„Aš pats irgi kalbėjau su Seimo pirmininku, kokios būtų perspektyvos dėlionėse, alternatyvos. Jis priėmė tokį sprendimą, galbūt tas sprendimas yra paveiktas to, kad pati pradžia buvo ne tokia. Jis tą dabar supranta, žmogiškai aš irgi pilnai suprantu, kad tai yra nukreipta asmeniškai prieš jį“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras prakalbo ir apie savo politines perspektyvas. S.Skvernelis ateityje save matytų Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje tik tokiu atveju, jei partija pasikeistų iš esmės.
S.Skvernelis pripažino ir tai, kad per prezidento rinkimus Ramūno Karbauskio sugalvoti ultimatumai ir grasinimai sudavė milžinišką smūgį rinkimų rezultatui.
„Dabar belieka tik atsakyti į neesminį klausimėlį: ar tai sąmoningai, ar iš kvailumo padaryta“, – užsiminė S.Skvernelis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
– Premjere, žvelgiant iš šono, derybos nebuvo gražios. Ar jūs sutiktumėte?
– Jos nebuvo lengvos. Visi suprantam ir tas derybas, ir situaciją, kad deja, bet tokia situacija yra iš reikalo. Yra atsakomybė prieš valstybę ir atsakomybė prieš rinkėjus. Likę metai laiko iki sekančių Seimo rinkimų, palikti likimo valiai visa tai, kas yra, tikrai būtų neatsakinga.
Dėl to vyksta derybos ir koalicija kuriama. Nenoriu sakyti lipdoma – kuriama pakankamai sunkiai. Iš šalies kartais pažiūrėjus atrodytų, aistros verda ten, kur tikrai galbūt ir nėra, bet svarbiausia rezultatas. Bet kokiu atveju jis bus – Vyriausybė bus, ji bus veikianti, veiksminga. Procesas, kuris vyko, galbūt gerai, kad nebuvo greitas.
Greitas dažnai būna nelabai kokybiškas. Mes praeitą koalicijos sutartį 2016 m. pasirašėme labai greitą, tikrai ji nebuvo ideali. Dabar manau, kad yra daugiau aiškumo, atsakomybių, konkretumo. Ir matysime, kaip seksis toliau.
– Jūs pats ne nuo pat pradžių dalyvavote derybose. Gal jūs kažkur ne viešai ir dalyvavote, bet lyderystės ėmėtės paskutinę savaitę.
– Aš dalyvavau nuo pat pradžių derybose. Mūsų buvo sąmoningas sprendimas, kad nuo valstiečių frakcijos derybininkais nebus nei ministras pirmininkas, nei frakcijos pirmininkas. O pozicijos, gairės, ribos, atsakomybės, norai buvo labai aiškiai išsakyti, sudėlioti.
Mano komanda ir aš pats stebėjome, kad tie lūkesčiai ir noras, ypatingai kalbant apie 2020 m. ir jų biudžetą, buvo labai išpūsti. Irgi natūralu, Seimo rinkimai artėja. Mūsų tikslas buvo labai aiškius, kad nebūtų nukrypta nuo Vyriausybės programos, nes ji nebus keičiama – pildyti tik priemonių planą ir tomis priemonėmis, kurios mums, kaip Vyriausybei, yra labai svarbios įgyvendinant, tęsiant reformas ir laikantis esminių atsakingo finansų tvarumo principų.
Nuo pat pirmos dienos, net ir tas 5 dienas, kai buvau atostogose, ir telefonas, ir kompiuteris buvo šalia. Procesai vyko visą laiką.
– Kai kurie koalicijos partneriai sako, kad čia ir buvo klaida, kad jūs aktyviai nepasijungėte į derybas nuo pat pradžių. Kad galbūt ledai pajudėjo tik tada, kai jūs pats ėmėtės lyderystės. Jūs net dėl to buvote šiek tiek kritikuojamas, kad trūksta lyderystės šioje situacijoje, lyg neprisiimate atsakomybės.
– Labai dažnai mes girdime politikus, kurie pasisako – galbūt mažiau žmonės girdi – kad mes galime, mes padarytume geriau, kokybiškiau. Buvo tokia galimybė suteikta pademonstruoti savo gebėjimus, įgūdžius, politinę, profesinę patirtį.
Manau, kad tai pavyko. Jeigu buvo kokie nesklandumai, tai buvo sureguliuota ir pataisyta, kad jų nebūtų. Supraskime, norisi, kad į tą procesą būtų įtraukta kuo daugiau žmonių, ypatingai kalbant apie didžiausią frakciją – jie kartais jaučiasi neįvertinti, neįtraukti į procesus. Tokios galimybės buvo suteiktos.
– Iš šalies atrodė, kad vyksta kova dėl postų, kaip pasiimti kokią ministeriją. Nemanote, kad kai kurie koalicijos partneriai, tarkime, socialdarbiečiai, viršijo visas savo ribas ir peržengė raudonas linijas derybose? Buvo labiau ultimatyvūs reikalavimai šioje situacijoje.
– Retorika viešoje erdvėje yra viena, o pats darbinis procesas yra kita. Turime suprasti, kad ypatingai tos politinės jėgos, kurios nelabai įtakingos ar neturi tokio rinkėjų pasitikėjimo, nori pasirodyti labiau reikšmingos, svarbios ir kelti tam tikrus jų lūkesčius atitinkančius reikalavimus.
Nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad apie postus kalbos pradžioje būti negali. Mes ir sutarėme, programa nėra keičiama, vadinasi, galima keisti priemonių planą arba įdėti naujas priemones, kurios labai svarbios kiekvienai politinei jėgai.
Bet visą laiką tas prasimušdavo, ypatingai viešoje erdvėje – postas, pozicija kokia nors. Mano pozicija buvo kategoriška, niekada jokių postų dalybų ir prekybų nebuvo, nėra ir nebus. Bet atsakomybės sritys turi būti pagrįstos, dėl ko reikalinga daryti vieną ar kitą pokytį.
Aš bent jau jokių svarių argumentų negirdėjau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungai reikėtų atsisakyti socialinės apsaugos valdymo srities. Pokyčiai padaryti, rezultatai bus matomi vėliau, kai vertins reformų išdavoje gautą statistiką.
Pasakyti, kad duokite mums, gal mes dar geriau padarysime – buvo tokia galimybė anksčiau. Ta pati politinė jėga turėjo tą ministeriją ir atsakomybės sritį. Galbūt ir galėtų geriau padaryti, bet tai yra rizika.
Aš manau, kad šita atsakomybės sritis mums labai svarbi, pačiai Vyriausybei, orientuotai į socialinių klausimų sprendimą.
Dėl to nemačiau argumentų, kodėl reikėtų sakyti: arba duodat mums šitą ministeriją, arba viskas baigta. Tai nėra argumentas, dėl to ir liko šita atsakomybės sritis mums, kaip labai svarbi. Ir taip turi būti.
Kalbant apie tam tikrus ultimatumus, man irgi visiškai nepriimtina, kategoriškai aš tą išsakiau, kai bandoma suvesti į sutarties pasirašymo sėkmę arba nesėkmę V.Pranckiečio atleidimo klausimą.
Jeigu V.Pranckietis bus atleistas, tada koalicinė sutartis galioja, jeigu ne – ji negalioja. Bet kažkodėl nekilo klausimų, o jeigu Seimas nepatvirtins ministro pirmininko kandidatūros, tai sutartis galios ar ne?
Tai tokie ultimatyvūs pareiškimai man tikrai yra nepriimtina, negali būti koalicijos derybų ašimi Seimo pirmininkas ir personalija.
– Bet taip buvo.
– Dėl to aš savo nuomonę ir viešai pareiškiu, ir dar kartą galiu pakartoti. Tai nėra priimtina ir tai nėra pagrindinis ir esminis dalykas. Dėl to manau, kad vėl pavyko grąžinti į konstruktyvų derybų kelią ir mes turime kalbėti, kad pirmiausia programiniai dalykai, toliau Vyriausybės formavimas ir atsakomybės sritys. Ir, mano supratimu, trečiame etape – pozicijos ir atsakomybės sritys Seime.
Nuo Seimo pirmininko, komiteto pirmininko iki komisijos pirmininko. Nuosekliai šiuos etapus reikėtų ir praeiti.
– Seimo pirmininko pozicija memorandume buvo įrašyta – ji atitenka socialdarbiečiams. Jie ne veltui kėlė šį klausimą?
– Aš ir nenorėčiau šiandien tų sąmokslo teorijų dar atskleidinėti, tarp eilučių palikime. Ar jiems atitenka, ar jiems pasiūlyta buvo, kad atitektų ta pozicija. Čia klausimas yra atviras, bet jis negali būti esminis.
Politinė partija, kuri delegavo vieną ar kitą asmenį į poziciją, jei šiuo atveju kalbėtume apie V.Pranckietį – jis yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, partijos narys, jis yra deleguotas pagal ankstesnę koalicijos sutartį į šitą poziciją. Logiška būtų, jeigu politinė partija, kuri delegavo, partijos taryboje, suvažiavime, nežinau, kur, nusprendžia, kad dabar nauja sutartis yra kitokia savo turiniu ir nėra jokių priekaištų.
Manau, kad didelių priekaištų V.Pranckiečiui išsakyti nelabai kas ir gali. Mes kiekvienas esame ir klaidų pridarę, nesame tobuli, galima kiekvieną funkciją atlikti geriau – sakau nuo savęs iki V.Pranckiečio. Bet tas procesas taip ir turi būti padarytas.
Negali būti taip, kad Seimo pirmininko pozicija, atleidimas tampa esminiu klausimu dėl tolimesnės politinės situacijos šalyje. Aš manau, kad būtent taip bus ir elgiamasi, pasirašyta sutartis bus įgyvendinta nuosekliai.
Yra esminiai programiniai dalykai, Vyriausybės formavimas ir Seimo formavimas. Jeigu kažkuriame etape kažkas nepavyks, sakykime, Seimas nepritars ministro pirmininko kandidatūrai, tai tada tos partijos, kurios yra sudarę koaliciją, nuspręs, ar sutartis nutrūksta, ar ieškomas kitas kandidatas ir tada Seimas tvirtina arba netvirtina.
Lygiai taip turi būti ir su Seimo pirmininku – ateis tas etapas ir tada politinės dėlionės dažnai būna kitokios, bet jos turi būti argumentuotos. Šiandien iš tiesų situacija yra pakitusi nuo 2016 m. ir tai yra logiška, kad viena iš pozicijų gali atitekti antram pagal dydį partneriui – aišku, tas dydis yra labai skirtingas tarp visų kitų, bet tai turi būti padaryta civilizuotai, labai aiškiai, argumentuotai.
Galbūt ir politinės partijos argumentų neužteks ir politinė partija, delegavusi V.Pranckietį nuspręs, kad ne, visgi proporcijos yra sumažėjusios ir valstiečių, bet lygiai taip pat socialdarbiečiai yra kiti negu buvo 2016 m.
– Tai buvo ne socialdarbiečiai, o socialdemokratai.
– Ir buvo gerokai didesnė frakcija. Ir galbūt visgi turi likti valstiečių atsakomybės sritimi. Tada jie turės spręsti, kokia kandidatūra, koks žmogus galėtų būti partijos deleguotas.
Bet pritariu, kad tas labai akivaizdžiai matėsi ir dar labiau matėsi viešoje erdvėje negu tuose procesuose, klausimas buvo padarytas iki nepriimtino, V.Pranckietis – esminis dalykas.
– Premjere, juk tą klausimą kėlė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas. Ir labai aršiai kėlė. Gal jūs galite kažką daugiau paaiškinti?
Čia kažkoks asmeninis kerštas V.Pranckiečiui? Labai aiškiai matėsi, kad R.Karbauskis nenori jo matyti tame poste. Ir frakcijoje balsavimas slaptas buvo.
– Neteko man dalyvauti tuo metu, bet matyt buvo. Frakcijoje buvo diskusijų įvairiausių, ypatingai po pirmų pareiškimų, kada buvo pasakyta, kad atiduodame ar atitenka, ar kažkas reikalauja Seimo pirmininko posto.
Po to Seimo pirmininkas pradėjo kalbėti viešoje erdvėje visaip ir visko. Galbūt ir frakcijos narių nuomonės šiek tiek kaitaliojosi. Bet turbūt abu politikai turi pasakyti, V.Pranckietis pasakė, ką jis mano apie – kad tai yra tikrai asmeninis kerštas. Ir tokia versija yra nepaneigta.
– Iš to, ką jūs kalbate, suprantu, kad jūs palaikote V.Pranckietį?
– Jis tikrai turi mano palaikymą kaip kolega, kaip Seimo pirmininkas. Natūralu, yra nuomonių išsiskyrimų, vertinimai skirtingi dėl vieno ar kito veiksmo tiek jo mano atžvilgiu, tiek mano jo atžvilgiu, bet tai yra kolega, žmogus, kuris kartu dalyvavo rinkimuose.
Ir jeigu yra politinė dėlionė, gyvenime, deja, taip būna. Man pačiam tai teko patirti, kaip nepatyrusiam politikui, kažkada būnant ministru, nesuprantant, kad politika yra šiek tiek daugiau negu vienos ar kitos pozicijos turėjimas.
Man ir teko trauktis iš vidaus reikalų ministrų pozicijų, atrodė, kodėl aš turėčiau tą daryti. Bet esminis dalykas buvo, kad politinė partija vis tiek atsakomybės sritį turėjo. Aš nuėjau į rinkimus su kitais ir tai buvo nieko asmeniško nei man, nei dėl darbo, bet tokia buvo politinė dėlionė padaryta. Lygiai tas pats ir dabar yra.
Bet tą procesą reikia padaryti, jeigu jis buvo planuojamas ar daromas, civilizuotai ir labai aiškiai pasakyti. Yra procedūros, kurios numato, bet negalima taip ateiti, pasakyti, kad žinote, reikalauja iš mūsų pirmininko posto ir jeigu ne postas, viskas subyrės ir nieko nebus. Tai nėra atsakinga. Galiausiai, net ir tokiu atveju, nesusitarus, alternatyvų jokių nėra.
Opozicijai šiandien tai nėra naudinga, likus metams iki rinkimų ir nerodo jokios valios, kad galėtų būti kitokios dėlionės Seime dėl būsimo Vyriausybės darbo užtikrinimo. Dėl tos pozicijos nesusitarus, reikėjo ir reikia ieškoti kitų sprendimų.
Negali užsibrėžti, pasakyti, kad ultimatumas arba jeigu antradienį neprabalsuos, tai viskas sugrius. Aš tada nematau prasmės tokių sutarčių pasirašymo, jeigu pasirašoma sutartis, įvykus pirmam ne tai, kad nesklandumui, kuris priklauso nuo daugelio išorinių faktorių – Seimo nario mandatas yra laisvas, Seimo narys pats apsispręs, kaip jam balsuoti, slaptas balsavimas.
Negalima pasakyti, kad jeigu taip, tai viskas čia subyrės. Tų pasakymų, jeigu kažkas bus ne taip, bus apokalipsės, mes trauksime, bėgiosime ir darysime, buvo tiek išsakyta per šitą pusmetį, kad gal jau užtenka.
– V.Pranckietis teisingai pasielgė neatsistatydindamas pats?
– Jeigu kalbant apie patį kelią, aš tikrai visko ir nežinau kiek kalbėta, kaip kalbėta. Aš pats irgi kalbėjau su Seimo pirmininku, kokios būtų perspektyvos dėlionėse, alternatyvos. Jis priėmė tokį sprendimą, galbūt tas sprendimas yra įtakotas dėl to, kad pati pradžia buvo netokia.
Jis tą dabar supranta, žmogiškai aš irgi pilnai suprantu, kad tai yra nukreipta asmeniškai prieš jį. Ir tikrai tų argumentų, matyt, ir jam pritrūko, dėl ko yra toks pasikeitimas. Ir jeigu tas pasikeitimas yra politiškai būtinas, deja, mes tą turime suprasti visi – politikoje jokios pozicijos nėra amžinos, jos yra laikinos.
Ypatingai tos, kurios nėra tiesiogiai renkamos žmonių. Šiandien kiekvieną dieną, visą laiką buvau pasiruošęs, žinojau, kad rytoj gali būti kita pozicija arba nebūčiau toje pozicijoje. Tą turi žinoti ir Seimo pirmininkas.
– Kitos atsakomybės ir ministerijos – pagal ką ir kaip buvo paskirstyta?
– Atsakomybės sritys buvo pageidautinos, jos skirtos. Mes apie vieną aptarėme pradžioje. Tai nebuvo labai lengvos ir gražios derybos, bet derybos yra kompromiso menas, nusileidimas, kompromiso paieška.
Tai buvo šiuo principu ir vadovaujamasi. Yra noras pareikštas, poreikis, argumentai kažkokie ir tada svarstoma visos koalicijos kontekste, kaip būtų mažiausiai įtampų, neaiškumų, klausimų. Taip ir buvo bandoma padaryti.
Aišku, išreiškiant tam tikras sritis, kurios yra kiekvienai politinei jėgai labai svarbios. Tik noriu pabrėžti, džiaugiuosi, kad nebuvo kalbama apie personalijas, aš tą pasakęs esu visiems ministrams, tai liečia ir mane patį, ir visus ministrus.
Jeigu būtų politinė galimybė darbuotis su visu kabinetu toliau, nieko nekeisčiau. Jeigu yra politinė dėlionė kita, tai tuos pakeitimus daro, nors ir gali būti taip, kad labai gerai dirbantis ministras, bet jeigu atsakomybės sritis pereina kitai politinei partijai, o šiuo atveju Vyriausybė formuojama ir pagal politinio atstovavimo principą, tai tokia realybė.
Šiandien pasiektas toks kompromisas, dar pokyčių, aišku, gali būti, nes Vyriausybės tvirtinimo procesas kai prasidės, priklausys nuo detalių, niuansų ir nuo teisinių niuansų, kokia forma tai bus padaroma. Tai mes kalbame preliminariai apie atsakomybės sritis, jos gali ir keistis.
– Aptarkime kiekvieną konkrečiai. „Tvarka ir teisingumas“.
– „Tvarka ir teisingumas“ šiandien vis dar yra problema su politine partija, kad ir frakcijos nėra. Nėra skaitlinga, didelė ir viena iš tų sričių, kur tikrai ir noras yra, ir gebėjimas būtų yra krašto apsaugos sistema.
Net ir kalbant apie žmones, personalijos kol kas nebuvo paliestos. Tai yra labai svarbi sritis, kaip ir visos ministerijos, ji pakankamai aiškiai reglamentuota. Jeigu galima pasakyti, „mechanizmas sustyguotas“, manau, kad galėtų ji realizuoti save, turėdama tokią labai sunkią, svarbią, bet labai atsakingą ir garbingą atsakomybės sritį.
– Socialdarbiečiai?
– Natūralu, kaip mes aptarėme, pagal partijos ideologinę kryptį jai norėjosi socialinių reikalų, bet kaip argumentus išsakiau, ji mums taip pat labai svarbi. Tradiciškai stiprūs buvo ir nėra prasmės kažką keisti, kalbant apie Užsienio reikalų ministeriją ir atsakomybės sritį.
Ir taip pat viena iš sričių, kur betarpiškai siejasi su šita politine jėga ir galimybė save realizuoti, spręsti labai svarbius klausimus yra žemės ūkio atsakomybės sritis. Jeigu galutiniame variante taip bus sudėliota, tikrai galės pasiūlyti stiprų žmogų šioje srityje, kuris galėtų tuos lūkesčius įgyvendinti.
– Na ir Lenkų rinkimų akcija, kurie, kaip visada, yra auksiniai balsai.
– Noriu tik išskirtinai paminėti, tikrai ši frakcija nuo pat Vyriausybės pradžios neformaliai daugelyje dalykų rėmė Vyriausybę. Aš esu dėkingas dėl to. Kas dar labai svarbu, tai nereikėjo bent jau man pasirašinėti jokių susitarimų.
Jeigu buvo sutarta, tai ta parama buvo. Jeigu nesutarta, tai buvo pasakyta iš anksto. Be intrigų, be apgaudinėjimų, be išvedžiojimų. Mes čia, premjere, Vyriausybės įstatymus palaikome, čia nepalaikome.
Buvo ir tokių variantų, kada buvo nepalaikoma, tačiau susėdus, padiskutavus, pateikus argumentus, persigalvojo. Buvo ir taip, kad pasakydavo, kad mūsų frakcijoje nuomonės skirtingos ir mes balsuosime skirtingai.
Aš džiaugiuosi, kad tai nėra susikompromitavusi politinė jėga, nedalyvavusi jokiose korupcijos istorijose, akcentuojant nuolatos regioninę politiką, regionų sritį, kas labai svarbu. Jiems atsakomybės yra vidaus reikalų.
Galbūt žmonės pas mus dažnai iš karto sutapatina, kaip čia dabar – policija, pasieniečiai, gaisrininkai. Bet čia tik viena iš sričių, pagrindas jai yra savivalda, regioninė politika ir manau, kad galbūt pavyks regioninei politikai skirti ypatingą dėmesį, ko mums tikrai galbūt pritrūko, nes dažniausiai, vidaus reikalų ministrai, koncentruodavomės į statutinės tarnybos valdymo sritį.
Tai čia toks irgi yra išbandymas. Ir antra sritis yra susisiekimas.
– Jie visai neprašė postų. Kaip čia taip nutiko? Jie kalbėjo tik apie programinius dalykus.
– Labai džiugu, kad postai, galbūt apie vieną, kurį aptarėme anksčiau, nebuvo išsakomi, nebuvo išsakoma, kad šitos pozicijos. Kartais būdavo su žmonėmis netgi: yra Petraitis, suraskite jam ministro vietą.
Tikiuosi, kad ta praktika jau seniai nunykusi ir niekada nebegrįš mūsų valstybėje. Bet kalbant su frakcijos žmonėmis, jų seniūne, pirmininku, visgi jeigu yra ateinama į formalią koaliciją, tai gerbiamieji, sprendimas turi būti abipusis.
Atsakomybė taip pat turi būti abipusė. Atsakomybės sritys yra tos, kurios, manau, su jais yra aptartos. Jeigu galutiniame variante jos liktų, aš tikrai nematau jokių grėsmių, jokių baimių, kad galbūt stotų tie darbai, kurie yra pradėti.
Jeigu personalijos keisis – jeigu keisis – jei kalbėtume apie vidaus reikalų ministrą ar susisiekimo ministrą, jokių priekaištų negalėčiau pareikšti.
– Tai, kas suderėta, jums tinka? Čia bus jūsų Vyriausybė ir jums ją reikės apsiginti pas išrinktąjį prezidentą.
– Jeigu man kas nors tai būtų pateikę, kaip rezultatą, galbūt aš sakyčiau, kad ne, tai yra mano, mano komandos dalyvavimas tame procese. Jeigu toks rezultatas pasiektas, vadinasi, yra mūsų kolegialus sprendimas ir sutarimas.
– Ir partijos turi, ką pasiūlyti? Nebus taip, kaip yra buvę, kai ministro ieškoma po kelis mėnesius?
– Gali būti, kad bus. Aš tą tradiciją išlaikysiu, diskutuosiu su prezidentu dėl kandidatų. Bet dar kartą noriu pabrėžti ir paminėti, kad Vyriausybė in corpore yra atskaitinga tik Lietuvos Respublikos Seimui.
Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui ir nėra įvairiausių kitokių procedūrų, kaip ministrui pirmininkui teikti kandidatūras. Teikimo procedūra yra net ir raštiškai aprašyta, aiškiai išvardinta koaliciniame priede, kokie žmonės gali būti teikiami.
– Turėjote profesionalų Vyriausybę. Dabar bus partinių profesionalų?
– Apie partiškumą ten nė vieno žodžio nėra. Nėra siejama, kad kandidatas turi būti partijos narys. Bet yra labai aiškiai apibrėžiama, kad tai turi būti sąžiningas, atitinkantis nepriekaištingą reputaciją, kaip numato mūsų korupcijos prevencijos, yra valstybės tarnybos įstatymuose tos sąvokos.
Turintys gebėjimų ir profesinės patirties būti atsakingiems už šią sritį ir atstovauti šitą sritį tarptautiniuose forumuose. Reikalavimai yra labai aiškiai įrašyti, jie bus patikrinti prieš teikiant prezidentui, kad nebebūtų taip, kaip kažkada istorijoje būdavo.
Kaip prezidentas paminėjo: kuždesiai ir šnabždesiai lemdavo, ar žmogus gali, ar negali. Procedūros bus atliktos. Ir, aišku, gali būti įvairių situacijų. Gali žmogus, kuris bus teikiamas, neatitikti reikalavimų ar nepraeiti vadinamo filtro. Jis viešai neturėtų būti skelbiamas. Gali būti taip, kad bus diskusijos, argumentuotos su prezidentu. Tai yra natūralu.
– Kiek jūs ketinate paisyti prezidento nuomonės?
– Aš ketinu diskutuoti, vis tiek galutinis sprendimas, dekreto įforminimas yra Respublikos prezidento, bet ministrai yra ministro kabineto nariai, kurie vykdo Vyriausybės programą ir Vyriausybė, ministrai yra atskaitingi in corpore Seimui.
Taip, ministras yra atskaitingas, atsakingas ir Respublikos prezidentui pagal Konstituciją, tačiau dviejų Vyriausybių šalyje būti negali ir niekada nebus. Aš manau, kad konstruktyviu dialogu bus galima suformuoti, tą aš darysiu.
Bet, aišku, tikėtina, kad bus procedūros tokios, kurios aprašytos Konstitucijoje. Mes turime turėti tą momentą, kada šalyje labai aiškiai yra laikomasi valdžių atskyrimo principų ir valdžių kompetencijų pasidalinimo principo.
Gali būti, kad tie žmonės, kurie dabar yra kandidatai, nenorės, likus metams laiko imtis tokio iššūkio, nes likus metams iki Seimo rinkimų, esminių proveržių nepadarys. Juo labiau, kad programa, tikėtina, kad bus nekeičiama, tai reiškia, kad reikės ją vykdyti.
– Jūsų paties, premjere, kokia ateitis? Labai norėtųsi kažkokio konkretumo.
– Nuo pat pradžių sakiau, apie ateitį galime svajoti, kalbėti, norėti, bet jeigu nėra politinių jėgų sutarimo, kas tą Vyriausybę rems, tai turi du pasirinkimus. Arba nedalyvauti procese, pasitraukti, arba burti daugumą, arba jeigu kitokio kelio nėra, ir taip gali būti, burti arba ieškoti pritarimo ir paramos mažumos Vyriausybei.
Dabar turime etapą, kaip ir koalicija yra, antradienį aš planuoju pakviesti jūsų kolegas į pasikalbėjimą, konferenciją ir pasakyti visus sprendimus, argumentus, motyvus. Sprendimai yra priimti, aš atskleisiu dėl ko jie yra. Ir kokiais motyvais vadovaujantis, vienas ar kitas sprendimas yra padarytas.
– Į Turniškes persikėlėte, reiktų suprasti, kad visgi svarstyklės linksta į tą pusę, kad dirbsite iki 2020 m.?
– Matot, kaip čia buvo įvardinta, kad paslapčia, patyliukais – tai yra svarbus įvykis. Tuo metu, kada kraustysiuosi atgal, apie tą svarbų įvykį informuosiu. Tai yra laikinas mano sprendimas, kuris nesusijęs su politinėmis aktualijomis.
Tiesiog tenka paklusti ir tiems žmonėms ir juos gerbti, kurie tave saugo, kurie tokią atsakomybės sritį turį. Šiandien dėl remonto tiesiog...
– Niekas jums nepriekaištauja, tiesiog faktas ir viskas. Jeigu nebūtumėte premjeras, gal niekam ir įdomu nebūtų.
– Aš viską suprantu. Aš esu toks pats žmogus, kaip ir mes visi esame. Metai bėga, norisi kažką pasikeisti, pasitvarkyti. Juolab, dabar atnaujintos technologijos atsiranda. Kada žmonės pasako, kad mums būtų geriau, patogiau ir jums saugiau būti kitur – patikėkite, tikrai aš nesu sužavėtas, laimingas.
Aš laukiu dienos, kada galėčiau grįžti į namus. Matau šiandien vienintelį didelį pliusą, kurį išnaudoju su visa šeima – pakankamai gera infrastruktūra tame rajone važinėtis dviračiais, grynas oras, asfaltas.
– Geri kaimynai.
– Aš išvažiuoju iš teritorijos, nekalbu apie teritoriją. Rajonas tikrai yra patogus. Bent jau kol kas matau esminį vienintelį pliusą, o visa kita – tai nėra namai. Juo labiau, tais atvejais, kai nekyla jokių nepatogumų dėl saugumo užtikrinimo, aš būsiu ir gyvensiu namuose.
O jeigu ateityje bus kitokios rekomendacijos, sprendimai – rezidencija yra, niekur nedings. Galbūt naujas ministras pirmininkas neturės galimybių, kokias aš turiu, ir tikrai reikia išlaikyti. Galbūt netgi galvoti apie ateitį ir gerokai toliau, jeigu ir toliau tokie mūsų valstybės pareigūnų apsaugos sistema tokia išliks, dėl jos irgi galima diskutuoti.
Nekalbu apie prezidentą, tiesiogiai renkamą – ten diskusijų nėra. Bet apie ministrą pirmininką, Seimo pirmininką – galbūt tie režimai gali būti švelnesni, paprastesni. Bet aišku, tai nuo profesionalų priklauso.
Galbūt net būtų galima svarstyti, kad ir Seimo pirmininko atsirastų rezidencija. Juo labiau, kad vienas iš namų, ten esančių, tikrai spaudžia širdį, prisimenant šviesios atminties prezidentą Algirdą Brazauską ir kaip dabar jis atrodo. Vaizdas liūdnas.
– Jūs siejate savo ateitį su politika?
– Be abejo.
– Suprantu, kad ketinate ir 2020 m. dalyvauti rinkimuose? Logiškai mąstant, jums būtų visiškai nenaudingas sprendimas dabar pasitraukti iš premjero posto ir kažką kitą bandyti daryti. Nebent jūs galbūt ir su valstiečių partija turite visai kitokių planų, negu buvo iki šiol?
– Aš nesu tas tipiškas ar tikrasis politikas. Apie tą naudingumą – jeigu pasiklausyti, kas dabar būtų naudinga man asmeniškai, tai matyt sprendimų būtų įvairiausių ir kitokių. Jūs pasakėte, kas naudinga valstybei.
Aš tikrai nesusireikšminu, kad esu svarbiausias ar labai svarbus. Nepakeičiamų tikrai nėra, bet kokią akimirką bus kitas ministras pirmininkas, bus Vyriausybė šalyje – kitaip nebus. Čia nuo personalijų daug nepriklauso.
Bet apie tą patį stabilumą, ypatingai pasikeitus prezidentui, vis tiek yra naujas etapas, juo labiau, kad nėra jokio noro kažkam kitam imtis atsakomybės ir už tą daugumą iki rinkimų.
Turi galvoti ne tik apie save asmeniškai, kas tau naudingiau yra. Gal tai yra neteisingas mano požiūris, bet aš apie tai galvoju. Taip, aš į politiką pakliuvau pakankamai atsitiktinai, bet dabar aš esu čia ir yra įvairiausių nuotaikų.
Pamačius visą virtuvę, dabar net ministru pirmininku būnant, neslėpsiu, yra nusivylimų pakankamai daug. Klausimas, kodėl mes taip vis dar elgiamės, gyvenam, darom valstybėje. Bet jeigu nori kažką bandyti pakeisti, turi būti politikoje.
Aišku, yra alternatyvų ir kitų. Šiandien planuoju dalyvauti ir 2020 m. Seimo rinkimuose, o kaip tai politiškai atrodys, priklausys labai daug nuo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, pačios partijos.
– Ar nuo partijos, ar nuo partijos vadovo?
– Aš kalbu apie partiją. Partija yra žmonės. Tai nėra labai skaitlinga partija, bet labai sena, viena seniausių Lietuvos partijų. Ta partija turi pokyčius matyti. Galbūt gali jų nematyti ir galvoti tik labai siaurai, siauro elektorato srityje – yra gerai, kai 50 žmonių yra frakcijoje, yra gerai, kai yra vienas Seimo narys.
Visą laiką jai gerai. Man tokia pozicija atrodo nepriimtina. Norisi, kad ta politinė partija – ji tikrai keičiasi – kad būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniu principu, diskusijomis paremta politinė jėga. Jeigu ji keisis, darys pokyčius, viskas yra tvarkoje. Jeigu bus kitokie sprendimai, kaip sako, dar metai laiko iki tų Seimo rinkimų yra – visko gali būti.
– Premjere, tikrai ne vienas jums pasakytų, bent kiek suprantantis politinį procesą ir stebintis tai, kas vyksta: jums ir čia reikia lyderystės imtis, valstiečių ir žaliųjų partijos ribose.
– Aš turėčiau partijos nariu patapti pradžioje, žinote, kaip būna.
– Tai viena iš sąlygų, bet gal tai nėra nesvarstoma?
– Aš po nesėkmingų prezidento rinkimų dalyvavau partijos tarybos posėdyje, tą patį labai aiškiai pasakiau: į tokią partiją, kokia ji šiandien yra, man įstoti būtų sunku. Bet į besikeičiančią, jeigu ji mato ilgalaikę perspektyvą kaip politinė partija, ne tik 2020 metams, aš tikrai, matydamas tuos pokyčius, svarstyčiau.
Galbūt ir padaryčiau tą žingsnį. Šiuo metu tikrai galbūt negalėčiau į šitą bendruomenę ateiti, sakyti, kad aš dabar tampu jūsų partijos nariu ir man priimtina visa tai, kas vyksta partijoje.
– Kas konkrečiai ten turėtų iš esmės keistis?
– Iš esmės turėtų keistis pati vizija, apsisprendimas. Kaip mes elgiamės, į ką mes orientuojamės, kokią retoriką užimame, kaip sprendimus priiminėjame. Tikrai visos politinės partijos turi savo tamsiąją dalį, kai kuriems net ir rinkimuose uždraudžiama dalyvauti, kai nuomonė kitokia išsakoma.
Bet tai yra visose partijose ir tų kitokių sprendimų yra, tik gaila, kad visą laiką matom valstiečių. Jeigu koks nors R.Karbauskis būtų uždraudęs kokiam Seimo nariui dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, čia būtų skandalas.
– Jam uždrausti nereikia, jis tiesiog išeina į viešumą ir kažką pasako.
– Turbūt ne apie tai kalbame, o apie tai, kad tikrai reikia matyti ir atsakomybę, ir politinę strategiją turėti, kas yra tos politinės jėgos, arba kurias mes atstovaujame. Aš irgi esu jos dalis, nors nesu partijos narys, bet esu deleguotas, esu Vyriausybę suformavęs šitos politinės jėgos.
Kas yra rinkėjas mūsų, ar mes turime orientuotis į tai, kas buvo dabar, ar turime žiūrėti plačiau. Man atrodo, kad mes turime matyti ir ieškoti būdų bendrauti su jaunimu. Ta karta, kuri auga, kuri pamiršo, kad Landsbergis „kolūkius sugriovė“, dabar žino, kad V.Landsbergis yra pirmasis valstybės vadovas.
Ir ten tų niuansų, spekuliuoti tomis istorinėmis aplinkybėmis – ar mes turime kovoti dėl konservatorių rinkėjų? Manau, kad ne. Mūsų visai kitokia strategija, filosofija, ideologija ir mes turime ieškoti savo rinkėjo.
Tie karai, kurie vyko – aš irgi nesu šventas, prie to irgi pridėjęs ranką. Ir galbūt įsivėlęs arba labai lengvai pavyko įtraukti mane į tuos karus, žinant kai kurias asmenines savybes, kai sureaguoju per karštai.
Tokia yra politika, oponentai mato, jie įtraukia – tikrai nepridavė jokios pridėtinės naudos tas nuolatinis Seime vykstantis karas. Ar mes turime į miestą orientuotis? Aš manau, kad akivaizdžiai rinkimai rodo, kad tokios galimybės yra, atskiriems žmonėms galbūt.
Aš irgi džiaugiuosi, nors tikrai man prezidento rinkimai buvo nesėkmingi, bet pažiūrėjus, kiek balsų yra surinkta, kiek žmonių balsavo – netgi lyginant 2016 m. Seimo rinkimų palaikymą, tai yra akivaizdu, kad mes galime turėti tikrai ne tokį kaip liberalai ar konservatoriai, bet savo rinkėją miestuose, miesteliuose, ne tik kaimuose ar rajonuose.
Tie pokyčiai turi būti. Jeigu pokyčiai įvyks, tikrai aš būsiu tų pokyčių dalyvis ne iš šalies, bet iš vidaus stebėsiu. Jeigu ne, to nereikia, tai tada reikia ieškoti kitų alternatyvų politikoje.
– Jūs sakėte, kad esate žodžio žmogus. Arba kažkas kitas pasakė, kad jūs žodžio žmogus. Jūsų labai aiškus pažadas, kad liepos 12 d. traukiatės iš premjero pareigų. Jeigu jis bus neįgyvendintas, tai truputėlį keistokai žinutė visuomenėje gali būti suprasta? Jūs apgalvojote tokį scenarijų?
– Aš galvoju visus scenarijus. Bet kokiu atveju, vienokį ar kitokį sprendimą man reikės argumentuoti ir aš išsakysiu. Dabar man tenka ir toliau dalyvauti, aš gi niekur nedingau, rinkimai pasikeitė ir pozicijos labai kategoriškos žmonių.
Nuo to, kad jūs išduodate, paliekate, mes rinkome Seime Vyriausybę, o ne prezidentą, kas čia yra bendro iki kitos pozicijos.
– Bet gal be reikalo, premjere, taip pasakėte?
– Nežinau. Nemanau, kad tai yra be reikalo. Kai pasakyti buvo šie žodžiai po rinkimų, aišku, galutinių rezultatų tada nematėme, bet būčiau neteisus ar meluočiau, sakydamas, kad nebuvo minties, kad į antrą turą nepateksiu.
– Jums sunkus buvo tas rezultatas?
– Be abejo. Jis buvo nesakyčiau, kad netikėtas, bet buvo padarytos didžiulės klaidos kampanijos pabaigoje, kai buvo pareikšti ultimatumai rinkėjams. Ir jau sociologiniai duomenys rodo, kad jie sudavė milžinišką smūgį rinkėjui, man.
Dėl to toks rezultatas yra. Aš tikrai manau, ir dabar turiu pakankamai argumentų, dėl ko mano sprendimas pasitraukti būtų ar yra pakankamai svariais argumentais pagrįstas. Bet savo sprendimą paskelbsiu antradienį, o žmonės visą laiką įvertina. Jei tai neatitiks jų lūkesčių, tai rezultato greit sulauksime, 2020 m. rudenį bus pasakyta, kas galvojama ir kaip tai vertina.
– Jus savotiškai šioje situacijoje pakišo, premjere? Tie ultimatumai prieš rinkimus.
– Dabar belieka tik atsakyti į neesminį klausimėlį: ar tai sąmoningai, ar iš kvailumo padaryta.
– Dėkoju už pokalbį, lauksime sprendimo.
– Aš suprantu, kad vasara, žinių trūkumas, galbūt ir viešoje erdvėje emocijos verda, žmonės galvoja, kaip bus. Galiu tikrai 100 proc. sutikti su Respublikos prezidente ir jos metinio pranešimo pirmu sakiniu, kad iš esmės su mūsų valstybe tikrai yra gerai.
Bus Vyriausybė, bus veikiantis Seimas, bus veiksminga Vyriausybė ir tikrai Lietuva nesustos, jokiu būdu. O dėl personalijų, aš laikausi: nepakeičiamų nėra, bet kokiai pozicijai atsiras geresnis žmogus, net neabejoju – ar tai ministras, premjeras ar Seimo pirmininkas.
Ir Lietuva judės pirmyn, sparčiais žingsniais, kaip judėjo iki šiol.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
