia tolyn, jam reikia pagalbos. Nuėmiau laiką ir žiūrėjau, per kiek laiko mūsų gelbėtojai atvyktų į vietą. Atvyko per 2,5 minutės, tai – geras rezultatas“, – komandos pasiekimu džiaugėsi J.Pirožnikas.
Taip pat ne kartą jis paprašė vieno iš gelbėtojų suvaidinti, kad skęsta ir stebėjo, per kiek laiko kiti gelbėtojai pastebėjo įvykį ir nuvyko iki neva skęstančio asmens jį gelbėti.
Kada galima maudytis esant raudonai vėliavai?
J.Pirožnikas turi atsaką ir besiskundžiantiems iškelta raudona vėliava atostogų metu. Jis tikino dažnai išgirstantis iš poilsiautojų, kad jie atvyko pasimaudyti jūroje ir jiems tik truko įvairūs draudimai.
„Aš visada jiems sakau – ateikite į gelbėjimo stotį, mes uždėsime jums liemenes ir leisime maudytis. Esu 100 proc. garantuotas, kad niekur nerasite pasaulyje statistikos, kad žmogus būtų nuskendęs su gelbėjimosi liemene. Nebent buvo atvejų, kad jie jūroje sušalo ar pan.
Prieš kurį laiką buvo eksperimentas, kai viena moteris labai piktinosi, kad žmonės turi teisę eiti maudytis, kam čia keliamos tos vėliavos... Mes tada jai gražiai pasiūlėme išbandyti šitą atrakciją: uždėjome jai liemenę, gelbėtojai pasiruošė ir mes ją stebėjome. Ji nuėjo šokinėdama, plaukdama per bangas vis giliau į jūrą.
Ir vienu metu taip besielgdama ji papuolė į srovę ir srovė pradėjo ją nešioti. Ji pradėjo šaukti, rėkti. Aš žinojau, kad jai nieko neatsitiks, bet ji pajautė labai daug adrenalino, daug keiksmažodžių išliejo, buvo nepatenkinta. Kai ją ištraukėme paklausiau, ar be liemenės sutiktų taip maudytis, tai sakė, kad ji ir su liemene nebeis“, – prisiminė jis.
Palangos gelbėtojų vadas pridūrė – galite turėti ir savo liemenę, svarbu, kad ji būtų kokybiška ir atitiktų reikalavimus.
Prisiminė unikalų atvejį
J.Pirožnikas prisiminė ir dar vieną unikalų atvejį, kada teko gelbėti ant pripučiamojo čiužinio sumaniusį paplaukioti ir užmigusį vaikiną.
„Ant čiužinių žmones teko gelbėti gal šešis kartus. Buvo atvejis laukiniame paplūdimyje, prie Nemirsetos, tik po to įvykio ten jau pastatėme gelbėtojų postą. Žodžiu, vienas vaikinas plaukiojo ant čiužinio ir užmigo. Artimieji taip pat miegojo. Vėliau, kai atsibudo, jie pradėjo ieškoti sūnaus, paskambino mums, nes jie nebematė to vaikino.
Atplaukęs su vandens motociklu per žiūronus pamačiau jį ant to čiužinio gal už 4-5 kilometrų nuo kranto. Priplaukiau iki jo, jis jau buvo visas mėlynas, drebėjo, buvo baisiai išsigandęs. Parvežiau jį į krantą, o tą čiužinį palikau jūroje – sakau, tegul jis plaukia kažkur kitur.
Praėjo gal pusantros valandos, kol artimieji pastebėjo, kad jo nebėra“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadas.
