Nuo antradienio jiems uždrausta nešiotis telefonus lydint kalinius net į laisvėje esančias gydymo įstaigas. Gydymas, operacijos užtrunka, ligoninėse tenka būti po pusę paros ir ilgiau, o per tą laiką medicinos darbuotojai negali susisiekti su savo artimaisiais.
„Suprantu, kad negalima turėti telefonų vadinamoje „zonoje“. Bet budėdama pataisos namuose, aš galiu kartas nuo karto grįžti prie paliktos ryšio priemonės, pažiūrėti, ar niekas neskambino.
Tačiau visiškai nesuvokiama, kodėl uždrausta vežtis telefonus laisvėje. Tada neįmanoma pabendrauti su artimaisiais visą kelionės į ligonines laiką, o tai kartais trunka labai ilgai. Manau, tai savotiškas administracijos atsakas už praėjusią savaitę paviešintą informaciją apie nuteistųjų sunaudojamus didžiulius vandens kiekius, kitas negeroves“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo R.Sakalauskienė.
Pareikalavo palikti telefoną
„Konvojaus pareigūnas pasakė, kad turiu palikti savo telefoną – toks žodinis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko įsakymas.
Jokie teisės aktai tokio draudimo nenumato, todėl nesutikau. Juolab, kad nebuvo netgi raštiško vadovo įsakymo“, – tvirtino R.Sakalauskienė.
Antradienio kelionė iš Pravieniškių į Kauną, pakartotinė operacija ir grįžimas atgal užtruko apie 7 valandas.
Pasak slaugytojos, tokios kelionės vyksta beveik kasdien – pasitaiko, kai sudingesniais atvejais jos trunka visą parą.
Draudimai – po aštrios kritikos
„Pravieniškėse esanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė realiai nedirba, kaip turėtų. Daugelis kalinių vežami tiesiai į Kauną.
Neretai greitoji nekviečiama, o naudojamasi Pravieniškių pataisos namų transportu. Tokiais atvejais šalia konvojaus nuteistąjį privalo lydėti bent vienas įkalinimo įstaigos medikas“, – pasakojo R.Sakalauskienė.
Naujas administracijos draudimas sukėlė slaugytojos ir jos bendradarbių nerimą – medikai ilgą laiką negalės susisiekti su artimaisiais, jei įvyktų nelaimė, apie tai netgi nesužinotų.
„Mano mamos būklė tokia, kad jai bet kuriuo momentu gali tekti organizuoti pagalbą. Esame daugiavaikė šeima – jei atžaloms kas atsitiks, nieko apie nežinosiu 12, net 24 valandas“, – piktinosi R.Sakalauskienė.
Slaugytoja įtaria, kad tokiu būdu prieš medikus, iškeliančius daugelį negerovių, galėjo būti tiesiog kerštaujama.
„Neatmetu, kad tai gali būti ir netiesioginis perspėjimas, kad kitąsyk nedrįstume praverti burnų. Įdomus sutapimas – draudimas dėl telefonų „gimė“ praėjus vos kelioms dienoms nuo portale lrytas.lt paviešintų faktų, kad vienas kalinys per mėnesį Pravieniškėse vidutiniškai sunaudoja net 15 kubinių metrų šalto vandens“, – svarstė R.Sakalauskienė.
Vertinamos galimos rizikos
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas:
„Konvojavimo taisyklės numato, kad už nuteistųjų konvojavimą yra atsakingas konvojaus viršininkas, kuris privalo užtikrinti, kad draudžiami nuteistiesiems daiktai nepatektų į konvojavimui skirtą transporto priemonę.
Pažymime, kad pervežant nuteistuosius į gydymo įstaigą, ekipaže, be sveikatos priežiūros darbuotojų, būna toks pareigūnų skaičius, kurio reikia konkrečiam konvojui užtikrinti.
Konvojaus viršininkas yra pasirengęs organizuoti pagalbą nelaimės atveju, taip pat susisiekti su nuteistojo artimaisiais.
Yra pasitaikę atvejų, kai ypatingojo konvojaus metu sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas viešai skelbė informaciją apie konvojaus eigą, todėl ir ateityje bus vertinamos galimos rizikos ir priimami atitinkami sprendimai, kad būtų užtikrintas konvojaus saugumas“.
Medikų laukia gatvė?
Prieš nepilnas dvi savaites Lietuvoje buvo paskelbtas dviejų valandų trukmės įspėjamasis kalėjimų medikų streikas.
Gydytojai, slaugytojai ir kitas pareigas užimantys streiko dalyviai skundėsi pernelyg mažais atlyginimais, pavojingų darbo sąlygų neįvertinimu, reikalavo atlikti auditą.
Medikai aštriai kritikavo ir Kalėjimų departamento planus kalėjimuose veikiančius sveikatos priežiūros skyrius prijungti prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškėse.
„Jei prijungimo planai planai virstų realybe, darbo netektų skyrių vedėjai, slaugos administratoriai, vaistininkai. Dirbtų tik vienas administratorius, atliekantis 3-4 žmonių funkcijas. Jam tektų akivaizdžiai per didelis krūvis. Taupumo sumetimais dalį medikų planuojama išmesti į gatvę, tuo tarpu kaliniai sunaudoja tokius vandens kiekius, kurių tikriausiai ir drambliams pakaktų.
Vienur taupoma, o kitur susidaro kosminės sumos. Apie jas puikiai žino Pravieniškių pataisos namų administracija, tai tęsiasi jau ilgą laiką, bet situacija nesikeičia“, – stebėjosi Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pareigas atliekanti Vita Subačiutė.
Iš kalėjimų virtuvės – svilėsių kvapai
Dėl netvarkos kalėjimuose, neskaidrių konkursų, neracionaliai naudojamų lėšų, kalinių tarpusavio smurto, patyčių buvo kilęs ne vienas skandalas. Bene garsiausiai apie įkalinimo įstaigų virtuvės svilėsius prabilo buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė, šiuo metu direktoriaus pavaduotojos pareigas einanti Rasa Kazėnienė.
Principinga darbuotoja atskleidė, kaip viešuosius pirkimus nuolat laimi tos pačios įmonės, o už prekes ir paslaugas mokama keletą ar net keliolika kartų didesnė nei rinkos kaina.
Pavyzdžiui KTI už guolį staklėms taisyti buvo sumokėjusi 200 eurų, nors reali jo vertė nesiekė nė 5 eurų. Už gyvulinės kilmės atliekų šalinimą vienai įmonei buvo mokama po tūkstantį eurų per mėnesį, o kita tokią pačią paslaugą atliko už 92 eurus.
Izoliatoriuje pirties nebuvo, bet buvo įdarbinta pirties vedėja, gaudavusi 90 proc. priedą prie atlyginimo. Pravieniškių pataisos namai nuolat minimi dėl vadinamųjų „bachūrų“ siautėjimo – faktiškai jie valdo įkalinimo įstaigą, gauna draudžiamų daiktų, smurtauja prieš silpnesnius kalinius, o kai kurie pareigūnai, turintys palaikyti tvarką, jiems pataikauja.
