Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ignas Grinevičius kalbėjosi su politologe Rima Urbonaite, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininku Virginijumi Sinkevičiumi bei Seimo nare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene.
– Ponia Urbonaite, pabandykime apibendrinti ir įvertinti tai, ką spaudos konferencijoje sakė premjeras.
R.Urbonaitė: Iš esmės ką ir tikėjomės išgirsti – premjeras vis dėlto lieka, nes turbūt nelabai buvo kitų alternatyvų. Akivaizdu, kad šiandien ir po susitikimo su prezidentu kai kurie taškai buvo sudėlioti, bet iš esmės didelių pokyčių, bent jau kalbant apie patį premjerą, nebus.
Tik kyla klausimas, ar vertėjo labai atskirai daryti spaudos konferenciją ir tokią fotosesiją susirengti, nes kažko labai dramatiškai naujo neišgirdome. Ir turbūt gerai, kad to dramatiškai naujo neišgirdome, nes politikoje performansų užtenka. Dabar bent jau žinosime, kad tas pats premjeras ir išlieka, nes nemanau, kad ir prezidentas turėtų kitokią poziciją, jau ją yra išsakęs.
Dabar daug klausimų bus dėl to, kurie ministrai lieka, kurie keičiami. Ir, aišku, svarbiausia – kuo keičiami. Nes mūsų visų bendras interesas, manau, kad ir premjeras tokį interesą turi – maksimaliai geriausi variantai, kurie tik įmanomi.
Manau, kad ministrų parinkimas, jeigu jie bus keičiami vienoje arba kitoje ministerijoje, tikrai nebus lengvas iššūkis vien dėl to, kad tokių, kurie pasiryžtų eiti dirbti vos metus, kai dalis iš tų metų yra rinkiminė kampanija, tikrai nebus tiek daug norinčių.
O vis dėl to premjerui tenka atsakomybė, kaip dirba jo kabinetas. Kaip besuktume, manau, kad premjeras yra tuo suinteresuotas, bet iš kitos pusės, yra 4 koalicijos partneriai – bus tam tikras spaudimas ir nebus labai lengva šioje situacijoje išlaviruoti.
– Pone Sinkevičiau, kam reikėjo laukti S.Skverneliui ir kodėl nebuvo galima pasakyti to paties praėjusios savaitės pabaigoje?
V.Sinkevičius: Pirmiausia nebuvo iki galo pasirašytas koalicijos susitarimas, nebuvo aišku dėl kokių konkrečių darbų, įsipareigojimų bus sutarta. Aš esu įsitikinęs, kad S.Skvernelis yra atsakingas politikas ir jeigu susitarime figūruotų skaičiai, kurie pažeistų šalies fiskalinį deficitą, S.Skvernelis tikrai nesutiktų vadovauti tokiai Vyriausybei.
Lygiai taip pat manau, kad S.Skverneliui labai rūpėjo po to susitarimo jį suderinti su išrinktuoju valstybės prezidentu, išgirsti jo matymą, viziją, nes nepamirškime, kad prezidentas į rinkimus ėjo su labai ambicinga gerovės valstybės programa, kurios neįmanoma įgyvendinti be darbo su Vyriausybe.
Iš principo ją turbūt iš esmės įgyvendins Vyriausybė. Manau, kad šie buvo esminiai punktai ir po šiandienos susitikimo visi klausimai buvo atsakyti, ministras pirmininkas pasakė savo galutinį sprendimą.
– Pakalbėkime apie Vyriausybės sudėtį. Ryte pasirodė žinios, kad kai kurie ministrai patys gali nebenorėti dirbti Vyriausybėje. Jūs, matydamas situaciją, kaip galėtumėte pakomentuoti, kodėl kai kurie kolegos yra praradę entuziazmą likti iki kadencijos pabaigos?
V.Sinkevičius: Ministro darbas nėra iš lengvųjų, kaip gali dažnai pasirodyti kitoje ekrano pusėje. Tačiau manau, kad kolegos turėtų pasakyti savo sprendimus patys.
Kiek žinau, nebuvo progos pasikalbėti su ministru pirmininku, tai manau, kad dabar įvyks pokalbis ir po jo daugelis kolegų pasakys, argumentuos, dėl kokių priežasčių jie nebemato tos galimybės dirbti likusius metus.
Priežasčių gali būti įvairių, nepamirškime, kad Vyriausybė buvo suformuota profesionalų Vyriausybės principu, bus labai sudėtingi metai, kadangi jie bus rinkiminiai, turbūt pusmetis iki rinkimų bus labai aktyvi rinkiminė kampanija ir nemanau, kad daugelis tų ministrų yra pasiryžę dalyvauti rinkiminėse kampanijose.
– Kaip jūs pats brėžtumėte savo ateities perspektyvą?
– Labai sudėtinga prognozuoti. Vienas dalykas, turbūt ministras pirmininkas spręs, ar aš turėčiau tęsti darbus. Antra, mane delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, frakcija Seime. Tai yra turbūt tie pagrindiniai balsai, kurie turėtų pasakyti, ar aš turėčiau tęsti darbus, ar ne.
– Ponia Urbonaite, kaip jūs prognozuojate, su kiek sunkumų, formuodami ministrų kabinetą, susidurs valdantieji? Kiek sunkumų gali sudaryti išrinktasis prezidentas?
R.Urbonaitė: Ministras, aišku, jau paminėjo sąlygą, apie kurią mes nuolat kalbame – tą faktą, kad tiesiog yra priešrinkiminiai metai. Tai šiek tiek komplikuoja situaciją, bet jeigu partijos nori deleguoti tuos ministrus, kurie yra politikai, iš kitos pusės, tai yra gerai – būti ministru, politiku ir kandidatuoti 2020 m. rinkimuose.
Galima išnaudoti tas tau suteiktas galimybes, nes nemaža dalis ministrų yra daugiau matomi, gali patys daugiau išnaudoti vadinamąją viešą erdvę. Bet vėlgi, dar kartą grįžtu prie to, kad bet kuriuo atveju mes kalbame ne tik apie tai, kad partijos deleguos tuos asmenis, kad sustiprintų savo pozicijas valdžioje.
Bendras vardiklis turi būti, kad mes turėtume tuos asmenis, kurie gali dirbti. Tam tikra prasme, nors lyg penktadienį S.Skvernelis kalbėjo, kad personalijos nėra tiek svarbu, bet aš manau, kad personalijos yra pakankamai svarbu, nes nuo to, kiek mes turime kompetentingą žmogų ir pasiryžusį dirbti, labai daug priklauso ir tai, kas yra padaroma atskirose ministerijose.
Mes dėl to ir matome, kad vienos ministerijos sugeba daug daugiau padaryti, kitos sugeba daug mažiau. Ir tai labai stipriai priklauso nuo paties ministro ir jo vadinamosios artimos aplinkos.
Manau, kad dėl to ir bus tam tikrų iššūkių, pirmiausia pačiam premjerui, o toliau ir derinant su prezidentu. Tie iššūkiai tikrai čia lauks. Tuo labiau, mes matome, kad ir pačiame Seime frakcijose – ir valstiečių, ir socialdarbiečių – yra povandeninių srovių, kurios kartais išplauna vieną ar kitą akmenį į paviršių ir tai irgi nėra lengvai suvaldomi procesai, kurie kartais netgi užgožia visa kita ir mes nematome daugiau kalbų apie labai svarbius valstybėje priimamus sprendimus.
Bet tų iššūkių yra. Matyt takoskyrų atsiranda ir frakcijų viduje. Tai irgi gali vienaip ar kitaip paveikti procesus, nes yra surišimas Vyriausybės ir Seimo tam tikra bambagysle. Galų gale, Vyriausybė priklauso nuo to, ar turi pasitikėjimą Seimu ar neturi. Jeigu neturi, mes visada iš esmės turime Vyriausybės griūtį.
– Vieną iššūkį buvo galima pastebėti šiandien, jo vardas ir pavardė – Vytautas Bakas. Pone Sinkevičiau, matote tokią grėsmę, kad nutrupėjimas vieno kito frakcijos nario iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos dar galėtų pakišti koją Vyriausybės formavimui?
V.Sinkevičius: Šiandien mes praradome du frakcijos narius. Matematika yra tokia, kad praradome du.
– Vienas liko koalicijoje, kitas dar klausimas.
V.Sinkevičius: V.Bako išėjimas yra tikrai didelė netektis. Motyvus jis, kiek žinau, išsakys rytoj. Bet tai yra tikrai didelė netektis ir mes visuomet galime sakyti, kad Seimo pirmininkas nėra pakankamai svarbus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nėra svarbus, dar kažkas galbūt nėra svarbus, bet kiekvienas žmogus yra svarbus. Ši frakcija pradėjo, jei neklystu, turėdama 56 narius.
R.Urbonaitė: 59, man atrodo, netgi siekė, sudėjus ir nepartinius.
V.Sinkevičius: Rezultate mes tikrai susitraukėme ir tai nėra džiuginantys rezultatai.
– Ar V.Bakas galėtų pasiektų tą, kad dar labiau susitrauktų valstiečių frakcija?
V.Sinkevičius: Šiuo momentu nemanau, bet žinote, kartais ne V.Bakui reikia siekti, kad frakcija sumažėtų. Kartais vieni ar kiti sprendimai gali nulemti tai, kad frakcija sumažės, nepriklausantys nuo V.Bako.
– V.Bakas, kalbama, yra S.Skvernelio žmogus. Kiek realu tai, kad šį sprendimą V.Bakas priėmė pasitaręs su S.Skverneliu ar gal net jo paskatintas?
V.Sinkevičius: Kiek žinau, yra apie tai diskutavę anksčiau ministras pirmininkas su V.Baku, bet tikrai abejoju, kad jis buvo jo paskatintas ar tas buvo suderinta paskutinę minutę, kai buvo padarytas sprendimas. Vėlgi, tai turėtų atsakyti ministras pirmininkas, V.Bakas. Man labai sudėtinga vertinti.
– S.Skvernelis spaudos konferencijoje sakė, kad tikisi netolimoje ateityje dar dirbti su šiuo sau artimu bendražygiu. Kaip būtų galima interpretuoti tokius žodžius?
R.Urbonaitė: Manau, kad tiesiog S.Skvernelis pripažįsta faktą, kad tai pakankamai svarbus žmogus, ir frakcijai svarbus. Nežinau, galbūt dar ieškos kažkokių galimybių susigrąžinti, nors nežinau, ar jų dar yra.
Bent jau šiuo metu V.Bakas priėmęs tokį ryžtingą sprendimą, bet žiūrėsime, gali būti tam tikrų derybinių procesų ir galbūt dar kažkas pasikeis. Čia S.Skvernelis pripažįsta tai, kad tai svarbi figūra. Kaip bežiūrėtume, V.Bako garsusis tyrimas buvo tai, kas pakankamai nemažai sukrovė pozityvaus kapitalo ir patiems valstiečiams.
Aišku, buvo galima kritikuoti patį įgyvendinimą to tyrimo, bet pati idėja tikrai nebuvo bloga.
Čia V.Bakas ir sau susikrovė tam tikrus politinės karmos taškus, bet lygiai taip pat juos atnešė ir visai valstiečių partijai ir frakcijai. Manau, kad tai pakankamai ryškus praradimas, bet iš kitos pusės, takoskyros tarp V.Bako ir kai kurių frakcijos narių, pareiškimų, matėsi ir jos buvo pakankamai ryškios paskutiniu metu.
Manau, kad visi supranta, kad tai yra praradimas ir klausimas, ką toliau projektuos. Bet šiaip prabangos praradinėti frakcijos narius yra vis mažiau ir mažiau, dabar atmetus ir V.Baką, koalicija faktiškai skaičiuoja 74 narius, jeigu skaičiuotume tai, kas šiandien buvo paskelbta pagal visą oficialią informaciją Seimo puslapyje. 74 jau yra nedaug.
O jeigu dar vienas kitas, tai žiūrėk ir bus visiškai minimali persvara. Ir prabangos praradinėti žmones, ir svarbius žmones yra vis mažiau.
– Pone Sinkevičiau, Seimo pirmininko postas – koalicijos sutartyje jis numatytas tarsi socialdarbiečiams, dabar situacija yra pritilus.
Gediminas Kirkilas išsigynė savo žodžių, kad Viktorui Pranckiečiui šiandien neatsistatydinus grius koalicija, apie nepasitikėjimo procedūrą Seime irgi pastaruoju metu ne kažkas girdėti. Dabar šis klausimas bus sprendžiamas taryboje.
Ką prognozuotumėte? Ar V.Pranckietis paklus tarybos sprendimui?
V.Sinkevičius: Pirmiausia, koks tarybos sprendimas bus. Šiandien dienai, paskutinės žinios, kurios mane pasiekė, kad mūsų koalicijos partneriai neturi pretenzijų į Seimo pirmininko poziciją. Todėl manau, kad visai logiška, kad ši pozicija liktų Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir V.Pranckietis eitų toliau savo pareigas. Manau, taryba taip ir nubalsuos. Būtų keista, jeigu taryba nubalsuotų atvirkščiai.
– Kiek užgautos tuomet būtų Ramūno Karbauskio asmeninės ambicijos?
V.Sinkevičius: R.Karbauskis minėjo, kad tai nėra klausimas, susijęs su V.Pranckiečiu asmeniškai. Aš tikiu, kad partijos pirmininko interesas yra partijos galių stiprinimas. Seimo pirmininkas yra antras žmogus valstybėje, tai žmogus, formuojantis Seimo darbotvarkę.
Galų gale, galintis susodinti prie stalo skirtingas Seimo frakcijas. Pasižiūrėkime V.Pranckiečio reitingą, šiuo metu jis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiariausias politikas ir tai yra faktas.
Manau būtų keista, jeigu mūsų koalicijos partneriams atsisakius pretenzijų, jau susiderėjus, mes staiga darytume įvairius reveransus dėl šitos pozicijos.
– Ponia Mikulėniene, įkaitus situacijai valstiečių viduje, nubyrėjus V.Bakui ir formaliai A.Širinskienei, kiek efektyviai įsivaizduojate darbą Seime?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Turbūt tie nubyrėjimai rodo tam tikrą nepasitenkinimą ir dėl koalicinių susitarimų rezultatų. V.Bakas socialiniame tinkle yra pasipiktinęs ir nusivylęs ir A.Širinskienės išėjimu. Manau, kad tie padorūs politikai, kurie yra toje frakcijoje, anksčiau ar vėliau irgi turbūt būtų linkę priimti tokį patį sprendimą.
Ta atmosfera Seime tikrai yra užkaitusi, naujienų kas 5 minutes atsiranda ir tiesiog galbūt keistas R.Karbauskio tarsi grasinimas, kad V.Bakas turi trauktis ir iš komiteto pirmininko pozicijos. Tuo labiau, A.Širinskienė, palikusi frakciją – suprantam, kad kitos aplinkybės, čia tokia satelitinė frakcija gaunasi Seime, Remigijaus Žemaitaičio frakcijos pagrindu atsiradusi – bet iš esmės tada nereikia taikyti dvigubų standartų.
Galbūt tokie dalykai keistai atrodo, mes savo ruožtu keliame antakius į viršų, matydami nepasitenkinimą ir viduje, kuris yra suprantamas. Nuostabą kodėl kelia – nėra turbūt gebėjimo sutelkti žmones ir kalbėtis su jais.
– V.Baką jūs priimtumėte?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Mūsų frakcija yra atvira, tą jau šiandien pasakė frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Jeigu būtų noro, ketinimų prisijungti, tai mes esame atviri. Bet tikrai nedarant kažkokių pirminių žingsnių.
Vis tiek, matyt nėra lengvas laikas politikui, priimančiam tokius sprendimus ir turi praeiti šiek tiek laiko.
– Pone Sinkevičiau, konfliktų židinių tarsi ne vienas. Kokius matote galimus sprendimus, siekiant stabilizuoti situaciją valstiečių viduje?
V.Sinkevičius: Aš nesakyčiau, kad situacija nėra stabili.
– Nepasigendate ten demokratijos, kaip kai kurie kolegos, vertybių?
V.Sinkevičius: Turbūt daugelis tų žmonių yra susibūrę vertybiniu pagrindu, nes būtent daug yra ir nepartinių narių. O kalbėti apie partijos vidų – mes pakalbėsime apie procesus, vykstančius partijoje, liepos 15 d.
Aš tą minėjau, kad viešai nematau reikalo aptarinėti vienų ar kitų niuansų, kokias turime vidines problemas, kaip jas turėtume spręsti ir kaip atrodyti 2020 m. Seimo rinkimuose. Mes tą turėtume padaryti viduje ir pasidaryti išvadas.
Turime laikotarpį, kai 3 metus esame valdančioji partija, ką pavyko per tuos 3 metus nuveikti, kaip visuomenė mus vertina, kaip visuomenė vertina mūsų lyderį. Ar jis gali vesti partiją 2020 m. į rinkimus, ar ves tas pats S.Skvernelis.
Vėlgi, klausimai, kurie yra labai svarbūs išspręsti partijai, įvertinti praėjusius rinkimus ir kalbėti apie ateities perspektyvą – kur mes save matome. Tam ir yra renkama taryba ir manau, mes tuos klausimus atsakysime taryboje.
– Ten jūs vertinsite ir savo lyderį, yra galimybių, kad R.Karbauskis ten pasitikrins pasitikėjimą. Kaip jūs prognozuojate pasitikėjimo pasitikrinimo baigtį? Ir kaip baluosite pats?
V.Sinkevičius: Balsavimas pas mus partijoje dėl asmenybių yra slaptas, aš dėl to, kad partijos lyderis tikrinsis pasitikėjimą, net neabejoju. Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo įvertinimo darbų per pastaruosius 3 metus.
Taip, partijos nariai tikrai vertina R.Karbauskio indėlį. 2016 m. S.Skvernelis vedė sąrašą į priekį, bet R.Karbauskis buvo tas žmogus, kuris atvedė iki tos linijos ir ką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebėjo iškovoti yra didelis ir jo indėlis.
– Matote S.Skvernelį partijos pirmininku?
V.Sinkevičius: S.Skvernelis pirmiausia turi įstoti į partiją.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
