„Tarybos posėdyje paskelbta pertrauka lygiai savaitei“, – žurnalistams sakė A. Valantinas.
Pasak jo, taip nuspręsta gavus dviejų įtariamųjų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Egidijaus Laužiko ir Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano – prašymus dalyvauti nagrinėjant klausimą.
Kitas įtariamasis – Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas – leido atleidimą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Dėl teisėjų atleidimo patarimo paprašė prezidentas Gitanas Nausėda.
A. Valantinas taip pat sakė, kad Teisėjų taryba nori detaliau susipažinti su įtarimų turiniu.
„Gavome generalinio prokuroro patikinimą, kad mes turime teisę susipažinti su ja (bylos medžiaga), bet tam reikia laiko“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkas.
Jeigu Teisėjų taryba patartų atleisti minimus tris teisėjus, prezidentas teiktų šį klausimą Seimui.
Šalies vadovo patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė Teisėjų tarybos sprendimo kol kas nekomentavo.
„Tą sprendimą pranešiu prezidentui ir tada bus matyti, kokia jo pozicija“, – žurnalistams po posėdžio teigė patarėja.
Pasak jos, prezidentas ir ateityje labai principingai spręs dėl teisėjų priėmimo į pareigas ir jų atleidimo.
„Kuomet yra pagrindo manyti, kad (teisėjai) elgiasi nederamai, su garbingu teisėjo vardu nesiderina jų elgesys, tai prezidentas inicijuos tokių teisėjų atleidimą“, – kalbėjo J. Šovienė.
Tuo pačiu metu parlamente inicijuojama apkalta K. Gurinui, Viktorui Kažiui, V. Bavėjanui ir E. Laužikui.
Parlamentarai penktadienį Seimo pirmininkui įteikė reikalingus 36 parašus, kad galėtų pradėti apkaltos procesą, BNS pranešė parlamento vadovo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Be minėtų teisėjų, korupcijos byloje įtariami dar keturi teisėjai – Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.
Įtarimai byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.
Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
J. Šovienė sakė, kad prezidentas gali siūlyti atleisti teisėjus ir nesant apkaltinamojo nuosprendžio.
„Čia yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. (...) Kai žmogus tampa teisėju, jis atsako už savo veiksmus ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas“, – tvirtino patarėja.
Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.
V. Bakas: prašymas inicijuoti apkaltą, kaip įtariama, nusikaltusiems teisėjams – įteiktas
Penktadienį Seimo narių grupė įteikė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teikimą inicijuoti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužusiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui.
„Jeigu mes norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime.
Jei bus apsiribota tik teisėjų atleidimu pažeminus teisėjo vardą, jei bus priešinamasi konstitucinės atsakomybės procesui Seime, mes ir toliau plauksime paviršiumi“, – feisbuko paskyroje teigė Vytautas Bakas.
Pasak jo, pagal Konstitucijos 116 straipsnį apkaltą Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams gali inicijuoti tik Seimas, tokios apkaltos pasekmė – pašalinimas iš einamų pareigų. „Apkalta niekaip nepaneigia kitų atsakomybės rūšių – baudžiamosios, civilinės ir pan.
Apkaltos metu vyksta skaidrus civilizuotas teisinis-konstitucinis procesas – renkami įrodymai, apklausiami žmonės, užtikrinama teisė į gynybą ir kitos teisės. Galutinį sprendimą dėl to, ar pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, priima Konstitucinis Teismas“, – primena V. Bakas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda dar šią savaitę, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretus, kuriais kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl teisėjų atleidimo iš einamų pareigų.
Šie teisėjai yra įtariamieji korupcijos byloje. Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
36 parlamentarai – už apkaltos iniciatyvą teisėjams
Apkaltos teisėjams iniciatoriai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Irena Haase ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis parlamentaras Vytautas Bakas surinko reikiamus apkaltą remiančių 36 parlamentarų parašus. Jie ketina užregistruoti teikimą pradėti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams: Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui ir Valdimarui Bavėjanui.
„Konstitucinė tokio aukšto rango pareigūnų atsakomybė įtvirtinta Konstitucijoje kaip ypatinga teisinės atsakomybės rūšis. Apkaltos proceso pradėjimą gali įgyvendinti tik Seimas – tai išskirtinė Seimo narių teisė ir pareiga, todėl kviečiame ir kitus Seimo narius nenusišalinti nuo šios pareigos bei atsakomybės ir jungtis prie mūsų iniciatyvos“, – pabrėžia Seimo narys L. Kasčiūnas.
Minimi teisėjai yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje. Anot parlamentarų, teisėjai galimai atliko veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu. Generalinio prokuroro parlamentarams pateikta medžiaga patvirtina, kad šie teisėjai galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, teisėjų autoritetu, neteisėtai gavo turtinės naudos, todėl, Seimo narių nuomone, neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės.
„Jeigu norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime“, – pažymėjo parlamentaras V. Bakas.
Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neeilinę sesiją. Teikimą palaikė 36 parlamentarai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės.
Parlamentarai L. Kasčiūnas, I. Haase ir V. Bakas kviečia ir kitus Seimo narius pasirašyti dėl apkaltos proceso pradėjimo.
