„Atsivežiau striukę, va, čia ir sėdėsiu, kol tik numirsiu. Daugiau nieko neturiu, ką prarast. Viskas, mano gyvenimas baigėsi“, – raudodama „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė šiaulietė. Su turku ji tikino susipažinusi prieš trejus metus socialiniame tinkle „Facebook“ ir susituokusi lapkritį Turkijoje, kur pirmą kartą jį ir pamatė gyvai.
Tiesa, pati šiaulietė anksčiau yra rašiusi Lietuvos ambasadai Turkijoje, kad vyrui santuoka tik priedanga norint laisvai emigruoti, o ir į klausimus apie vienas kitą pora atsakė skirtingai.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad fiktyvių santuokų skaičius kasmet auga, o užsieniečių pažadais patikinčios moterys neretai lieka skaudžiai apgaunamos ir paliekamos su didžiulėmis skolomis.
Fiktyvių santuokų daugėja
Migracijos departamentas per metus fiktyviomis pripažįsta keliolika santuokų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš beveik 600 prašymų išduoti leidimą gyventi Lietuvoje santuokos pagrindu, 19 jų buvo pripažinti fiktyviais tik dėl siekio apsigyventi vienoje iš Europos Sąjungos valstybių.
Pasak E.Gudzinskaitės, dar prieš kelis metus fiktyviomis būdavo pripažįstamos 5-6 santuokos, tad šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Vien per nepilną šių metų pusmetį Migracijos departamentas jau pripažino dešimt fiktyvių santuokų ir nesuteikė leidimo užsieniečiui sutuoktiniui apsigyventi Lietuvoje.
Šalių, iš kurių atvyksta piliečiai, siekiantys sudaryti fiktyvias santuokas, geografija plati – dažniausiai tai būna gyventojai iš Maroko, Irano, Irako, Afganistano, Pakistano, Egipto, taip pat iš Ukrainos bei Rusijos.
Priežastys yra labai paprastos – sutuoktiniai gauna leidimą gyventi Lietuvoje ir jį turėdami jie gali dirbti bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Užsieniečiams, kuriems kitais pagrindais sudėtinga gauti leidimus gyventi Europos Sąjungos valstybėse, nes tam reikia arba rasti darbdavį, arba įkurti verslą, paprasčiausiai yra lengviau sudaryti santuoką su kurios nors Šengeno erdvės narės piliečiu.
Kartais tai daroma už pinigus, o kartais, kaip ir minėtosios šiaulietės atveju, apgaunant neva tikrais jausmais, kuriais dažniausiai patiki vyresnio amžiaus vienišos moterys.
Kaip atpažinti fiktyvią santuoką?
Kaip reikia suprasti bei patikrinti, kad santuoka yra fiktyvi? Migracijos departamentas turi ne vieną būdą.
„Mūsų darbuotojai jau turi ir psichologinių įgūdžių atskirti, kai mato, kaip pora bendrauja tarpusavyje, ar kalbasi nuoširdžiai, ar visiškai nesikalba, ar jie pirmą kartą vienas kitą mato gyvai. Kitas variantas – apklausos. Pradedama klausinėti apie gyvenimo detales, praeities įvykius. Tuomet ir pasimato, jeigu atsakymai radikaliai skiriasi ir ne smulkiose detalėse, o stambiuose dalykuose.
Jeigu sutuoktiniai kartu gyventų, jie vienodai atsakytų į tuos klausimus. Pavyzdžiui, paklausus, ar tavo sutuoktinis pusryčiauja, vienas atsako, kad taip, visada, kitas, kad ne, niekada. Tai sutuoktiniai paprastai žino“, – pasakojo E.Gudzinskaitė.
Anot jos, apklausos anketose dažnai paprašoma nupasakoti, kaip įvyko poros santuoka, kaip ir kur jie kartu keliavo, klausiamos įvairios detalės apie bendrą gyvenimą kartu. Jei vienas iš asmenų gyvena, pavyzdžiui, Turkijoje, klausiama, kaip pora susipažino.
Migracijos departamento vadovės teigimu, apklausinėjamos ne visos poros, o tik tos, kurios atitinka bent vieną iš departamento nustatytų rizikos kriterijų. Ji atskleidė kelis iš jų: pavyzdžiui, tai galėtų būti didelis amžiaus skirtumas, itin skirtingos kultūros, tikėjimai.
Taip pat įtarimą kelia ir situacija, jei sutuoktinis Lietuvoje lankosi pirmą kartą, pora nėra susitikusi gyvai arba tai padarė vos kartą, egzistuojantis kalbos barjeras, kuomet vienas iš sutuoktinių be savo gimtosios kalbos gali susikalbėti tik rusiškai, o kitas – tik angliškai.
Atsakymus išmoksta mintinai
Pasak E.Gudzinskaitės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai užsieniečiai, kuriems padeda įvairūs tarpininkai, sužino klausimus ir susiderina atsakymus, išmoksta juos mintinai. Visgi tokias situacijas, Migracijos departamento vadovės teigimu, atskirti nėra sunku.
„Pavyzdžiui, buvo duoti standartiniai klausimynai, užsienietis ir moteris atsakė labai greitai, kaip automatiškai visus atsakymus surašė ir stebėtinai tie atsakymai buvo vienodi, o tik uždavus patikslinantį klausimą, abu jie pasimetė ir nežinojo, ką atsakyti“, – aiškino E.Gudzinskaitė.
Ji pasakojo, kad šiaulietės Jadvygos ir turko Džemilio istorija yra tiesiog kuriozinė ir tiktų vadovėliui, kaip akivaizdžiai atskirti, kada santuoka yra fiktyvi. Tačiau, anot jos, būna ir daug skaudesnių istorijų, kai moterys lieka stipriai įskaudintos ir paliktos su didžiulėmis skolomis.
Tokios situacijos dažniausiai pasitaiko su užsieniečiais, kuriems visgi pavyksta apgauti tiek Migracijos departamentą, tiek juos įsimylėjusias ir gražiais žodžiais patikėjusias moteris.
„Pagrine būna dvi temos – iš pradžių meilė, po to nebemeilė. Žmona bando atsikratyti užsieniečio, kreipiasi į mus, kad jį išsiųstume, bet tai yra šeimos konfliktas, mes jo negalime išsiųsti. Būna, kad sutuoktinis pradeda terorizuoti moterį, grasina, kad pavogs ir išsiveš vaiką, dėl to liepia išlaikyti santuoką.
Moterys būna taip paperkamos arba įbauginamos. Kitas žanras – skolų pridarymas ir pabėgimas. Tai yra vienetiniai, bet labai skaudūs atvejai. Tokiais atvejais padėti labai sudėtinga. Geriausias būdas – labai gerai pagalvoti prieš sudarant santuoką su užsieniečiais, jeigu tai nėra tikri jausmai“, – vardijo E.Gudzinskaitė.
Anot jos, nors Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko mažai, už fiktyviai sudaromą santuoką siūlomi net pinigai. Tokių pasiūlymų galima rasti įvairiuose skelbimuose: „Kitur Europoje tokių apgavysčių schemos yra pakankamai didelės.“
