Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Ignas Grinevičius kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Lauru Bieliniu, Mykolo Romerio universiteto docentu Virgiu Valentinavičiumi bei „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi.
– Pone Bielini, ar šįkart politinis kontekstas ir klimatas, supantis inauguraciją, yra kuo nors unikalus?
L.Bielinis: Tiesą sakant, yra tam tikra specifika. Mes matome Seime didžiulę įtampą, koalicija tarsi yra, bet jos lyg ir nėra, formuojasi šiuo metu, bet neaišku, kaip ten atrodys, tos konfigūracijos iki galo netgi tie, kurie daro, negali nustatyti.
Tai čia didžiulė įtampa. Problema dėl Seimo pirmininko, nes jį nori nušalinti, jis neišeina pats – čia irgi gana sudėtinga ir aistrų pilna istorija. Taip kad inauguracija tokiame fone, ko gero, bus linksmiausias ir paprasčiausias dalykas.
– G.Nausėda dar ne iki galo yra suformavęs ir savo paties komandą. Švietimo, mokslo ir kultūros grupė dar neturi savo galvos, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais bent jau kol kas oficialiai taip pat nepaskelbtas. Kodėl, pone Valentinavičiau, dar yra likę spragų pavardžių sąraše iki inauguracijos?
V.Valentinavičius: Galbūt G.Nausėda ir jo komanda neįvertino savo galimybių greitai suformuoti savo komandą, nes aiškiai buvo tikėtasi, kad inauguracija bus pasitikta pilnoje sudėtyje. Bet taip neatsitiko.
Ir čia matyčiau paprastą patirties stoką ir pradinį negebėjimą įvertinti, kiek laiko trunka tokie dalykai. Būtų geriau turėti pilną sudėtį, nes padėtis tam tikra prasme yra unikali. Faktiškai Prezidentūros perdavimas vyksta pakankamai rimtos Vyriausybės krizės sąlygomis.
Ir nuo liepos 12 d. jau realiai, ne tik simboliškai, į procesą įsijungs G.Nausėda ir jam reikia kuo daugiau pajėgų dalyvauti tame procese. Ir kažkokios spragos tikrai nepadės.
– Tos pajėgos, kurios dabar yra suformuotos, pone Ignatavičiau, kokį įspūdį palieka? Ar jos galės svariai pagelbėti G.Nausėdai situacijoje, į kurią ateina po inauguracijos?
T.Ignatavičius: Virgis paminėjo, kad neįvertino išrinktasis prezidentas savo galimybių. Taip, tarsi panašu, kad neįvertino savo galimybių. Kita vertus, atsivėrė didesnės galimybės premjerui Sauliui Skverneliui, nes kai jis eis pas išrinktąjį prezidentą su ministrų kandidatūromis, galbūt galės tikėtis išrinktojo prezidento supratingumo, kad ir jam buvo sunku surasti kadrų į savo komandą. Gal turės bendrą kalbą lengvesnę.
Apie foną, kuris yra dabar Lietuvos politinėje padangėje – taip, jis unikalus yra. Ir, ko gero, tas unikalumas yra privalumas išrinktojo prezidento G.Nausėdos, nes taip jau yra politikoje, kad jeigu varžovas – šiuo atveju Seimas, valdančioji dauguma, Vyriausybė yra politinė konkurencija – yra silpnesnis, o jis tikrai yra labai silpnas, atsiveria didesnės galimybės prezidentui veikti, būti aktyviam, koks prezidentas žadėjo būti politikoje.
Dabar bus testavimas ir dėl Vyriausybės, kokį vaidmenį prezidentas užims. Pasireikšti jis turi daug galimybių, kai valdančioji koalicija yra trapi, pasimetusi, į skirtingas puses žvelgia. Čia manevro laisvė prezidento yra didžiulė.
Komanda pasirinkta – čia įvairiai galima vertinti, bet panašu, nors išrinktasis prezidentas kalbėjo apie tai, kad jis bus kitoks nei buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, pagal komandą, sakyčiau yra panašumo į buvusią komandą. Ryškių asmenybių joje nėra, pagrindiniu smuiku, akivaizdu, kad norės griežti G.Nausėda.
Panašu, kad jis tą galimybę turi, nes komanda kol kas bent nėra atsiskleidusi. Čia matau vieną minusą, kad tarkime vidaus politikos patarėjas Povilas Mačiulis, buvęs Kauno vicemeras, neturi politinės patirties, nors paskirtas vadovauti vidaus politikos grupei. Čia šiek tiek yra jo trūkumas, kad jis nepažįsta Lietuvos polinių džiunglių ir jam bus pakankamai sudėtinga perkasti, kas su kuo yra. Kodėl prezidentas taip pasielgė, pats neturėdamas didžiulės politinės patirties, čia stebėtina.
– Daug kam akivaizdus karjeros pikas – buvimas prezidento komandoje. Pone Valentinavičiau, ar teisinga tokia kryptis, kodėl ji tokia pasirinkta?
V.Valentinavičius: Be abejo, ypač jauniems, ambicingiems žmonėms tapti prezidento komandos dalimi yra neblogas dalykas. G.Nausėda paskatino dalį savo komandos, kuri dalyvavo rinkimuose, suteikdamas postus.
Bet tie paskatinimai, lyginimai, jaunų žmonių perspektyvumas yra vienas dalykas, o iš tikrųjų komandos narių kokybė ir gebėjimas dirbti, formuoti politiką yra kitas dalykas. Šiuo požiūriu pritarčiau Tadui, tie pajėgumai atrodo kuklūs. Išskyrus du žmones – Astą Skaisgirytę-Liauškienę ir Jaroslavą Neverovičių.
Visi kiti yra tikrai neišbandyti. Čia daugiau technologų, viešųjų ryšių specialistų, kurie pristato visuomenei padarytus sprendimus ir mažai žmonių, kurie būtų pajėgūs formuoti politiką.
T.Ignatavičius: Čia ženklas, kad pagrindinis dėmesys ir bus skiriamas toms sritims, užsienio politikai, energetikai, strateginiams objektams – pasirinkimas J.Neverovičiaus ir A.Skaisgirytės-Liauškienės.
V.Valentinavičius: Taip, šitas indikuoja. Kita vertus, labai pasigendu – G.Nausėdos pagrindinis motyvas yra gerovės valstybė. Kas šitoje komandoje neš gerovės valstybės vėliavą?
– Pats G.Nausėda, ekonomistas.
V.Valentinavičius: Galbūt, bet jam pačiam visam visas vėliavas reikės ir nešti. Tuoj buvusios prezidentės pagrindinė Prezidentūros tema – šiandien ir Daiva Ulbinaitė pakartojo eteryje – kova su korupcija. Kas šitoje komandoje neš kovos su korupcija vėliavą?
– Apie tai G.Nausėda menkai ir kalbėjo kampanijos metu.
V.Valentinavičius: Taip, jis kažkaip buvo aptakesnis negu D.Grybauskaitė. Ne tik šituo, bet ir kitais klausimais, bet šiuo ypač. Ir trečias punktas, man labai keistas – infrastruktūros ir aplinkos sujungimas į vieną vietą. J.Neverovičius aiškiai yra infrastruktūros žmogus. Kaip jis gali visavertiškai, su visa pagarba, rūpintis ekologiniais klausimais? O šiais laikais taip nuvertinti ekologiją, parodyti komandos sudėtimi...
T.Ignatavičius: Kaip valstiečiai ir žalieji.
V.Valentinavičius: Taip, čia grynai kaip valstiečiai žalieji, visiškai teisingai. Ekologija nelaikoma prioritetu. Ta komandos sudėtis mums daug ką sako.
– Pone Bielini, dar vienas momentas – pirmoji šalies ponia. Kol kas nepasiekiama ji, užsiėmusi inauguracijos reikalais. Kaip įsivaizduojate jos vaidmenį šalies gyvenime?
L.Bielinis: Aš manyčiau, kad jos vaidmuo bus analogiškas Almos Adamkienės vaidmeniui, galbūt šiek tiek pagal savo natūrą, interesus, gal kažkur korekcijos bus. Bet kryptis, manyčiau, ta pati veiklos bus.
– A.Adamkienė buvo labai iniciatyvi. Ar galima šioje vietoje lyginti su D.Nausėdiene?
V.Valentinavičius: Mes visiškai nepažįstame D.Nausėdienės. Ją pažįstam dar mažiau negu patį G.Nausėdą. Taip, teoriškai gali būti A.Adamkienės variantas, bet gali būti ir Laimos Paksienės variantas. Čia tikrai labai sunku pasakyti.
– Sunku galbūt bus ir pačiai pirmajai poniai, turint omenyje tai, kad ji kampanijos metu sakė, tarsi nenorėjo viešojo gyvenimo, tarsi į jį ėjo šiek tiek to nesiekdama.
T.Ignatavičius: Teks priprasti.
V.Valentinavičius: Čia tie pasakymai „nenorėjau“. G.Nausėda galbūt irgi yra išreiškęs, kad jis čia iš pareigos eina ir taip toliau, bet kai kalba eina apie tokius postus ir tokio sunkumo rinkimus, tai koketuoti nenorais tikriausiai nelabai įtikinama.
T.Ignatavičius: Bent jau rinkimų kampanijos metu D.Nausėdienės buvimas šalia G.Nausėdos buvo vienas didžiausių jo privalumų ir pranašumų prieš kitus. Žmonės per dešimtmetį buvo pasiilgę to, kad šalia šalies vadovo yra antroji pusė, manau, kad davė daug jam pliusų.
Dėl to nemažai žmonių ir pasirinko būtent G.Nausėdą ir tą duoklę jis ir jo žmona privalės atiduoti.
– Pone Bielini, dar vienas iš iššūkių yra Vyriausybės komanda ir jos formavimas kartu su sutikusiu likti poste Sauliumi Skverneliu. Prezidentas prabilo apie tai, kad kostiumų keitimas neturėtų būti skubus. Anksčiau yra sakęs, kad bus griežtas Vyriausybės formavimo klausimu. Dabar Remigijus Žemaitaitis teigia, kad turi kandidatą į Krašto apsaugos ministeriją, buvusį ambasadorių. G.Nausėda sako, kad nėra priežasčių keisti Raimundą Karoblį. Čia gali būti vieta situacijai įkaisti?
L.Bielinis: Nemanau, kad čia įkaitimo vieta. Bet tam tikra diskusija tarp premjero ir prezidento, manyčiau, bus. Ir čia neišvengiamai tai turi būti. Kiekvienas kandidatas bus ne tik pateiktas prezidentui, bet dėl jo bus diskutuojama, su juo bus diskutuojama.
Kritikos tas kandidatas gaus ir iš prezidento, ir iš viešumos, žurnalistų. Nemanau, kad Vyriausybė bus suformuota savaitės bėgyje.
– Kas labiau tikėtina tarp S.Skvernelio ir G.Nausėdos – glaudus bendradarbiavimas ar kažkokia įtampa? Turint omenyje tai, kad žiniasklaidoje pareiškimai vienas kitam prieštaraujantys. S.Skvernelis sako, kad viena iš jo likimo priežasčių yra prezidento momentas, matoma galimybė bendradarbiauti su juo, tačiau jau spėjo apsikeisti nuomonėmis. G.Nausėda sakė, kad geri ir šie ministrai, S.Skvernelis sakė, kad bus ir geresnių.
V.Valentinavičius: Valdančioji koalicija apskritai nuo rinkimų nakties iki inauguracijos gyveno prielaida, kad G.Nausėda bet kuriuo atveju nebus toks, kaip D.Grybauskaitė. Iš tos prielaidos automatiškai seka visuotinis įsitikinimas, kad įtampos bus mažiau, o bendradarbiavimo daugiau.
Bet viskas vyksta Vyriausybės krizės sąlygomis. Dabar, Vyriausybės krizėje, jau atviri pilietinio karo frontai tarp S.Skvernelio, Ramūno Karbauskio. Šioje vietoje naujajam prezidentui reikia labai daug išminties užimant pozicijas. Vienas dalykas, ką jis jau padarė – jis signalizavo vakar, kad nuolaidusis nebus: neleisiu eksperimentų.
Žodis „neleisiu“ yra daugiau iš D.Grybauskaitės žodyno negu iš G.Nausėdos žodyno. Ta prielaida, kad nieko nebus iš prezidento pusės, jau trupa. Šioje pilietinio karo situacijoje, iš pastarųjų pareiškimų, tarytum G.Nausėda labiau S.Skvernelio pusėje. Bet aš įtariu, kad situacija yra labai sudėtinga.
R.Karbauskio reikalavimai yra surašyti koalicijos sutartyje. Tai reiškia, pakeisti visus ministrus, kurie jam nepatinka, įskaitant susisiekimo ministrą, krašto apsaugos ministrą ir taip toliau. S.Skvernelis aiškiai signalizuoja, kad kažkurie iš ministrų tikrai gali likti.
G.Nausėda sako, kad apskritai visi gerai dirbantys ministrai gali likti. R.Karbauskis nori vieno, S.Skvernelis nori kito, nebūtinai to paties, kaip G.Nausėda. Na ir mums belieka sužinoti, ko nori G.Nausėda. Bet tikrai nuobodu nebus.
– Anksčiau inauguruojant prezidentą buvo tradiciškai tarsi aukojami pora ministrų, bet turint omenyje, kad jie dabar aukojami pagal koalicinį susitarimą, G.Nausėda gali siekti priešingo efekto, tiesa?
V.Valentinavičius: Žiūrint, ką paaukosi. Galima rasti tokių aukų, dėl kurių niekas per daug nepergyvens. Aš manau, kad šitas užsisėdimas ant V.Pranckiečio – greičiausiai apskaičiavimas toks ir buvo, kad jis kažkokių ypatingų šalininkų neturi. Galbūt opozicija per patirties ir išminties stoką per daug jį užstoja. Bet kalba eina dar apie vieną įdomų dalyką.
Tokių ministrų kaip Rokas Masiulis, R.Karoblis, Linas Linkevičius išsaugojimas reikštų tam tikrą tęstinumą D.Grybauskaitės politikos, dėl ko R.Karbauskis ypatingai nelaimingas turėtų būti.
Ir jau visai intriguoja mane šiandieninis Raimundo Lopatos komentaras, kuris staiga iškasė karo kirvį prieš L.Linkevičių. Tarytum saugiausią ministrą iš visų pusių.
– Vygaudas Ušackas, atrodo, yra pretendentas pakeisti R.Karoblį. Pone Ignatavičiau, kaip gali situaciją veikti tai, kad prieš rinkimus buvo momentas, kai Rasa Juknevičienė teigė, kad G.Nausėda yra reikalavęs pašalinti V.Ušacką iš partijos, dar prieš pirminius rinkimus? Ar gali tai papildomai įkaitinti situaciją ir ar gali tikti V.Ušackas?
T.Ignatavičius: Gali, jei būtų pateikta V.Ušacko kandidatūra, aišku, būtų prezidentui nemaža dilema. Jis buvęs ir netiesioginis varžovas prezidento rinkimuose, V.Ušackas bandė kandidatuoti. Kita vertus, kalbant apie ministrų kandidatūras, ką ir Virgis minėjo, svarbu pastebėti, kai kurie ministrai dabartiniame kabinete yra tarsi prezidentės D.Grybauskaitės paskirti.
Būtų G.Nausėdos interesas irgi, kad jis kitoks prezidentas, ir pakeisti tuos ministrus. Bet čia iš abiejų pusių turės būti daroma kompromisų ir nuolaidų – tiek iš S.Skvernelio pusės, tiek iš prezidento pusės.
Aišku, tas ritualas aukojimo, kad bus paaukota keletas ministrų, ko gero, neišvengiama, ta tradicija nebus sulaužyta. Ir dar vienas svarbus dalykas, prezidentas, nors ir mato, kad čia karo stovis ir situacija yra sudėtinga, ko gero turės elgtis labai atsargiai, nes perspausti irgi negali. Koalicija trapi ir jeigu tu daug reikalausi pokyčių, kas išeitų iš koalicinės sutarties rėmų, kiltų pavojus.
V.Valentinavičius: Ir dar vienas žaidėjas yra – Valdas Adamkus neslepia, kad jam dabar labai įdomu.
– 10 metų nekalbėjo telefonu su prezidentu, dabar gali.
V.Valentinavičius: Jis visą laiką degdavo noru įrodyti, kad D.Grybauskaitė kažkuo yra prastesnė prezidentė už jį. Ir dabar labai tinkamas metas tą padaryti. Bet visi tie pasakymai, kad mes bendraujame su G.Nausėda, jis pas mane užeina – atrodo, kad jis labai rimtai dalyvaus šituose procesuose ir galimas daiktas, bus dar ketvirtas rinkinys visokių pageidavimų, kas kuo turi tapti.
– G.Nausėdos retorika. Jis visada pilkokai kalbėdavo viešoje erdvėje, bet dabar atsirado sparnuotų frazių. Pasakymas apie tai, kad vieniems nereikėtų išmesti kostiumų, kitiems siūtis naujų. Kalbėdamas apie savo gydytojų paskyrimus, G.Nausėda pasakė, kad kol kas yra sveikas kaip jautis. Manote, sąmoningai ar ne atsiranda tokie sparnuotesni pasakymai negu iki tol?
L.Bielinis: Tiesą sakant, dirbtinai naudojami tokie posakiai neskamba. O kadangi tai, ką jis išsakė, atrodo, suskambėjo, tai mes galime teigti, kad tai jo natūros raiška. Tiesiog jis atsipalaidavo ir mes matome bendrą komunikaciją su visuomene, žiniasklaida – pakankamai laisvą ir lanksčią.
Jis labai lengvai komunikuoja ir tai, ko gero, duos jam didelį pliusą. Komunikacinis aspektas tokio aukšto valdininko kaip prezidento yra labai svarbus jam.
– Svarbiausias išbandymas prezidentui, kuris jo lauks per simbolines 100 dienų?
L.Bielinis: Per tą 100 dienų svarbiausia bus sureguliuoti Vyriausybės klausimus. Tai bus svarbiausias uždavinys.
V.Valentinavičius: Be abejo, pagrindinis uždavinys šitas. Vis dėlto, per 100 dienų aš norėčiau, kad paaiškėtų detaliau apskritai G.Nausėdos pažiūros, kryptis, kuria jis ves valstybę. Be abstrakčių pasakymų apie gerovės valstybę, mes apie tai beveik nieko nežinome. Norėčiau matyti aiškų strateginį planą, po kuriuo prezidentas pasirašytų.
T.Ignatavičius: Svarbus dalykas be Vyriausybės formavimo dar ir laukiantis biudžeto tvirtinimas Seime. Tai bus jau rinkimų biudžetas, dabar prezidentas kalba apie tai, kad jis reikalaus finansinio stabilumo, tvarumo.
Politikai prieš rinkimus, aišku, norės paišlaidauti, pabarstyti daugiau pinigų. Tas momentas parodys, kiek jis gali kontroliuoti padėtį.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
