Inauguracijos metu – dvi renginių grupės
Protokolo ir etiketo žinovo A.Lydekos teigimu, inauguracijoje yra du blokai renginių: vienas iš blokų yra teisiniai-protokoliniai renginiai, kitas blokas – šventiniai-protokoliniai renginiai. Tiek vieni, tiek kiti, pasak protokolo eksperto, yra svarbūs ir reikalingi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, kalbant apie pirmąjį renginių bloką, žodis teisinis sąlygoja, jog šiam blokui priklausantys renginiai yra įstatymiškai reglamentuoti – teisiškai apibrėžti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose.
„Svarbiausias dalykas iš šių renginių bloko, yra prezidento priesaika, kuri reglamentuojama Konstitucijoje. Nuo to momento, kai naujai išrinktas prezidentas prisiekia, jis pradeda eiti savo pareigas. Iki tos akimirkos, kol naujai išrinktas prezidentas neprisiekė, pareigas eina buvęs prezidentas.
Priesaikos davimas – lūžio taškas tarp dviejų prezidentų pasikeitimo. Būtent tai yra esminis inauguracijos momentas. Priesaika yra duodama išrinktų tautos atstovų – Seimo narių – akivaizdoje parlamente.
Priesaiką priiminėja Konstitucijos pagrindinis sergėtojas – Konstitucinio teismo pirmininkas.
Kitas teisinis-protokolinis momentas yra regalijos: prisiekęs prezidentas yra apdovanojimas aukščiausiu valstybiniu ordinu – tai yra Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Tai yra prezidentinė regalija, šį apdovanojimą įteikia – aukso grandinę su ordinu užkabina – Seimo pirmininkas. Vėlgi tai yra teisiškai apibrėžtas elementas“, – portalui lrytas.lt teigė etiketo ir protokolo žinovas.
Dar vienas svarbus su regalijomis susijęs elementas – vėliava.
„Kaip žinia, Lietuva turi valstybinę vėliavą – mūsų trispalvę, taip pat turi istorinę vėliavą, kuri labai plačiai naudojama, bet yra ir kita įstatymiškai apibrėžta vėliava – tai prezidentinė vėliava. Naujai pradėjusiam eiti pareigas prezidentui ant darbo rezidencijos, paprastai tariant, prezidentūros, yra iškeliama naujojo prezidento vėliava.
Tai reiškia, kad iki to laiko plevėsavo buvusio prezidento vėliava, kuri turi būti nuimama ir pagal susiklosčiusius papročius įteikiama buvusiam prezidentui. Naujojo prezidento vėliavos iškėlimas palydimas gražia pompastika su salvėmis, su saliutavimais ir taip toliau“, – pastebėjo A.Lydeka.
Dar vienas paminėtinas teisinis aspektas, kurio anot A.Lydekos nevalia pamiršti, yra Vyriausybės pasikeitimas, kitaip tariant, ministrui pirmininkui privalu grąžinti savo įgaliojimus. Tuo yra išreiškiama, kad Vyriausybė pripažįsta naująjį prezidentą ir grąžina jam įgaliojimus.
Šventiniai-protokoliniai renginiai asmeninis prezidento ir jo komandos reikalas
Jei pirmasis teisinių-protokolinių renginių blokas yra labai aiškiai teisiškai ir įstatymiškai reglamentuotas, tai šventiniai-protokoliniai momentai yra labiau papročių, susitarimo reikalas, o kartu ir tam tikri naujai išrinkto prezidento, jo komandos pageidavimai, poreikiai, interesai bei, žinoma, asmeninio naujai išrinkto prezidento požiūrio išraiška.
Svarbiausias šventinių-protokolinių renginių momentas – šventos mišios, kurios, teisine prasme, gali būti aukojamos, bet gali ir nebūti aukojamos.
„Pagal susiklosčiusias tradicijas Lietuva yra labai religinga valstybė ir visada per inauguraciją yra aukojamos šventos mišios. Kadangi didžioji dauguma piliečių yra katalikai, šventos mišios visada aukojamos katalikų pagrindinėje šventovėje – Vilniaus Arkikatedroje“, – inauguracijos elementus komentavo ekspertas.
Kitas inauguracijos renginys – paradai, kurie gali būti, o gali ir nebūti. Paradai gali būti įvairūs: pavyzdžiui, Lietuvos miestų ir miestelių vėliavų paradas, kariniai ar specializuoti paradai.
Dar pora dalykų, kuriuos, protokolo ir etiketo žinovo teigimu, galima paminėti yra koncertai ir pobūviai, priėmimai, baliai, banketai.
„Pobūviai yra tradicijos reikalas. Tiek koncertai, tiek pobūviai gali būti, bet gali ir nebūti. Pavyzdžiui, dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tiek per pirmą, tiek per antrą savo inauguraciją nedarė jokių pobūvių.
Tuo tarpu prezidentas Valdas Adamkus priešingai – amerikonišku pavyzdžiu darė daug pobūvių ir skyrė tam didelį dėmesį. Iš tiesų Amerikoje pobūviai inauguracijos renginiuose užima bene pagrindinį vaidmenį ir vaidina itin svarbią rolę“, – sakė A.Lydeka.
Inauguracijos ištakos – Jungtinėse Amerikos Valstijose
Inauguracijos eiga ir protokoliniai renginiai tiek Europos šalyse, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra pakankamai panašūs bei standartizuoti. Tai lemia paprasta priežastis – šioje srityje istoriškai didžiulį vaidmenį suvaidino Jungtinės Amerikos Valstijos, kur buvo sukurta liberaliosios demokratijos visuomenė su prezidento institucija.
„JAV buvo savotiška priešprieša Europai kaip monarchinių valstybių sistemai. Europa tik XX amžiuje, kai prezidento institucijos aktyviai kūrėsi visose valstybėse, pradėjo didelį dėmesį skirti ir inauguraciniams renginiams.
Todėl ne tik Lietuva, bet ir visa Europa itin senų inauguracijos protokolo tradicijų neturi, nes pati prezidento institucija yra pakankamai jauna, nauja ir moderni. Dėl šios priežasties nenuostabu, kad visi inauguraciniai renginiai yra labai artimi ir panašūs“, – dėmesį atkreipė A.Lydeka.
Pasirinkta ideali diena
Planuojama G.Nausėdos inauguracijos data – liepos 12d. penktadienis. Laikotarpį, per kiek dienų nuo išrinkimo naujas prezidentas turi prisiekti, reglamentuoja įstatymas. Tai reiškia, kad laiko diapazonas nėra labai platus. Tačiau kartu tai nėra konkreti diena. Įstatymų numatytame laikotarpyje dienos pasirinkimas yra prezidento komandos susitarimo reikalas.
A.Lydeka pastebėjo, kad Lietuvoje inauguracija yra vykusi ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. O preliminari G.Nausėdos inauguracijai pasirinkta diena, diplomatinio protokolo požiūriu, yra idealus pasirinkimas.
„Protokoliškai vertinant, penktadienis yra puikus pasirinkimas, nes, pavyzdžiui, savaitgaliais ambasados diplomatinių pobūvių niekada nerengia – tai yra traktuojama kaip tam tikra nepagarba svečiams: savaitgalis yra paliekamas žmogui užsiimti savais reikalais.
Vertinant tai, kad norisi, jog inauguraciniuose renginiuose dalyvautų ir juos stebėtų kuo daugiau žmonių, viduryje darbo savaitės daryti inauguracinius renginius nėra pats geriausias pasirinkimas. Tad tokia diena kaip penktadienis, žvelgiant protokoliškai, yra idealus pasirinkimas“, – sakė protokolo ir etiketo žinovas.
