Sprendimas nukabinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre – teisingas, tačiau įgyvendintas netinkamu būdu. Taip daug kas įvertino R.Šimašiaus sprendimą ją pašalinti šeštadienį apie ketvirtą valandą ryto prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atsiuntus savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojus.
Pavasarį tą lentą kūju buvo viešai sudaužęs politinis perėjūnas S.Tomas, o suklijuota ir grąžinta į vietą ji buvo taip pat R.Šimašiaus nurodymu.
Skirtingi vertinimai
Aistros dėl J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos verda seniai.
Dalis visuomenės ir politikų reikalavo šį ženklą pašalinti, teigdami, kad nacių okupacijos metais J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė įsakymus dėl žydų geto steigimo ir jų turto tvarkymo.
Kai kurie radikalūs Lietuvos ir užsienio veikėjai kategoriškai skelbė J.Noreiką net holokausto vykdytoju, nors, profesionalių istorikų teigimu, pakankamai duomenų tokiems kaltinimams nėra.
Šio požiūrio priešininkai, pirmiausia iš radikalių dešiniųjų stovyklos, tvirtina, kad ant J.Noreikos munduro nėra nė dėmės ir jis yra tikras Lietuvos istorijos herojus. Anot J.Noreikos gynėjų, jis pasirašė nacių įsakymus tik verčiamas, nežinodamas apie galimus padarinius, be to, dalyvavo ne tik antisovietiniame, bet ir antinacistiniame pogrindyje.
Aistras itin pakurstė prieš pastaruosius Europarlamento rinkimus įvykdytas advokatu prisistatančio radikalo S.Tomo išpuolis – jis balandžio pradžioje filmuodamas viešai kūju sudaužė lentą. Bet savivaldybė ją suklijavo ir grąžino į vietą.
Po operacijos – triukšmas
Savaitgalį lentos nukabinimas priminė specialiųjų tarnybų operaciją. Apie ją nieko nežinojo bibliotekos vadovai ir darbuotojai.
Pastarieji, išvydę prieblandoje prie lentos besikrapštančius asmenis, iškvietė policiją. Pareigūnams „Grindos“ darbuotojai parodė dokumentus ir lentą išsivežė.
Viešojoje erdvėje iškart kilo didžiulis triukšmas. Garsiausiai piktinosi įvairūs dešinieji radikalai, būrelis jų prie bibliotekos surengė protesto akciją.
Radikalai kalbėjo apie valstybės naikinimą, globalistų ir komunistų sąmokslą, o save laikantys tikraisiais patriotais asmenys socialiniuose tinkluose šaukė apie nesąmoningą ar sąmoningą pataikavimą Kremliaus propagandai.
Sujudo ir politikai. Seimo narys konservatorius istorikas Arvydas Anušauskas, kuris yra tyrinėjęs J.Noreikos istoriją, tvirtino, kad šis veikėjas kolaboravimu su naciais kaltinamas nepakankamai pagrįstai.
Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis išrėžė, kad „nemaloniai nustebino mero karštakošiškumas, nedaug besiskiriantis nuo S.Tomo mojavimo „istorines klaidas“ taisančiu plaktuku“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ politikas nuogąstavo, kad R.Šimašiaus pasiteisinimai, jog jis nepritaria bet kurių totalitarinių režimų talkininkų viešam pagerbimui, atveria Pandoros skrynią.
R.Šimašiaus kritikai jam taip pat prikišo, kad sostinėje vis dar yra su sovietais kolaboravusių rašytojų atminimo ženklai – Petro Cvirkos paminklas ir skveras, Salomėjos Nėries mokykla ir paminklas, partizanus išdavusios Valerijos Valsiūnienės atminimo lenta.
Ir pagyrė, ir kritikavo
Tačiau J.Noreikai-Generolui Vėtrai skirtos lentos nuėmimą pagyrė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad į tai teigiamai reaguoja ir tarptautinė bendruomenė, ir tokios organizacijos kaip Amerikos žydų kongresas.
Faktą, kad lenta pašalinta, teigiamai įvertino ir Lietuvos žydų bendruomenė. Tačiau jos vadovė Faina Kukliansky sukritikavo, kaip tai buvo padaryta, – esą tokius dalykus reikėtų daryti viešai, neslapukaujant, šviečiant visuomenę apie holokaustą.
Savivaldybę dėl tokių veiksmų sukritikavo ir dalis istorikų, tarp jų vienas autoritetingiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų ir teoretikų Nerijus Šepetys.
„Negerai šitaip. Visame kame turi būti ir aiškios demokratinės procedūros, ir nuoseklumas veikime, ir racionalus viešinimas.
Vienintelis dalykas, kuris būtų čia pateisinamas, tai sistemingai peržiūrėti savivaldybės sprendimu nepriklausomybės metais įsteigtus ir pastatytus materialius atminimo ženklus. Ar asmenys, kurie šitaip pagerbti, nėra totalitarinių režimų ir jų nusikaltimų bendrininkai?“ – „Facebook“ rašė istorikas.
N.Šepečio teigimu, J.Noreika buvo nacių talkininkas, virtęs pačių nacių, o vėliau ir sovietų auka, bet jo istorinė reikšmė esą pernelyg išpūsta.
Tačiau, anot istorijos tyrinėtojo, dabar tokie uždelsti ir pavieniai veiksmai jam primena chruščiovinę Josifo Stalino biustų šalinimo operaciją.
Kalti darbininkai?
Kad nukabinti J.Noreikos-Generolo Vėtros lentą paryčiais ir slapta buvo klaida, vakar prabilo ir R.Šimašius.
Tačiau sostinės vadovas 15min.lt aiškino, kad kalčiausia yra bendrovė „Grinda“, kurios darbininkai turėjo atvykti ne paryčiais, o maždaug septintą valandą ryto – tuomet esą viskas būtų buvę normalu.
Meras taip pat žadėjo, jog sieks, kad būtų pašalintas ir P.Cvirkos paminklas, ir V.Valsiūnienės, dėl kurios išdavystės buvo suimtas ir J.Noreika-Generolas Vėtra, atminimo lenta.
