Būsimųjų studentų skaičiai nenuteikia optimistiškai. Mokytis universitetuose pakviesta 11 tūkst. jaunuolių – 250 mažiau nei pernai, kolegijose kviečiami mokytis 9,5 tūkst. asmenų, 2018 m. jų buvo 1,1 tūkst. daugiau.
Mat šįmet brandos atestatus gavo 2,6 tūkst. mažiau abiturientų nei pernai, dalis jų tiesiog nesugebėjo išlaikyti egzaminų ir galės perlaikyti tik kitąmet.
Vis dėlto žinant, kad gimstamumo rodikliai šalyje jau ne vieną dešimtmetį prastėja, o ir jaunimo emigracija neišsikvepia, buvo galima laukti gal ir dar prastesnių rezultatų.
Kiekvienais metais vis daugiau valstybiniams brandos egzaminams užsiregistravusių abiturientų net neateina jų laikyti – šįmet šis skaičius išaugo dvigubai. Tai aiškinama ir tuo, kad egzamino negali laikyti neigiamą to dalyko įvertinimą turintys mokiniai, ir jaunimo blaškymusi nežinant, ko siekti, noru ateities dairytis užsienyje.
Kita vertus, aukštosios mokyklos skundžiasi, kad studentų gretas išretino ir esą neteisinga švietimo politika.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas P.Žiliukas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad daliai jaunuolių užkirto kelią studijoms netiksliai suplanuotas valstybės finansuojamų vietų skaičius – jis mažesnis už atitikusių reikalavimus nemokamai studijuoti jaunuolių skaičių.
Norintiems pakliūti į populiariausias specialybes teko įveikti didžiulį konkursą. Antai odontologijos mokytis pageidavo 10 kartų daugiau jaunuolių, nei yra valstybės finansuojamų studijų vietų, medicinos – 5 kartus, verslo ir vadybos mokslų – 3 kartus. Todėl nemokamai studijuoti šias specialybes galės anaiptol ne visi netgi gerai mokęsi abiturientai.
Bet ne visus juos tenkina kitokios studijos. Tai ir lėmė, kad pasirašyti sutartis nemokant už mokslus universitetuose pakviesti tik maždaug 7 tūkst. abiturientų, nors reikalavimus atitinka 10 tūkst. stojančiųjų ir po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo liko neužimta 600 valstybės finansuojamų vietų. Kolegijose laisvų vietų dar daugiau – 900.
Tai rodo, kad valstybės planavimas neatitinka jaunimo norų – kai kurios šaliai net ir reikalingos specialybės netraukia abiturientų. Negana to, 52 studijų programos nesurinko nė būtino minimalaus pirmakursių skaičiaus.
Pernai tokių nepaklausių programų buvo 46, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) spaudžiamos aukštosios mokyklos šįmet pačios sumažino pasiūlą nuo 639 iki 614 programų.
Regis, reikėjo dar labiau sujungti, stambinti studijų programas ir siūlyti jų mažiau, bet kai kurioms aukštosioms mokykloms tai labai skausminga, nes daliai dėstytojų gresia likti be darbo. Vis viena rinka diktuoja savo sąlygas – studentų nesurinkta, studijos nevyks.
Tradiciškai problemų dėl studentų stygiaus nejaučia Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Neblogą pirmakursių derlių surinko Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Daug stojančiųjų buvo ir į Vilniaus bei Kauno kolegijas.
Tačiau prarandančios studentus aukštosios mokyklos skundžiasi, kad ŠMSM per daug užkėlė konkursinio balo kartelę, todėl esą į mažiau paklausias specialybes nesurenkama studentų.
Išties netgi į valstybės skatinamas, darbo rinkos itin pageidaujamas informatikos ar inžinerijos studijų programas nėra jokių konkursų. Antai konkursai į informatikos programas siekė vos 0,83.
Tai pirmas kartas, kai pasiūla į šią specialybę viršijo paklausą. Inžinierių irgi trūksta, bet mokytis šios specialybės nesiveržiama.
Tik ar teisingas kelias tiesiog nuleisti konkursinį balą? Juk prieš porą metų į kai kurias aukštąsias mokyklas bent jau mokytis savo lėšomis buvo priimami visi, kurie tik pageidavo. Pasitaikė atvejų, kai į kolegijas patekdavo vos 0,64 konkursinio balo surinkę abiturientai – kitaip sakant, ne tik nemokšos, bet beveik neraštingi.
Žinoma, pakliuvę į auditorijas nei gebėjimų, nei noro studijuoti neturintys, bet darbo netekti nenorinčių dėstytojų lyg akies vyzdys saugomi tokie asmenys smukdė aukštojo mokslo lygį, pakirto dalies diplomų prestižą.
Kita vertus, aukštesnė stojamojo balo kartelė, atrodo, skatina abiturientus pasitempti. Tai rodo faktas, kad šįmet vienu tūkstančiu – iki 10 tūkst. padaugėjo konkursinio balo į universitetus arba kolegijas barjerą peržengusių abiturientų, nors reikalavimai buvo net kiek griežtesni nei pernai.
Mat stojant į kolegijas jau reikėjo būti išlaikius ne mokyklinį, o valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Tiesa, vartus į aukštąsias mokyklas atverianti matematikos egzamino kartelė nuleista iki 25 balų ir vis viena ne visiems buvo lengvai įveikiama. Tai irgi iškalbingas faktas.
Jaunuoliai nesiveržia krimsti šio mokslo ir vėliau negali įstoti ir į darbo rinkai reikalingas tiksliųjų, inžinerinių specialybių programas.
Matyt, reikia persvarstyti vidurinių mokyklų programas ir stiprinti matematikos mokymą jau nuo pradinių klasių.
Tai rodo, kaip glaudžiai susietos visos švietimo grandys, – aukštojo mokslo kokybė labai priklauso nuo vidurinėse mokyklose parengiamų abiturientų lygio.
