Vytautą Baką poste pakeitė valstietis Dainius Gaižauskas. Jis tikina, kad antikorupciniai klausimai išliks komiteto prioritetu, tačiau negaili kritikos buvusiam komiteto pirmininkui V.Bakui.
Igno Grinevičiaus ir D.Gaižausko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Gaižauskai, opozicija prašė dviejų balsavimų, diskutuojama buvo bene valandą – ar tikėjotės tokios procedūros?
– Ne, tikėjausi pakankamai trumpesnės procedūros. Jeigu šaukiamas neeilinis ir būna nustatytas klausimas, tai turi būti nagrinėjamas tik tai tas klausimas, dėl kurio kviečiamas posėdis.
Opozicija prašė įtraukti dar vieną klausimą, kuris praktiškai nebuvo numatytas, dėl kurio nebuvo prašoma.
– Dėl ko vyko ginčai? Kokie buvo opozicijos argumentai?
– Opozicijos argumentai buvo dėl balsavimo formulavimo. Opozicija norėjo, kad būtų įtrauktas dar vienas klausimas – balsavimas dėl V.Bako pasitikėjimo klausimo.
O vėliau perrinkimo. Kadangi buvo sušauktas posėdis dėl perrinkimo, tai turėjo būti svarstomas klausimas tik dėl perrinkimo.
– Kalbant apie buvusį NSGK pirmininką, jūs esate minėjęs, kad jis susikūrė savo pasaulį, nutrūkęs nuo realybės. Kada jūs tai pastebėjote?
– Tai čia ne mano vieno nuomonė. Galėčiau pasakyti asmeniškai – su juo 2,5 metų neturime darbinio gero kontakto. Jis išlikęs darbinis, bet kolegiško tikrai nėra.
V.Bakas, nors priklausė mūsų frakcijai, bet mes nė vienas nejautėme, kad jis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tikrasis frakcijos narys ir būtent lojalus šiai frakcijai ir idėjoms.
– Kuo tai pasireikšdavo?
– Pasižiūrėkite, jo vieši pasisakymai. Jeigu konkrečiau, vienas iš paskutiniųjų – LVŽS suvažiavime valstiečiai nusprendžia, kad prezidentas, kurį mes palaikysime rinkimų metu, bus Saulius Skvernelis.
Tam skiriamos lėšos, partijos resursai. Ir kažkaip atsitinka, kad V.Bakas tampa būtent šios rinkiminės kampanijos štabo vadovu – natūralu.
Prasideda rinkiminė kampanija, bet ji kaip vyksta, praktiškai valstiečiai išnaudojami ta prasme – jų resursai, žmonės, parašų rinkimas, nors buvo labai sudėtinga surinkti parašus, nes nelabai kas norėjo pasirašinėti lapus.
Tai darė valstiečiai savo iniciatyva, dieną, naktį. Visos lėšos, kurios buvo rinkiminei kampanijai – daugiau nei 0,5 mln. – irgi iš partijos lėšų.
Rinkimai nepavyko, Saulius Skvernelis pralošė, buvo antras etapas ir valstiečiai nusprendė palaikyti Gitano Nausėdos kandidatūrą.
Ir žiūrėkite, kas nutinka. Štabo pirmininkas, vadovas, ką jis padaro – mes vadiname įžūliai – išeina į viešąją erdvę, įsideda tam tikrą nosinaitę, kuri simbolizuoja Ingridos Šimonytės simbolį ir pasako: aš balsavau už I.Šimonytę.
Lygiai tą patį, menamą klausimą pasako: aš perduosiu tą nosinaitę, ko gero, premjerui S.Skverneliui, gal ir jis balsuos.
Realiai jis, naudodamas partijos resursus, lėšas, būdamas štabo vadovu, nekreipia į valstiečių nuomonę.
Mes nesakom, jis turi tokią teisę, bet ideologiškai mums konservatoriai priešiška politinė jėga. Tada jeigu balsuoji, nors nutylėk.
Bet jis viešai tą daro, ignoruoja ir tai iššaukė labai didelį susipriešinimą viduj. Vis tiek turi būti vienaip ar kitaip politinis lojalumas tai partijai. Tai tokių veiksmų buvo n padarytų partijai.
Bet kadangi mes valstiečiai esame pakankamai ramūs, kantrūs, galbūt dėl to, kad ir nauji partijoje asmenys, mes tą kentėme.
Jūs pažiūrėkite, konservatoriai vien už tai, kad „Facebook“ kažkuris jų partijos narys dėdavo „laikus“ už kitą kandidatą, suspenduoja narystę partijoje. Be to, kai kurie net ir palieka narystę partijoje.
O mes, valstiečiai, vienaip ar kitaip kentėjome. Jo pasisakymai viešoje erdvėje, būdavo daug diskusijų, mes supratome, kad V.Bakas partiją tikrai paliks, tik sulauks pakankamai gero momento. Jis tuo ir pasinaudojo. Tai jo rinkiminės kampanijos pradžia.
– Bet iš pradžių buvo bendrumo momentų? Kartu pradėjote vykdyti parlamentinį tyrimą, kartu dirbote prie jo. Kada keliai pradėjo skirtis ir kodėl?
– Be abejo. Tas parlamentinis tyrimas, nežinau, viešoje opinijoje suformuotas, lyg jį suformavo Ramūnas Karbauskis ar LVŽS.
Ne. Reikia pasakyti, kad tuos tyrimus inicijavo būtent tas blokas, kuris nėra partinis LVŽS. Jam priklauso ir V.Bakas. Aš nežinau, kodėl jis nuo to dabar šalinasi.
Kai tyrimai prasidėjo, mes visi supratome, kad jeigu nori nustatyti, kas vyko gerai ar blogai, jeigu blogai, koks poveikis, ypatingai verslo ar kitų interesų grupuočių, mes turėjome sužinoti, ką tarnybos turi, kaip yra realiai.
Bet pagrindas buvo, kokių įstatymų reikia, kokios įstatyminės bazės, kad apsaugoti politikus ne tik dabartinius, bet ir ateityje – kad būtų apsaugoti nuo nusikalstamo poveikio. Ir tyrimo tikslas turėjo eiti būtent šia kryptimi.
Bet kas gavosi – V.Bakas, nors ir mes kai ėjome kaip politinė jėga į rinkimus, pasakėme, kad turi pasibaigti pažymų era Seime, kai pažymomis vienaip ar kitaip kontroliuoja, šantažuoja oponentą.
Aš buvau atsakingas už Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją, buvau pirmininkas ir mano buvo srityje 7 tarnybos, kriminalinės žvalgybos subjektai, kurių atžvilgiu buvo vykdoma kontrolė, kurie neturėjo galimybių ir teisės pažymomis politizuoti.
Ir to per tuos 3 metus nebuvo. V.Bakas per NSGK norėjo galbūt užtikrinti, kad to nebūtų per žvalgybinę informaciją, ne kriminalinę.
Bet kas įvyko. Įsivaizduokite, žvalgybinė informacija yra kintama informacija, jos turinys turi būti vertinamas ir jis gali būti tinkamas.
Todėl jos vertinti kaip teismo nuosprendžio, kuris neginčijamas, negalima. Tai žvalgybinė informacija jautri, į ją reikia reaguoti, žinoti, kaip reaguoti, nes tam ir yra valstybės tarnybos paslapčių įstatyme numatyta, kaip ji naudojama, įslaptinama.
Ir jeigu ji pateikiama visuomenei, turi būti labai jautriai, atsižvelgiant į tam tikrus žvalgybinius aspektus, kurių daug kas nežino, nes gali pakenkti ne tik žvalgybinei institucijai, bet ir žvalgybą vykdantiems pareigūnams, kombinacijoms.
– Tai buvo neatsargumas ar politizavimas?
– Ir supolitizavo. Niekur nesusitaręs, su komitetu absoliučiai nieko, kažkaip pasidarė savo politinę kampaniją, skaidres, remiantis žvalgybine informacija ir pradėjo turą po Lietuvą.
Visi komiteto nariai buvome šokiruoti, nes jis pristatinėdavo kaip NSGK tyrimą.
Bet jis nederino to. Juolab, kai mačiau tas kelias skaidres – tai nepilna informacija.
Tai, ką jis daro, mano galva, padarė didelę žalą žvalgybinėms institucijoms ir dar neaišku, kokia bus žala padaryta „MG Baltic“ tyrimui.
Jeigu baudžiamosios bylos procesas nueis iki Strasbūro ir jeigu to pristatymo metu, kai jis važiavo per miestus, kaimus ir buvo kažkas iš „MG Baltic“ ir jie žiūrėjo, ką jis kalba, manau, kad gali ta byla sužlugti būtent dėl to.
Todėl kaltinti ir sakyti, kad puolamos žvalgybos institucijos ir panašiai, jas reikia gelbėti – reikia pradėti nuo ko jas reikia gelbėti, kas iššaukė.
Mano galva, šis neatsargus veiksmas, dėl kurio mes su juo labai stipriai susikivirčijame. Aš jį kritikavau, kaip reikia reaguoti, vertinti informaciją. Jis visiškai nepriima kritikos.
Jis įsivaizduoja, kad viską galima viešinti, visuomenės interesas aukščiau visko. Sutinku, bet yra labai aiškiai reglamentuota, kaip reikia dirbti su įslaptinta informacija ir ypatingai žvalgybine, kurią teikia pačios rimčiausios žvalgybinės institucijos – Valstybės saugumo departamentas, antras operatyvinis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir panašiai.
Čia buvo, ko gero, mūsų susikirtimas, kuriam aš nepritariau ir gavosi taip, kad tas kontaktas ir pasibaigė.
Užsidarė V.Bakas ir dirbo vienas.
– Jis, palikdamas valstiečių frakciją teigė, kad naujos koalicijos darbotvarkėje nebeliks vietos kovai su korupcija, turto konfiskavimo įstatymui.
– Aš pasibaisėjęs žiūrėjau į jo duodamus interviu visą savaitę, nes manęs nebuvo Lietuvoje ir negalėjau niekaip reaguoti. Jis kalbėjo monologu, kalbėjo tą, ką įsivaizduoja.
Tai nieko su realybe neturintys teiginiai. Už korupciją, žvalgybą netgi NSGK buvau atsakingas būtent aš. Kas liečia dėl antikorupcinės tematikos, buvo keli asmenys, tame tarpe ir aš.
Visuose antikorupciniuose įstatymuose aš buvau išvadų rengėjas ir aktyviai dalyvavau jų rengime.
Tai realiai tą pasakyti, kad atsisakė antikorupcinės tematikos yra ne tai, kad melas, bet įžūlus melas. Tuo metu, kai jis tą įvardino, visiškai neseniai buvo pabaigti įstatymų projektai, kurie atsižvelgė į NSGK tyrimą, 3 paketai net – civilinio turto konfiskavimo, dėl politinių partijų finansavimo kontrolės, rinkiminių kampanijų finansavimo kontrolės, kur pirmą sykį gal atsiras baudžiamoji atsakomybė.
Trečias paketas – lobizmo įstatymas ir viešųjų, privačių interesų derinimo. Tie paketai padaryti, išdirbti, kai kuriuose reikės koreguoti.
Ir dabar, kai aš tapau pirmininku, jau dedame į darbotvarkę, jie yra numeris vienas, į kuriuos reikės atsižvelgti. Ko mes nepadarėme.
Atrodo daug – sustiprinome STT, tiek šiai tarnybai suteikėme galių, ko anksčiau neturėjo, galbūt svajojo, nes kitos tarnybos kaip JAV jau seniai turi kaip analitinę žvalgybą.
Baudžiamojo kodekso straipsnį sustiprinome, informacijos gavime apie finansines operacijas ir t.t.
STT sako: mes dar tokio laikmečio neturėjome niekada, bet tai ne vien NSGK rezultatas.
Tai dabartinės daugumos ir mūsų požiūrio, kad būtent LVŽS sakė, kad kova su korupcija mums prioritetas.
Ir mes už visa tai nubalsavome, kas dešimtmečiais gulėdavo Seimo stalčiuose.
Ir tuos įstatymus, kuriuos priėmėme – korupcijos suvokimo indeksas likęs beveik toks pat. tai mes ką padarysime – labai didelę parlamentinę kontrolę, ko dar reikia.
Kas neveikia, kokios reikia priežiūros. Jau ir dabar pradėjom, buvo pirma apklausa, klausimynas, kada STT pristatė naują korupcijos prevencijos reglamentavimą.
Kovos su korupciją programos stiprinimą. Netgi numatyta, kada darome klausymus ir ko daugiau reikia. Korupcinei tematikai dar laiko labai daug ir aš nežinau, per tuos pusantrų metų dar ką padarysime.
Tai visiškas melas. Netiesa, nežinau, kodėl jis taip darė. Bet kad tai liko darbotvarkėje, visi pamatysite. Tai yra vieša, į tuos posėdžius kviesime daug atstovų.
Korupcinė tematika išlieka ir ji bus prioritetinė. Juolab aš, atėjęs iš imuniteto padalinio, antikorupcinio padalinio, kurį kartu kūrėme su premjeru – kovai su korupcija policijos sistemoje – man tai labai artima. Kova su korupcija yra labai svarbu.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
